Kirtis - tai vieno skiemens paryškinimas žodyje tarp kitų to žodžio skiemenų. Skiemuo, kuris yra labiau paryškinamas, vadinamas kirčiuotu skiemeniu, o visi kiti, kurie nekirčiuoti - nekirčiuotais skiemenimis. Kirčiuotas skiemuo paprastai tame žodyje yra tariamas stipresniu, pakeltu balsu, tvirčiau.
Kiekvienas turintis kelis skiemenis žodis turi vieną kurį nors kirčiuotą skiemenį. Kirčiuotas skiemuo gali būti ilgas arba trumpas, priklausomai nuo to, kas sudaro jo pagrindą.
Be kirčio, lietuvių kalbos žodžiai turi ir priegaides. Priegaidės esmė slypi balso spūdyje, intensyvume bei trukmėje. Jos priklauso nuo to, koks yra skiemuo - trumpas ar ilgas, kaip skiemenyje koncentruojama priegaidės vieta: jei skiemens pradžioje, tai priegaidė bus tvirtapradė, o jei antroje skiemens dalyje - tai tvirtagalė.
Aiškiausiai priegaidės yra girdimos kirčiuotuose skiemenyse. Kai žodis yra kirčiuojamas, priegaidės yra žymimos kirčio ženklais. Tvirtapradė priegaidė žymima dešininiu kirčio ženklu ( ′ ) (brolis, šaukštas), tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu ženklu (~) (pyktis, mūšis).
Trumpojo skiemens pagrindą sudaro trumpieji balsiai, kurie kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu. Ilgojo skiemens pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar dvigarsiai, kurie, priklausomai nuo priegaidės, kirčiuojami dešininiu arba riestiniu kirčio ženklu.
Trumpi kirčiuoti skiemenys
Trumpasis skiemuo, kurio pagrindą gali sudaryti trumpieji balsiai a, e, i, u - žymimi kairiniu ženklu. Tarptautinės kilmės žodžiuose trumpaisiais balsiais, žymimais kairiniu ženklu, eina e ir o.
Pavyzdžiai:
- Kàd, ràsti, àtneša, rūdà, knygà
- Gènai, bèt, komplèksas, vèžti, aukštèsnis
- Vìsas trejì, rìzika, tarìfas, anglìs, ìštekliai, sugertìs
- Jautrùmas, degùs, sugertùvas, ùždaras, inžinieriùs (G. l.), dù
- Telefònas, òmas, technològas, atòmas
Ilgieji kirčiuoti skiemenys
Žodžio gale ilgasis kirčiuotas skiemuo visada yra ilgas ir turi tvirtagalę priegaidę, išskyrus:
- vienaskaitos ar daugiskaitos naudininkus;
- sutrumpėjusias bendratis, kurių ilgoji forma turėjo tvirtapradę priegaidę;
- liepiamosios nuosakos formas, kurios padarytos iš bendraties, turinčios tvirtapradę priegaidę.
Taip pat, naudininko formos, liepiamosios nuosakos formos, sutrumpėjusios bendraties formos ir kai kurie nekaitomi prieveiksmiai, dalelytės, jungtukai.
Pavyzdžiai:
- Laĩdas spaũdas sniẽgas
- Skuõdas kam̃štis lañkas, var̃žtas lem̃ti leñktis, ver̃stis
- Kim̃šti giñti, pul̃kas, skuñdas, vidur̃kis išpuĩkti
Jei žodžio antrajame nuo galo skiemenyje yra tvirtagalė priegaidė arba šis skiemuo yra trumpas, tai šio žodžio tam tikros formos turės kirčiuotą galūnę (vnsk. įnaginkas, dgsk. galininkas, kartais vnsk. vardininkas ir vietininkas).
Kirčiuotės
Šiame straipsnyje aptarėme pagrindines lietuvių kalbos kirčiavimo taisykles, trumpuosius ir ilguosius kirčiuotus skiemenis bei priegaides. Šios žinios padės taisyklingai tarti ir rašyti lietuviškus žodžius.
Bendrosios kirčiavimo taisyklės ir jų taikymas
Bendrosios kirčiavimo taisyklės ir jų taikymas . (2019 m.). Vasario 15 d.
Lietuvių kalbos priegaidžių schema
A.1 lentelė.
A.2 lentelė.
A.1 pav. tekstinis pavidalas.
A.2 pav.
A.2 pav. bendrinės lietuvių kalbos norma.
A.3 pav.
A.4 pav.
A.5 pav. skiemens numeris nuo pabaigos.
A.6 pav.
A.3 lentelė.
Ambrazas, V., K. Garšva, A. Girdenis … [et al.] (1996). Grammar of Modern Lithuanian. 2nd. ed. leidykla, Vilnius. 743 pp.
R. Barker.
V. Vaitkevičiūtė.
Nebbia, L., (1990). Italian: an overview. CSELT Technical reports, Vol. XVIII, No.
Kasparaitis. P., (1999). Using Formal Rules.