Naujos Statybos Daugiabučių Namų Statistika Lietuvoje

VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA) atvėrė naują statybą leidžiančių dokumentų (SLD) statistikos duomenų sluoksnį. Rugsėjo 8 d. tinklalapyje publikuota nauja švieslentė - joje pateikiama informacija apie išduotuose statybos leidimuose nurodytas pastatų paskirtis. Papildomi duomenys suteiks galimybę matyti su kokio tipo statiniais susijusių statybos darbų Lietuvoje atliekama daugiausia, kokios tendencijos vyrauja atskirose savivaldybėse.

Pavyzdžiui, kurios iš jų, vykdydamos vienbučių, dvibučių, daugiabučių namų statybas, plečiasi labiausiai, o kuriose planuojama itin daug su inžinerine infrastruktūra susijusių statybos darbų - nuotekų, vandentiekio, šilumos, dujų, elektros tinklų. „Antrojoje SLD analizei skirtoje švieslentėje pateikiamos beveik penkios dešimtys Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytų statinių paskirčių, todėl tiek savivaldybių darbuotojai, tiek verslo atstovai nuo šiol galės susidaryti dar išsamesnį vaizdą, kaip keičiasi statybos sektoriaus paveikslas šalyje, kuo pasižymi atskiri regionai.

Iki šiol suinteresuoti asmenys galėjo matyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo kiekius kiekvienoje savivaldybėje atskirai ir šalies mastu, jų vėlavimo statistiką. Duomenys su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo statistika yra nemokami ir skelbiami viešai. Tiek gyventojai, tiek savivaldybių ar kitų valstybės institucijų darbuotojai juos gali peržvelgti jiems patogiu metu SSVA interneto svetainėje, skiltyje „Atviri duomenys“. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo statistika švieslentėse atnaujinama pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę.

2025 m. Statybos Leidimų Statistika

Išanalizavus 2025 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais išduotų statybą leidžiančių dokumentų statistiką paaiškėjo, kad bendrai šalyje per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius išduoti 7 943 statybos leidimai. Juose yra 17 373 statiniai. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, statybos mastai šalyje auga - statybą leidžiančių dokumentų kiekis padidėjo beveik 11 proc., o juose minimų statinių kiekis - kone 8 proc.

Dažniausiai statybą leidžiančiuose dokumentuose per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius minėti vienbučiai namai. Patvirtintuose statybos leidimuose jų yra 4 083. Antroje vietoje rikiuojasi kitos paskirties pastatai (3 988). Daugiausia statybos leidimuose minimų daugiabučių fiksuota Vilniaus miesto savivaldybėje (239). Sostinė antroje vietoje esančią Kauno miesto savivaldybę statybos leidimuose minimu daugiabučių kiekiu lenkia maždaug 4 kartus.

Būsto Rinkos Pokyčiai Didmiesčiuose

2024 metais didmiesčių naujos statybos butų rinkoje įvyko lūžis, kuomet po dvejus metus užsitęsusio nuopuolio pirminėje ir antrinėje butų rinkoje vėl pradėtas fiksuoti pardavimų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2023 metais, 2024 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 43% daugiau, Kaune - 40% daugiau, o Klaipėdoje - 44% daugiau butų.

„Iš vienos pusės matome augantį būsto rinkos aktyvumą, o iš kitos pusės - pardavimui plėtojamų butų statybų apimtys kai kuriuose didmiesčiuose nukrito į istorines žemumas“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Didžiausias plėtros kritimas užfiksuotas šalies sostinėje, kurioje per metus butų pastatyta net mažiau nei buvo prognozuota prieš metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 2.589 butus arba 47% mažiau nei 2023 metais. „Ir tai yra mažiausias rodiklis per pastaruosius 10 metų.

2022-2023 metais drastiškai sumažėjęs pirkėjų aktyvumas pirminėje rinkoje privertė didžiąją dalį plėtotojų sustabdyti savo investicijas arba sulėtinti plėtros tempus. Kadangi daugiabučių statybos dažniausiai trunka apie 1-2 metus, todėl 2024 metais ir fiksuojame istoriškai itin kuklų užbaigtų projektų skaičių“, - paaiškina R. Tuo metu nuomos rinka 2024 metais sulaukė pakankamai solidaus naujo būsto papildymo iš investuotojų, plėtojančių išskirtinai nuomai skirtus būsto projektus.

Daugiabučių Statybos Vilniuje

Plėtotojai per 2024 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 12-oje Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė keturios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta du trečdaliai visų butų: Žirmūnų sen. (25,6%), Pilaitės sen. (18,6%), Naujamiesčio sen. (14,0%) ir Pašilaičių sen.

„Pastaraisiais metais pakankamai aktyvi daugiabučių plėtra vyksta šiaurinėje Žirmūnų dalyje, buvusios „Kuro aparatūros“ gamyklos vietoje bei aplinkinėse teritorijose. Ypač dideliu postūmiu turėtų tapti dabartinio Verkių autobusų parko iškėlimas į kitą vietą ir planuojamas 9 hektarų teritorijos įveiklinimas visuomenės poreikiams“, - pasakoja R. Kaip ir 2023, taip ir 2024 metais itin kukliomis baigtų daugiabučių projektų apimtimis pasižymėjo Senamiesčio seniūnija (2,0% nuo visų per metus pastatytų butų).

2024 metais faktiškai baigtos paskutinių „Paupio“ kvartalo etapų statybos, kurios ir užbaigė vieno didžiausių sostinės konversijos projektų plėtrą Paupio rajone. Šiame kvartale iš viso pastatyta apie 900 butų ir įvairių komercinės paskirties objektų, į kuriuos investuota 200 mln. eurų.

R. Reginis atkreipia dėmesį, kad Senamiestyje naujų projektų plėtros galimybės yra ribotos, o brangesnių projektų įgyvendinimas užtrunka žymiai ilgiau nei tipinių projektų kitose miesto vietose. Vidutinis butų plotas sostinėje išliko mažesnis nei 50 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas dar sumažėjo ir sudarė 49,5 kv. m.

Pasak R. Reginio, rekordiškai mažą vidutinį plotą galėjo nulemti ir itin negausus įgyvendintų aukštesnės klasės projektų skaičius 2024 metais. Atsižvelgiant į tai, kad 2025-2026 metais sostinėje bus įgyvendinta daugiau aukštesnės klasės projektų, labai tikėtina, kad vidutinis plotas nebemažės ir bent jau sugrįš į 2018-2022 metais fiksuotą lygį (50-53 kv. m).

Energinė Klasė Vilniuje

„Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2024 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 49,9% (2023 metais - 24,1%). „Nors naujai statomiems pastatams nuo 2021 metų sausio 1 dienos (kuomet prašoma išduoti statybos leidimą) įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinei naudingumo klasei keliamus reikalavimus, tačiau matome, kad tokių daugiabučių 2024 metais Vilniuje pastatyta ne daugiau nei pusė“, - atkreipia dėmesį R. A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai 2024 metais sudarė 22,4% (2023 metais - 55,3%), A klasės - 21,2% (2023 metais - 12,2%). Likusi butų dalis (6,5%) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose (2023 metais - 8,4%).

Daugiabučių Statybos Kaune

Prieš metus pateiktos prognozės dėl smuksiančių daugiabučių statybų apimčių Kaune 2024 metais pilnai pasitvirtino. „Taip pat kaip ir sostinėje, Kaune daugiabučius statantys plėtotojai sureagavo į sumažėjusią būsto paklausą ir reikšmingai sumažino plėtros tempus. O žvelgiant istoriškai, 2024 metais butų pardavimui statybų apimtys sugrįžo į 2019-2020 metų lygį“, - pasakoja R. Reginis.

2024 metais plėtotojai daugiabučius statė įvairiose miesto vietose ir jo apylinkėse, tačiau labiausiai išsiskyrė Šančių seniūnija, kurioje buvo pastatyta 22% visų butų. Pavyzdžiui, buvusių kareivinių teritorijoje šalia A. Juozapavičiaus pr. buvo pastatyti du nauji daugiabučiai (virš 80 butų), kurie užbaigė šios teritorijos konversiją.

Daugiabučių Statybos Klaipėdoje

„Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 478 butus arba 19% daugiau nei 2023 metais. Skirtingai nuo Vilniaus ir Kauno, Klaipėdoje fiksuojamas statybos apimčių augimas, tačiau šiame mieste daugiabučių plėtra iš esmės ir toliau išlieka santykinai negausi, bet stabili. Klaipėdoje įprastai plėtojami mažesnės ir vidutinės apimties projektai, todėl pirkėjai turi pasirinkimo galimybes tarp skirtingų projektų.

„Džiugu, kad pirkėjams plečiamas būsto pasirinkimas centrinėje miesto dalyje ar senamiesčio zonoje. Be mažesnių projektų šioje miesto dalyje, pagaliau įgyvendinami didesni bei aukštesnės klasės projektai“, - pasakoja R. Reginis. 2024 metais baigtos pirmųjų dviejų daugiabučių (apie 90 butų) statybos „Bastionų namų“ projekte šalia Danės upės ir toliau tęsiamos kitų etapų statybos.

Taip pat pakankamai pozityviai nuteikia naujausios Klaipėdos miesto demografinės tendencijos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius Klaipėdos miesto savivaldybėje auga ketvirtus metus iš eilės ir per pastaruosius penkerius metus uostamiestyje gyventojų skaičius išaugo 5,7% arba šiek tiek daugiau nei 8.700 gyventojų.

2025 Metų Prognozės

Nepaisant 2024 metų antrojoje pusėje pradėto fiksuoti būsto rinkos atsigavimo, per metus plėtotojai šalies didmiesčiuose dar nepuolė didesne apimtimi pradėti naujų projektų statybų. 2025 metų pradžioje LNTPA parengta didžiųjų šalies plėtotojų apklausa (NT rinkos Lūkesčių indeksas) parodė, kad būsto sektoriaus perspektyvos šiuo metu yra vertinamos itin gerai.

Pasak R. Reginio, nepaisant į geresnę pusę pasikeitusių nuotaikų rinkoje, 2025 metais baigtų statyti butų apimtys nebus gausios, o tendencijos didmiesčiuose yra skirtingos. Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2025 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta apie 3.300 butų arba 27% daugiau nei jų buvo pastatyta 2024 metais.

Tuo tarpu Kaune prognozuojamas tolimesnis statybų apimčių mažėjimas, kur 2025 metais turėtų būti pastatyta apie 680 butų (18% mažiau nei 2024 metais). Po itin išbalansuoto būsto rinkos periodo 2021-2023 metais, 2024 metais šalies didmiesčiuose pagaliau buvo išlaikytas sveikas balansas tarp pastatytų ir realizuotų butų.

„Pirminėje rinkoje pakankamai sparčiai augančios pardavimo apimtys rodo, kad pirkėjai sugrįžta į naujos statybos butų rinką ir daug drąsiau priima sprendimus dėl būsto įsigijimo. Tuo metu faktinės butų statybų apimtys vis dar išlieka žemame lygyje ir jeigu šiais metais būsto paklausa išliks tokia pat aktyvi, kaip ir 2024 metų pabaigoje ar 2025 metų pradžioje, tai 2025 metų antrojoje pusėje gali pasijusti būsto trūkumas“, - mano R.

Su didesniais iššūkiais gali susidurti Kauno rinka, kadangi čia butų plėtros tempai mažėja dvejus metus iš eilės (įvertinus 2025 metų prognozes). Taip pat ir Vilniaus rinka, kuri turi didžiausią rinkos atsigavimo potencialą (nominalia išraiška), o 2025 metų faktinės statybų apimtys išliks pakankamai žemame lygyje (3.300 butų). Pagal esamą pardavimo tempą, tikėtina, kad Vilniaus pirminėje rinkoje 2025 metais bus realizuota apie naujų 4.400 butų, o tai reiškia, kad statistiškai susiformuos apie 1.100 butų trūkumas.

„Žvelgiant į išbalansuotą rinką 2021-2023 metais, toks trūkumas dar nėra kritinis, tačiau jis signalizuoja apie rinkai nepalankias tendencijas. Todėl svarbu, kad plėtotojai būtų pasirengę sureaguoti į sparčiau atsigaunančią rinką. O tai reiškia - pradėti aktyvesnes projektų statybas 2025 metais, kad bent jau nesijaustų būsto trūkumo 2026 ar 2027 metais“, - sako R.

Daugiabučių Namų Renovacija Lietuvoje

Pernai Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau nei 2023 m. Praėjusiais metais atnaujinti 333 daugiabučiai, 2023-iaisiais - 278, skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pranešime spauadi. Iš 2024 m. renovuotų daugiabučių beveik 200 pasiekė B energinio naudingumo klasę.

„Šiose savivaldybėse yra daugiausia renovuotinų namų, visose trijose jų skaičiuojame daugiau nei 10 tūkst., vien tik Vilniuje - arti 6 tūkst., todėl šių savivaldybių pernai metų rezultatai šiek tiek mažiau džiugina. Tačiau žiūrint į mažąsias savivaldybes renovacijos tempai nuteikia optimistiškai, pavyzdžiui, Palangoje ir Elektrėnuose renovuota po 21 daugiabutį, taip pat gerai atrodo Jonava ir Ukmergė, atnaujinusios po 10 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 10 namų, taip pat neatsilieka“, - komentuoja G.

Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. Jame yra daug naujovių, kurios supaprastina ir pagreitina šių namų atnaujinimo procesą, leidžia butų savininkams tiksliai paskaičiuoti, kiek paramos gali gauti. Be to, šis kvietimas yra tęstinis, ilgo laikotarpio ir ne konkursinis.

Valstybės parama bus skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams svyruoja nuo 20 iki 30 proc.

Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, galės ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc.

Savivaldybių Indėlis Į Renovaciją

„Turime didžiausią pažangą didesniuose miestuose ir kurortinėse vietovėse, tačiau galime pasidžiaugti ir regionais. Bendrai vertinant, tai yra ir administratorių, ir savivaldybių indėlis - svarbu, kaip jos skatina renovaciją, kiek suteikia informacijos gyventojams. Tačiau visada raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti gyventojus apie tai, ką jie gali padaryti patys“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė.

Pernai Palangoje buvo renovuotas 21 daugiabutis, apie 21 tūkst. kv. m naudingojo pastatų ploto. Visi renovuoti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

„Matydami, kaip atrodo renovuoti namai bei sutvarkyta jų aplinka, dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai dažniausiai patys inicijuoja savo namo renovacijos procesą. Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Jonavos Patirtis

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę.

Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą. Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles.

„Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžioje žmonės nepatikliai žiūrėjo į renovaciją, nebuvo pavyzdžių, gąsdino kainos. Tačiau 2018-2022 metais žymiai padaugėjo prašymų įtraukti daugiabutį į šią programą. Šiuo metu yra sunkiau, jau daug namų renovuotų, o likę labai atkaklūs skeptikai. Vis tik stengiamės juos įtikinti renovuoti daugiabutį, apie tai kalbame susirinkimuose, skelbiame pastato techninės priežiūros apžiūrų aktus, kuriuose pažymime avarines situacijas ir būtinus atlikti darbus. Informuojame, kad renovacijos metu galima viską susitvarkyti kompleksiškai“, - teigia R. Dautartas.

Naujas Kvietimas APVA

APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą. „Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas.

Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“, - sako A. Barkevičienė. Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas -finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

tags: #naujos #statybos #daugiabuciu #namu #skaicius