Kauno savivaldybės Būsto valdymo poskyris vykdo svarbią funkciją, užtikrindamas socialinio būsto prieinamumą ir tinkamą valdymą mieste. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai poskyrio tikslai, uždaviniai ir veiklos principai, susiję su socialinio būsto valdymu.
Socialinis Būstas Kaune: Pagalba Įvairioms Socialinėms Grupėms
Pagalbą būstu Kaune gauna įvairios socialinės grupės - nuo žmonių su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų. Todėl socialinis būstas suprantamas ne tik kaip fizinė gyvenamoji vieta. Atnaujinant būstus neapsiribojama formaliu problemos sprendimu - „suteikti stogą virš galvos“.
Kauno savivaldybė iš viso valdo 3 040 būstų, tačiau ne visi jie priskiriami socialinio būsto kategorijai. Visas būsto fondas yra savivaldybės nuosavybė. Tik socialinius būstus savivaldybė traktuoja kaip paramą, o savivaldybės būstai yra tie, kuriuose gyvena žmonės, po 1991-ųjų nepasinaudoję galimybe ar nenorėję išsipirkti butų už investicinius čekius. Jei iš tokio būsto išsikelia arba miršta jame gyvenęs žmogus, tas būstas pereina į socialinio būsto balansą.
Būsto Paruošimas ir Priežiūra
Savivaldybė sąmoningai laikosi principo, kad socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami ar žymėti neigiamu socialiniu „ženklu“.
Po kiekvieno nuomininko padarome remontą. Kartais reikia didesnio, kartais mažesnio - jokių tapetų, tik švariai, šviesiai dažytos sienos.
Per metus Kaune vidutiniškai sutvarkoma ir naujiems, laikiniems šeimininkams išnuomojama apie 100-120 būstų. Dabartinė problema, kad daugėja mūsų žinioje esančių 3-4 kambarių butų, o realiai eilėje laukiančių šeimų ne tiek daug, dažniausiai laukia vieniši žmonės, kuriems reikia 1 arba daugiausia 2 kambarių būstų. Tokių eilėje iš 466 yra 370. Didelė šeima socialinį būstą gali gauti kone iš karto.
Vis dėlto savivaldybės balanse vis dar yra ir būstų, esančių ne daugiabučiuose - namų valdose, senuose mediniuose pastatuose Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose. Kai tokie būstai atsilaisvina, dažniausiai jie neremontuojami - pripažįstami netinkamais gyventi, jie reikalauja didelių investicijų, todėl savivaldybei ekonomiškai neapsimoka imtis jų atnaujinimo.
Socialinė Pagalba ir Priežiūra
Socialiniam būstui suteiktą paramos formą lydi ir socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra. Nuo paramos būstui neatsiejama socialinė pagalba.
Iš našlaičių ar vaikų namų atėję į socialinį būstą dažnai nemoka net sąskaitų sumokėti. Juos reikia pamokyti, paaiškinti, kaip skaitiklių duomenis nurašyti, kaip prižiūrėti būstą.
Socialinio Būsto Nuoma ir Sutarties Peržiūra
Socialinio būsto nuoma Kaune kainuoja 2,56 Eur/kv. m. Socialinis būstas taip pat nėra nemokamas. Gyventojas turi turėti pajamų komunaliniams mokesčiams - vandeniui, elektrai, šildymui.
Kas trejus metus peržiūrimos socialinio būsto nuomos sutartys ir jei matome, kad žmogus nededa pastangų, komisija, sudaryta iš labai įvairių žmonių, sprendžia, pratęsti su juo socialinio būsto nuomos sutartį ar ne, arba kiek pratęsti. Jei nėra požymių, kad žmogus stengiasi, pradedamas mechanizmas dėl sutarties nepratęsimo, iškeldinimo.
Anksčiau buvo įprasta, kad, gavus socialinį būstą, jis tapdavo lyg ir nuolatinis, suprask, visam laikui. Mes inicijavome, kad socialinio būsto nuomos sutartys kas trejus metus būtų peržiūrimos. Tai lėmė, kad žmonės pradėjo galvoti, o kam gi jiems stovėti eilėje penkis ar dešimt metų ir, tarkime, trejus metus pagyvenus keisti gyvenamąją vietą.
Būsto Nuomos Mokesčio Kompensacija
Pernai išsiplėtė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Kaune šia galimybe pasinaudojo apie 1,7 tūkst. asmenų. Rekomenduojame naudotis būsto nuomos mokesčio kompensacija. Iš privačių nuomininkų savivaldybė kol kas nenuomoja butų.
Pokyčiai ir Perspektyvos
Didžiausiu ir svarbiausiu pastarųjų metų pokyčiu skyriaus vedėjas įvardija pasikeitusį požiūrį į socialinį būstą - jis nebelaikomas vien tik stogu virš galvos. Todėl socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip vieną pagrindinių priemonių, užtikrinančių ir ginančių žmogaus teises ir mažinančių socialinę nelygybę bei atskirtį.