Darbo Užmokesčio ir Būsto Kainų Santykis: Nauji Iššūkiai ir Perspektyvos Lietuvoje

Būsto išlaidos sudaro vis didesnę namų ūkių biudžetų dalį visoje Europoje, rodo „Eurostat“ duomenys.

Itin didelį spaudimą jaučia mažas pajamas gaunantys žmonės bei tie, kurie dirba už minimalų atlyginimą.

Kai kuriose Europos šalyse ar miestuose net vieno miegamojo buto nuoma miesto centre viršija vidutinį atlyginimą.

Pavyzdžiui, Lisabonoje vidutinis atlyginimas nesiekia būsto nuomos kainos - rentos ir atlyginimo santykis čia siekia 116 proc.

Panaši padėtis yra ir Stambule, kur šis rodiklis siekia 101 proc.

Tai reiškia, kad gyventojams reikia papildomų pajamų vien tam, kad susimokėtų už būstą.

Nuomotojams kartais tenka mokėti daugiau pusę atlyginimo tik už būstą.

Daugiau nei pusę atlyginimo būstui taip pat išleidžia gyventojai Londone (75 proc.), Barselonoje ir Madride (po 74 proc.), Milane (71 proc.), Romoje (65 proc.), Dubline (62 proc.), Atėnuose (57 proc.), Varšuvoje (56 proc.), Prahoje (54 proc.) ir Budapešte (52 proc.).

Didžiausi atlyginimai Europoje mokami Šveicarijoje - Ženevoje (7 307 eurai) ir Ciuriche (7 127 eurai).

Taip pat aukšti atlyginimai fiksuojami Liuksemburge, Amsterdame, Kopenhagoje ir Frankfurte, kur jie viršija 4 000 eurų per mėnesį.

Nepaisant aukštų nuomos kainų, šie miestai turi palankų nuomos ir atlyginimo santykį.

Ženevoje gyventojai būstui išleidžia tik 29 proc. atlyginimo.

Kiti miestai, kuriuose šis rodiklis siekia mažiau nei 40 proc., yra Liuksemburgas ir Frankfurtas (34 proc.), Ciurichas ir Helsinkis (35 proc.), Viena (38 proc.).

Tarp didžiausių Europos ekonomikų sostinių mažiausią nuomos dalį nuo atlyginimo moka Berlyno gyventojai (40 proc.), o daugiausia - Londono (75 proc.).

Paryžiuje šis santykis siekia 45 proc., Madride - 74 proc., Romoje - 65 proc.

Tyrimas rodo, kad 25 iš 26 ES šalių, turinčių nacionalinį minimalų atlyginimą, šis atlygis neužtikrina net bazinių gyvenimo išlaidų padengimo.

Kritiškiausia padėtis fiksuota Kipre, kur neto minimalus atlyginimas (886 eurai) yra beveik perpus mažesnis už vidutines mėnesines išlaidas (1 801,90 euro).

Lietuvoje būsto išlaidos stipriai lenkia gyventojų pajamas - tai viena blogiausių situacijų Europoje.

Vidutinis atlyginimas 2025 m. siekia apie 1 436 eurus į rankas, o vidutinė buto nuoma Vilniuje sudaro nuo 32 % iki 42 % šių pajamų.

Šią problemą gilina ir tai, kad nuo 2010 m. būsto kainos šalyje pakilo 144 % - vienas sparčiausių augimų visoje ES.

Didelis atotrūkis matomas ir Čekijoje (-803 eurai), Maltoje (-796 eurai) bei Vokietijoje (-354 eurai).

Vienintelė šalis, kurioje minimalus atlyginimas viršija pagrindines pragyvenimo išlaidas, yra Belgija.

Ten neto minimali alga leidžia padengti gyvenimo išlaidas vienam suaugusiajam, įskaitant nuomą.

Panaši padėtis išlieka ir pasauliniu mastu.

Tokiuose miestuose kaip Meksikas, San Paulas ar Bogota, atlyginimo nepakanka net būstui.

O tokiuose miestuose kaip Rio de Žaneiras ar Manila, nors ir galima susimokėti už nuomą, beveik nieko nebelieka kitiems poreikiams.

Didžiausias disponuojamų pajamų likutis po būsto išlaidų - vėlgi Šveicarijoje.

Ženevos gyventojams vidutiniškai lieka 5 174 eurai, Ciuricho - 4 638 eurai.

Atlyginimai auga lėtu tempu.

ES Direktyva dėl Užmokesčio Skaidrumo

Taip Europos Komisijos priimta Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva siekiama paskatinti skaidrumą ir pažaboti pajamų nelygybę, kuri išryškėja tarp moterų ir vyrų.

Kol į nacionalinę teisę bus perkelta ES direktyva dėl užmokesčio skaidrumo (tai turi būti padaryta iki 2026 m. birželio 7 d.), nėra iki galo aišku, kokios sąlygos galios ir kokia apimtimi ji bus taikoma, išplatintame pranešime teigė „OVC Consulting“ grupės partneris, „HR Hint Online“ atlygio ir veiklos efektyvumo valdymo konsultantas Valius Adomaitis.

Jo teigimu, tai palies visas organizacijas, darbuotojus ir asmenis, dalyvaujančius įsidarbinimo procese.

Specialūs reikalavimai galios organizacijoms, turinčioms 100 ir daugiau darbuotojų.

Jos turės papildomų pareigų: reguliarus darbo užmokesčio ataskaitų teikimas, darbo užmokesčio skirtumų analizė.

Aiškinama, kad tais atvejais, kai vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai bus didesni nei 5 proc., kurių darbdavys nesugebės pagrįsti, jis turės atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą kartu su darbuotojų atstovais ir imtis priemonių nelygybei pašalinti.

ES direktyvoje kalbama ir apie tai, kad darbo skelbimuose atlygis turėtų būti nurodomas rėžiais arba apie tai turėtų būti informuojama kitais būdais.

Be kita ko, publikuojami neutralūs lyties atžvilgiu darbo skelbimai.

„Remiantis direktyva, taip pat darbdaviams bus draudžiama darbo pokalbio metu ar vėlesnėje įsidarbinimo procedūroje klausti kandidatų apie jų darbo užmokestį ankstesnėse darbovietėse - taip siekiama užtikrinti, kad įdarbinimo procese kandidatai nebūtų jokiu būdu diskriminuojami pagal anksčiau gautą atlyginimą“, - komentavo „HR Hint Online“ vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič.

Dar viena naujovė, apie kurią primena įmonė - darbuotojai turės teisę iš darbdavio gauti informaciją apie vidutinius darbo užmokesčio dydžius pagal lytį ir vienodą (arba vienodos vertės) darbą atliekančių darbuotojų kategorijas bei kriterijus, taikomus nustatant darbo užmokestį ir karjeros raidą.

Nors dalis Lietuvos įmonių šiuo metu darbuotojams neleidžia kalbėtis apie savo gaunamą atlygį, jau kitąmet ši nuostata turėtų pasikeisti - darbuotojams bus suteikiama galimybė atskleisti informaciją apie savo darbo užmokestį kitiems, siekiant užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo laikymąsi.

„Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, mano vertinimu, bent daliai organizacijų gali atnešti ženklių pokyčių darbo santykiuose.

Pirmiausia - ji suteiks daugiau aiškumo darbuotojams.

Nebereikės pasikliauti gandais ar nuojautomis apie tai, kiek teisingas ir adekvatus mano darbo užmokestis - atsiras aiški teisė klausti apie atlyginimus ir gauti argumentuotą, skaidrią informaciją.

Tai leis darbuotojams geriau suprasti, ar jie nėra diskriminuojami, o darbdaviams - pareigą atvirai ir tiksliai atsakyti.

Skaidrumas visada skatina pasitikėjimą - jis taps impulsu peržiūrėti atlygio struktūrą, išgryninti jos logiką ir pagrįstumą“, - komentavo Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.

Kaip pastebima, įmonėse nepasitenkinimas dažnai kyla iš nežinojimo, todėl kai darbuotojas supranta, kodėl uždirba tiek, kiek uždirba - pasitikėjimas darbdaviu auga.

Nors darbuotojų laukia teigiami pokyčiai, su iššūkiais gali susidurti pati įmonė.

„Vienas didžiausių iššūkių - tai administracinė našta, kurią sukelia pareiga teikti ataskaitas ir skaidriai pagrįsti atlygio sprendimus.

Jei įmonė neturi įsivertintų ir suranguotų pareigybių, teks atlikti gana sudėtingą ir laiko reikalaujantį paruošiamąjį darbą.

Tam reikės aiškios darbo užmokesčio politikos, logiškai sugrupuotų pareigybių, aiškių darbo užmokesčio rėžių ir pagrindimo, kodėl vienas darbuotojas uždirba tiek, o kitas - kitaip“, - dėstė A. Bytautienė.

Tačiau šis darbas, pasak jos, bus būtinas visiems darbdaviams.

„Tad geriau ruoštis iš anksto - taip bus mažiau streso ir daugiau naudos“, - pridūrė Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė.

Kokie žingsniai ar sprendimai padėtų darbdaviams sklandžiau pasiruošti direktyvos įgyvendinimui ir išnaudoti ją kaip galimybę stiprinti organizacijos kultūrą?

Kaip tvirtina pašnekovė, nors dar labai daug neaiškumo, kaip keisis Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys Direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje, tačiau pradėti ruoštis verta jau dabar.

Ir pradėti galima nuo trijų pagrindinių veiksmų, kurie bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo konkretaus reglamentavimo, bus būtini.

Anot asociacijos atstovės, negalima pamiršti, kad atlygio skaidrumas turi tiesioginę įtaką darbdavio įvaizdžiui.

Taigi, jei darbo užmokesčio skirtumams nėra pagrindimo, tai gali sukelti vidinę įtampą, atbaidyti aukštos kvalifikacijos specialistus.

„Vienu iš postūmių galėtų būti ir Skaidraus atlygio direktyva, kuria siekiama sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, skatinti sąžiningą darbo užmokesčio praktiką didinant skaidrumą ir atskaitomybę.

Tokios direktyvoje numatytos priemonės, kaip darbo užmokesčio ataskaitų teikimo prievolė, darbo užmokesčio vertinimas, gali skatinti darbdavių sąmoningumą bei lygybės principų užtikrinimą“, - komentare teigė patarėjas.

Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad gaunamų nusiskundimų skaičius neatspindi tikrosios situacijos šalies darbo rinkoje.

Tikėtina, kaip patikino jis, dėl šios problemos vengiama kreiptis, ypač, jei darbo santykiai nėra nutrūkę.

Be to, tokio pobūdžio skundus tiria ir Valstybinė darbo inspekcija.

Skundų dėl diskriminacijos mokant darbo užmokestį, tarnyba sulaukia nedaug - vos keli per visus metus.

„Galime išskirti bendrovės „Sūduvos vandenys“ atvejį, kai įmonės padalinio vadovei buvo nustatytas mažesnis atlyginimas nei tos pačios kvalifikacijos kolegoms vyrams.

Kontrolierė tuomet konstatavo diskriminaciją dėl lyties.

Bet ne visais skundų atvejais diskriminacija yra nustatoma.

Tokio tyrimo atveju reikia teisiškai įrodyti, kad buvo atliekamas lygiai tokios pačios vertės darbas, o nustatant atlygį, remtasi būtent darbuotojo (-os) lytimi, o ne objektyviais vertinimo kriterijais.

Visgi svarbu pabrėžti, kad Lygių galimybių įstatymas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog už tokį patį ar vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis, nepaisant lyties, amžiaus ir kitų asmens tapatybės požymių“, - atsakyme rašė M. Morkevičius.

Per metus - keli skundai.

„Jis nėra ir negali būti greitas, kadangi didele dalimi susijęs su visuomenės nuostatomis.

Pavyzdžiui, minėta direktyva neapima vienos pagrindinių priežasčių, kodėl susidaro atlyginimų skirtumai.

Tai - vadinamoji horizontali darbo rinkos segregacija, kitaip tariant, tai, kokias studijas ir profesijas pasirenka moterys ir vyrai“, - dėstė M. Morkevičius.

Tačiau svarbi ir teisinė bazė, kuri padeda priimti pokyčius.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų

„Vertinant bendrą situaciją, galima pastebėti, jog naujausiais „Sodros“ duomenimis, atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų simboliškai sumažėjo - jei 2023-aisiais jis siekė 13,5 proc., tai šiemet jis sudaro 12,9 proc.

Šiuo metu vidutiniškai vyrai uždirba 149 eurais „į rankas“ daugiau nei moterys.

Šis skirtumas varijuoja priklausomai nuo žmonių amžiaus.

Pavyzdžiui, 31-40-aisiais gyvenimo metais atlyginimų atotrūkis tampa vienu didžiausių.

Galima daryti prielaidą, kad tai susiję su šeimos kūrimu - minėtu gyvenimo laikotarpiu įprastas šeimos kūrimas, vaikų auginimas ir dėl to vykstantys karjeros pertrūkiai, kuriuos dažniausiai patiria moterys.

„Sodros“ duomenimis, atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų simboliškai sumažėjo - jei 2023-aisiais jis siekė 13,5 proc., tai šiemet jis sudaro 12,9 proc.

Todėl ypač svarbu kurti lyčių stereotipams nepakančią darbo kultūrą ir skirti papildomą dėmesį darbuotojų šeiminiams poreikiams“, - duomenimis dalijosi M. Morkevičius.

Pastebima, kad didžiausiai vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų skirtumai yra finansų ir draudimų, informacijos ir ryšių sektoriuose.

Patarajame dirbančių moterų nėra nė dešimtadalio.

Tačiau švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros įmonėse skirtumų žirklės mažesnės.

Visgi čia didesnė dirbančių moterų skaičiaus dalis, o ir vidutiniai atlyginimai yra gerokai mažesni.

Anot asociacijos atstovės, negalima pamiršti, kad atlygio skaidrumas turi tiesioginę įtaką darbdavio įvaizdžiui.

Įmonių pavyzdžiai: "Mano Būstas"

Mano Būstas Sostinė, UAB yra vidutinė įmonė, įkurta 1992-06-18 ir veikianti pagal EVRK klasifikaciją - kombinuota patalpų funkcionavimo užtikrinimo veikla.

Įmonės registracijos adresas yra Vilniaus m. savivaldybėje.

Pagal naujausius įmonės duomenis, 2024 metais įmonėje dirbo vidutiniškai 15 darbuotojų, o vidutinis darbo užmokestis siekė 3391 eurą.

Lyginant su 2023 metais, darbuotojų skaičius padidėjo 25%, o vidutinis atlyginimas augo 15%.

Įmonė valdo 2 transporto priemones.

Mano Būstas Sostinė, UAB nuosavybės struktūra pasižymi tuo, kad daugiau nei 50% įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau įmonėje yra ir užsienio investuotojų kapitalo.

Įmonės dydis atitinka vidutinės įmonės kategoriją, o patikimumą atspindi aukštas Scoris reitingas - 8 balai iš 10.

Įmonės pavadinimas Mano Būstas Sostinė, UAB rinkoje išsiskiria stabiliais verslo faktais ir nuosekliai augančiais rodikliais.

Didėjantis darbuotojų skaičius ir augantis vidutinis atlyginimas rodo teigiamas verslo tendencijas ir stiprėjančią poziciją rinkoje.

Pateikti įmonės rekvizitai ir finansiniai duomenys liudija apie patikimą veiklą ir gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

Vilnius, Laisvės pr. El. Vilnius, Laisvės pr. 6.6 mln. 2.4 mln.

Mano Būstas, UAB - tai Vilniaus miesto savivaldybėje registruota stambi įmonė, veikianti pagal EVRK klasifikaciją, kurios pagrindinė veikla apima apskaitos, buhalterijos ir audito paslaugas, taip pat konsultacijas mokesčių klausimais.

Įmonė įkurta 2018-07-12 ir nuo tada nuosekliai plečia savo veiklą finansų paslaugų sektoriuje.

Pagal įmonės duomenis, 2024 metais vidutinis darbuotojų skaičius siekia 88, o tai rodo 20,5% augimą, lyginant su 2023 metais.

Vidutinis įmonės darbo užmokestis 2024 metais sudaro 3032 eurus, tačiau šis rodiklis sumažėjo 23,6% lyginant su praėjusiais metais.

Mano Būstas, UAB nuosavybės struktūra pasižymi tuo, kad daugiau kaip 50% įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau įmonės sudėtyje yra ir užsienio investuotojų kapitalo.

Tokia nuosavybės struktūra leidžia įmonei išlaikyti vietinį identitetą ir kartu pasinaudoti tarptautinių investicijų teikiamais privalumais.

Remiantis verslo faktų analize, Mano Būstas, UAB Scoris reitingas siekia 4 balus (skalėje nuo -10 iki +10), kas rodo vidutinį patikimumą finansų rinkoje.

Įmonės Scoris EKO indeksas - B, kas atspindi pastangas siekti tvarumo ir aplinkosaugos tikslų, tačiau dar yra erdvės tobulėjimui šioje srityje.

Tendencijos rodo, kad Mano Būstas, UAB aktyviai plečia savo veiklą, didina darbuotojų skaičių ir išlaiko stambios įmonės statusą, tačiau susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbo užmokesčio mažėjimu.

Vilnius, Laisvės pr. Visos Lietuvos įmonės viename žemėlapyje. Scoris.lt - Lietuvos įmonių duomenų bazė. Agreguojame duomenis iš atvirų duomenų šaltinių ir juos pateikiame lengvai suprantamu formatu.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius duomenis apie "Mano Būstas" įmones:

ĮmonėDarbuotojų skaičius (2024)Vidutinis darbo užmokestis (2024)Scoris reitingas
Mano Būstas Sostinė, UAB153391 €8
Mano Būstas, UAB883032 €4

Šaltinis: Scoris.lt

tags: #mano #bustas #darbo #uzmokestis