Būsto pritaikymas asmenims su judėjimo negalia Lietuvoje

Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi oriai, saugiai ir patogiai - nepriklausomai nuo fizinių galimybių. „Būsto pritaikymas - tai ne privilegija, o būtinybė tiems, kurie kasdien susiduria su judėjimo iššūkiais. Tai pagarba mūsų bendruomenės nariams.

Pritaikytas būstas užtikrina orų gyvenimą (vilnius.lt nuotr.)

Finansavimas ir parama būsto pritaikymui

Būstas neįgaliesiems valstybės arba savivaldybės lėšomis pritaikomas, kai yra specialusis nuolatinės slaugos, kitų, techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio, vaikštynių, ramentų ir pan.), t.y. J.Baltaduonytės turimais duomenimis, 2017 m. Pareiškėjas prašymą pateikia savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės administracija nustato prašymų priėmimo terminą einamiesiems metams.

Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė skaičiavo, kad pernai būstams pritaikyti iš valstybės biudžeto skirta apie 184 tūkst. eurų, iš savivaldybės biudžeto - apie 58 tūkst. Šiems metams iš valstybės biudžeto tam skirta apie 111 tūkst. eurų, iš savivaldybės - apie 92 tūkst.

Vienam asmeniui gali būti skiriama iki 7 030 eurų būsto pritaikymo darbams, keltuvams ir mobiliai neįgaliųjų įrangai - 8 740 eurų, t.y. iš viso - 15 770 eurų vienam asmeniui.

Prienų rajone planuojama būstą ir aplinką pritaikyti 23 asmenims su negalia: Prienų mieste ir seniūnijoje - 10 būstų, kitose seniūnijose (Veiverių, Jiezno, Išlaužo, Stakliškių) - 13 būstų. Palyginti su 2019 m. (būstai buvo pritaikyti 11 asmenų), būstų ir aplinkos pritaikymas asmenims su negalia išaugo dvigubai.

Būsto pritaikymo poreikį asmeniui su negalia nustato Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Būsto pritaikymo komisija. Prašymą ir dokumentus galima pateikti Prienų rajono savivaldybės administracijai raštu (Laisvės a.

Pateikus prašymą, peržiūrima, ar asmuo atitinka prioritetus. Savivaldybės administracijoje gautas prašymas užregistruojamas suteikiant registracijos numerį, o pareiškėjas įrašomas į būsto pritaikymo eilę.

Būsto pritaikymo darbai (zarasai.lt nuotr.)

Kaip pritaikomi būstai

Esant poreikiui platinamos įeigos į patalpas, keičiama santechnika, įrengiamos dušo kabinos su neslystančiais padais, vonioje įrengiami trapai, dėl to dažnai reikia įgilinti vamzdyną. Visus būsto pritaikymo darbus atlieka Kauno butų ūkio darbuotojai.

Roberto Subačiaus žmoną Zitą prieš daug metų užklupo sudėtinga stuburo liga. Būdama vežimėlyje su juo iki pokyčių bute negalėdavo patekti nei į vonios kambarį, nei į virtuvę - tiesiog netilpdavo pro duris. Gyventojų pageidavimu, sujungtas tualetas su vonia - patalpa tapo erdvesnė ir joje lengviau apsisukti su vežimėliu, buvo paplatinta įeiga į vonią ir į virtuvę, įstatytos stumdomosios durys. Judant su vežimėliu pastarosiomis naudotis yra daug patogiau.

Anksčiau nuo durų iki vonios R.Subačiui žmoną tekdavo tiesiog nešti. Šie ir kiti sprendimai jau gerokai palengvino ir dar palengvins Subačių buitį. "Dabar laukiame, kol komisija nuspręs, kokį geriausiai būtų įtaisyti keltuvą į vonią", - rodė jau gautą naują dušo sistemą R.Subačius.

Aleksote gyvenanti ponia Vida, neseniai palaidojusi neįgalią mamą, tebesirūpina vaikščioti negalinčia seserimi. Neseniai jie sulaukė ir valdžios pagalbos įrengiant keltuvą iš balkono į lauką. "Keltuvo dar neišbandėme. Laukiame, kol galėsime naudotis", - dar negalėjo įvertinti patogumo ponia Vida. Tačiau neabejoja, kad jis bus didelė paspirtis ir palengvins visos šeimos gyvenimą.

Problemos ir iššūkiai

Nors valstybė neįgaliesiems skiria nemažai lėšų, didelė dalis pinigų jų taip ir nepasiekia, LRT.lt teigia Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Prireikus pritaikyti būstą atsisėdusiems į neįgaliojo vežimėlį, kad namuose jiems būtų saugu ir lengva judėti, valstybė siūlo pasinaudoti programa, pagal kurią šie darbai atliekami nemokamai. Tačiau, pasak R. Kavaliauskaitės, šios paslaugos kartais tenka laukti net kelerius metus, o kol įvyksta viešieji pirkimai ir sutvarkomi visi dokumentai, nebespėjama atlikti darbų, todėl jiems skirti pinigai dažnai grįžta atgal į valstybės biudžetą.

„Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metų programos dokumentai savivaldybes pasiekia tik vasarą, tuomet kol pagal visas sąlygas padaromi viešieji pirkimai, jau ateina ruduo, ir lieka tik maždaug pusė metų visiems darbams įvykdyti, nes viskas turi būti padaryta per kalendorinius metus, kitaip lėšos grįžta atgal į biudžetą.

Norint pasinaudoti būsto pritaikymo programa, pasak R. Kavaliauskaitės, neįgaliajam tenka stoti į eilę. Kiek jam teks laukti, priklauso nuo savivaldybėse skirstomų prioritetų. „Jeigu žmogus dirba, yra aktyvesnis, daugiau motyvuotas, jam namus stengiamasi pritaikyti pirmumo teise. Tačiau tada nukenčia tie, kurie negali būti aktyvūs būtent dėl savo negalios“, - paradoksalią situaciją komentuoja R.

Prieš dvejus metus po sunkios traumos į neįgaliojo vežimėlį atsisėdęs Rolandas Pakštas pasakoja, jog su negalia teko susigyventi po įvykio universiteto žygeivių sąskrydyje: „Lipau į medį norėdamas įkelti inkilėlį, tačiau šaka lūžo ir aš nukritau. Traumos metu buvo pažeistas stuburas, po to buvo atlikta operacija.

Jis teigia girdėjęs apie valstybės siūlomą programą, pagal kurią specialistai atvažiuoja į namus ir atlieka šiuos darbus nemokamai, tačiau ja nepasinaudojo. „Norint pasinaudoti šia programa, eilėje reikia stovėti apie 2-3 metus. Aš negalėjau tiek laukti, nes gyvenu sodo namelyje. Be to, mano pažįstami, pasinaudoję minėta programa, liko nusivylę: po kelių metų sulaukė savo eilės, bet viskas buvo padaryta labai simboliškai, ne visai kokybiškai, - pasakoja R. Pakštas ir paaiškina, kad būtent dėl to valstybės pagalbos jis nelaukė.

Tada R. Pakštas sužinojo, kad jam skiriama 1200 eurų neįgaliojo vežimėliui įsigyti, tačiau daugiau informacijos apie galimą socialinę pagalbą nesulaukė. „Bent jau man socialinis darbuotojas pasakė labai nedaug. Gerai, kad turiu pažįstamų, draugų, kurie su tuo buvo jau susidūrę. Jie man iš savo patirties papasakojo, kokią paramą tokiu atveju žmogus gali gauti“, - prisimena R.

Didelį informacijos trūkumą pastebi ir R. Kavaliauskaitė. Jos teigimu, nuo žmogaus, kuris pirmasis ateina prie ligonio lovos ir suteikia pirmąją informaciją, labai daug kas priklauso. „Mūsų sąjungos darbuotojai nuolat sėdi prie telefono: gauname begalę užklausų, kai kurios iš jų netgi visai elementarios, o žmonės gainiojami iš vienos institucijos į kitą. Tai rodo, kad tikrai yra informacijos suteikimo spragų“, - teigia R. Kavaliauskaitė.

Visoje sistemoje R. Kavaliauskaitė pasigenda dar ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų. Ji mano, kad būtų kur kas lengviau, jei tokią informaciją organizacijoms ir savivaldybėms galėtų suteikti ligoninė ar reabilitacijos įstaigos. „Dabar neįgalusis po kelių mėnesių reabilitacijos ir grįžta į savo butą, pavyzdžiui, 5 aukšte arba į namą kaime, kur nėra jokių patogumų ir turi laukti kelis metus, kol jam bus pritaikytas būstas“, - tikina Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė.

E. Samoškaitė teigia, jog valstybės teikiamos lengvatos neįgaliajam yra įvertinamos pagal jam nustatytą darbingumo lygio procentą, neįgalumo lygį, specialiuosius poreikius. Anot jos, dėl socialinių paslaugų asmuo turi kreiptis į savo savivaldybės administraciją.

Pagal vyriausybės patvirtintą Nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metų programą neįgaliajam iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų gali būti atlikti namų pritaikymai, finansuojami įvairūs užsiėmimai, kuriuose mokoma pažinti ir valdyti negalią, savarankiškai spręsti kasdienes problemas, lavinama saviraiška ir kūrybingumas. Neįgaliesiems priklauso pavėžėjimo paslauga savivaldybių teritorijose, mokymas vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę. Teikiamos tikslinės kompensacijos slaugai ir priežiūrai.

Administracinių paslaugų pritaikymas

Visos viešosios paslaugos, taip pat ir administracinės, turi būti teikiamos remiantis lygių galimybių principu, reiškiančiu, kad jos turi būti vienodai prieinamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, įskaitant ir žmones su negalia.

Atlikus Lietuvos Respublikos teisės aktų analizę, nustatyta, kad Lietuvoje administracinių ar bendrai viešųjų paslaugų pritaikymas negalią turintiems asmenims nereglamentuoja privalomos paslaugų pritaikymo nuostatos t. y.

Siekiant išsiaiškinti kaip vertinamas administracinių paslaugų pritaikymas negalią turintiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo atliktas kokybinis tyrimas - pusiau struktūruotas interviu. Kokybinio tyrimo metu apklausti asmenys, turintys klausos, regos ir judėjimo negalią.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad geriausiai administracinių paslaugų pritaikymą vertina du informantai, vienas turi regos, kitas - judėjimo negalią. Abu paslaugas gavo elektroniniu būdu. Šie asmenys nesusidūrė su pritaikymo priemonių stoka ir paslaugomis pasinaudojo savarankiškai.

Regos negalią turintys asmenys, kurie paslaugas gavo kontaktiniu būdu, taip pat nesusidūrė su pritaikymo priemonių stoka, tačiau paminėjo, kad pritaikymo priemonės nepakenktų. Minėti informantai su kliūtimis galėjo nesusidurti dėl to, kad vienas iš jų dar turi regėjimo likutį, o kitas ėjo kartu su socialiniu darbuotoju.

Su pritaikymo priemonių stoka susidūrė judėjimo negalią turintis asmuo, kuris paslaugas gavo kontaktiniu būdu.

Apklausus informantus, išskirti pritaikymo priemonių pasiūlymai, kuriuos įgyvendinant pavyktų sukurti geresnį administracinių paslaugų pritaikymą. Judėjimo negalią turintiems asmenims reikalingi porankiai bei vietos atsisėsti. Regos negalią turintys asmenys teigė, kad nebūtų blogiau, jei durys būtų pažymėtos ryškiau.

Asmenys, turintys klausos negalią pabrėžė, kad svarbu pritaikyti įvairią informaciją lengvai suprantama kalba tiek internetinėje svetainėje, tiek savivaldybės viduje. Informantai kaip pasiūlymą pateikė naujos registracijos formos sukūrimą, kurioje registruojantis gauti paslaugą, galima būtų pažymėti, kad žmogus turi klausos negalią, jam reikės gestų kalbos vertėjo ir pan.

Dar viena pritaikymo priemonė, kuri jau naudojama kai kuriose įstaigose - piktograma internetinėse svetainėse, kurią paspaudus svarbiausia, nekintanti informacija pateikiama gestų kalba. Viena iš pritaikymo priemonių, kurią naudojant sukuriama prieinama aplinka, yra universalus dizainas.

Informantų pateiktų priemonių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie didesnio administracinių paslaugų, teikiamų Klaipėdos m. Išanalizavus tyrimo rezultatus pastebėta, kad asmenys, turintys klausos negalią, elektroniniu ir kontaktiniu būdu teikiamų administracinių paslaugų pritaikymą vertina prasčiausiai iš visų tyrime dalyvavusių negalios grupių, o mažiausiai nusiskundimų turėjo asmenys, turintys regos negalią.

Šarūno Grigaliūno iniciatyva

Ne vieną pasaulio kampelį aplankęs Šarūnas Grigaliūnas Lietuvoje sudarytas sąlygas neįgaliojo vežimėlyje sėdintiems žmonėms vertina 7 balais iš 10. Vieną tokių permainų inicijavo bei sukūrė pats Kauno technologijos universiteto (KTU) informacinių technologijų kibernetinio saugumo doktorantas.

Anksčiau prieš keliones Š. Grigaliūnas daug laiko skirdavo informacijos paieškoms, norėdamas išsiaiškinti judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytas vietas bei maršrutus. Dažnai konkrečios informacijos nerasdavęs, jis nutarė imtis permainų.

„Sudarinėjau sąsiuvinyje sąrašus apie aplankytas vietas. Vėliau nusprendžiau susidėlioti visą informaciją žemėlapyje, tad taip ir gimė mintis sukurti kažką naudingo visiems. Sukūriau interneto svetainę ir pažymėjau apie 50 aplankytų vietų, paskui kone metams palikau ją merdėti. Grįžęs prie kelionių pastebėjau, kad svetainėje žmonės aktyviai reiškiasi, ypač vokiečiai. Šiandien čia jau užregistruota 170 tūkst. vietovių visame pasaulyje“, - pasakojo Š.

Projekto iniciatoriaus teigimu, žmonės dalijasi įspūdžiais ir patys sprendžia, ar rekomenduoti kitiems aplankytas vietas. „Juk žmonėms svarbu, kaip patogiausiai patekti į kokį nors universitetą, įstaigą arba iš anksto pasirinkti kelionės maršrutą, kad pakeliui rastų specialiai pritaikytą tualetą“, - sako Š.

KTU doktorantas atkreipė dėmesį, kad psichikos negalią turintiems žmonėms dažniausiai neleidžiama rezervuotis kambarių, nors juos ir atlydi sveikas asmuo.

Š. Grigaliūnas neslepia, kad jo programėlei jau yra sukurta analogų, bet šie nėra tokie išsamūs ir patogūs naudoti: „Man tikrai neaišku, kai parašoma, kad tam tikra vieta ar pastatas pritaikytas neįgaliesiems 60 procentų. Tuomet susimąstau, pateksiu į pastato vidų ar ne? Arba teigia, kad kokia nors meno galerija neregiams pritaikyta 90 procentų. Juk visiškai nesuprantama, kas tiksliai ten nepritaikyta - koridoriai ar dalis paveikslų?

Startuolio įkūrėjas pastebi, kad Lietuvoje keliauti neįgaliojo vežimėlyje nėra taip blogai, kaip kartais iš šalies atrodo. „Nesame tarp geriausių, bet ir skųstis nereikia. Tikrai yra ir blogesnių vietų pasaulyje. Žmonės linkę dejuoti, nes nori, kad miestai pilnai būtų pritaikyti neįgaliesiems, bet juk taip būti negali. Jeigu koks pravažiavimas vežimėliu ir trunka ilgiau, jis vis tiek yra, o tai jau yra gerai. Pakanka Lietuvoje ir rampų, ir keltuvų. Pastebėjau, kad yra net keli viešbučiai pritaikyti neregiams, ką sunkoka rasti kitose Europos šalyse“, - atkreipė dėmesį Š.

Laikinojoje sostinėje gyvenantis Š. Grigaliūnas teigia savo mieste didesnio diskomforto dėl kelionių ir susisiekimo nejaučiantis. „Kaunas - mielas miestas. Čia tikrai gali keliauti ir judėjimo negalią turintys žmonės. Žinoma, senamiestis grįstas akmenimis, bet čia viso pasaulio senamiesčių problema. Kadaise, klojant šį grindinį, niekas apie tokius dalykus negalvojo, tad su tuo reikia susitaikyti.

Pasak pašnekovo, geriausiai neįgaliųjų poreikiams pritaikytas yra didžiausias Kanados miestas - Torontas. Keliaudamas po Japoniją, Š. Grigaliūnas pastebėjo to krašto žmonių paslaugumą ir nuolankumą svetimšaliui: „Tokijuje vyrauja visai kitoks mentalitetas. Ten žmonės jaučia poreikį ir atsakomybę padėti kitam, jei tik ištinka bėda. Š. Grigaliūnas negaili pagyrų ir lietuviams.

Signatarų namų pritaikymas neįgaliesiems

Pagrindinės Signatarų namų ekspozicinės patalpos, tokios kaip Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambarys, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims.

Muziejuje taktilinio žymėjimo ir taktilinių maketų nėra, bet vizito metu jus lydės edukatorius-gidas, kuris papasakos apie modernios Lietuvos valstybės gimimą ir apie muziejaus eksponatus. Jūs galėsite paliesti dalį ekspozicijoje esančių baldų, senovines ornamentuotas krosnis, kitas interjero detales ir tokiu būdu pajusti autentišką XX a.

Apie vizitą pranešus iš anksto, galime jus pasitikti šalia įėjimo į muziejų (Pilies g. 26; įėjimas į muziejų yra vidiniame kieme). Ateinant nuo Katedros aikštės iš Pilies gatvės kairės pusės, į muziejų patenkama pro 2 metrų pločio arką, vedančią į kiemą. Įėjimo nuo gatvės į kiemą kairėje yra viešbutis, dešinėje - kavinė su lauko staliukais. Norėdami patekti į muziejų, eikite gilyn į kiemą plytomis grįstu taku, kol maždaug už 13 m pasieksite lauko liftą. Juo kylama į muziejų.

Dėmesio: jūs ateisite prie stiklinio lifto šono. Priešais lifto duris paklotas guminis grindų kilimėlis. Lifto iškvietimo mygtukas yra dešinėje lifto durų pusėje, maždaug 1 m aukštyje. Lifto valdymo mygtukų ieškokite kairėje. Muziejaus kasa yra antrame aukšte. Liftas yra pereinamas, turi dvejas duris. Pro vienas į liftą įeisite, o pro kitas išeisite ir pateksite į muziejų. Antrame aukšte nuo lifto paeikite 2 metrus į priekį ir sukite į dešinę.

Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos.

Lengvatos lankytojams

Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas); profesinio mokymo įstaigų mokiniams; aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą; pensininkams (iki 80 metų); pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams; nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams; Lietuvos Šaulių sąjungos nariams; Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; socialiai remtiniems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose); Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms; Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus B.

Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.

Ekspozicijos pasakojimo jungiamoji ašis - tauta, laisvė, valstybė. Ekspozicijoje natūraliai atsiskleidžia dvidešimties Vasario 16-osios Aktą pasirašiusių signatarų asmenybės, jų gyvenimo istorijos. Ekspozicijoje plačiai panaudotos ne tik multimedijos priemonės: videoprojekcijos, vaizdo ir garso įrašai, interaktyvūs informaciniai terminalai, papildytos realybės projekcijos, bet ir gausu autentiškų, originalių eksponatų, asmeninių signatarų daiktų. Didžioji jų dalis yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių.

Nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus vidurio pastato savininkai keitėsi vienas po kito. Šaltiniuose minima, kad jį valdė ir Bažnyčios atstovai, kol galiausiai pastatas atiteko pasauliečiams. 1915 metų liepą butą trečiame aukšte jie išnuomojo Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Daugelis šios draugijos narių (tarp jų ir būsimieji Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis) netrukus įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo darbą. 1992 metais čia nutarta įkurti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namus, kurie po beveik dešimtmečio tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.

Kviečiame pažiūrėti:

tags: #busto #pritaikymas #su #judejimo #negalia