9 Tūkstančių Daugiabučių Renovacija: Finansavimas Virš 1000

Lietuvoje jau daugybę metų kalbama apie stringančią daugiabučių renovaciją. Nuo nepriklausomybės atgavimo buvo renovuoti viso labo tik 12,4 proc. daugiabučių. O nerevonuojami seni pastatai kelia nemažai problemų - jų šildymas neefektyvus, be to, kyla abejonių ir dėl kai kurių pastatų saugumo.

Visgi, ši vyriausybė užsibrėžė tikslą, kurio iki šiol nebuvo pavykę pasiekti nei vienais metais - renovuoti 1000 daugiabučių per metus. Tačiau, Vyriausybės kadencijai einant link pabaigos, galima užtikrintai teigti, jog tikslo įgyvendinti nepavyko.

2020 m. buvo renovuoti 304 daugiabučiai, 2021 m. - 345, 2022 m. - 398, 2023 - vos 278 daugiabučiai. O ir šiemet tikslo pasiekti ko gero nepavyks. Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Aistė Gadliauskaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog birželio 4 d. duomenimis, šiemet buvo baigti renovuoti 104 daugiabučiai. Taigi, sėkmingiausiais metais pavyko pasiekti 40 proc. užsibrėžtų tikslų, prastesniais - mažiau nei 30 proc. Tad kas gi lemia įstrigusią renovaciją?

Aplinkos ministerija primena, kad, siekiant didinti energinį efektyvumą daugiabučiuose pastatuose ir mažinti išlaidas už šildymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“. Šiam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol - net 20 mln. eurų. Nepasiturintys gyventojai gali sulaukti ir 100 proc.

APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra), 2024 m. liepos mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė 173 paraiškų už 10,61 mln. eurų. Už šią rezervuotą sumą planuojama renovuoti 70 šilumos punktų. Aktyviausiai „mažąja renovacija“ susidomėjo Kauno miesto daugiabučių gyventojai, taip pat Šilutės bei Klaipėdos. Šiuo metu yra likę apie 9 mln. eurų.

Kas yra "Mažoji Renovacija"?

„Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus.

Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos punktų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Atlikus būtinuosius vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujino darbus, galima sutaupyti bent 15-20 proc.

Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.

Norint pasinaudoji subsidija, daugiabučio namo atstovai arba gyventojai, turi kreipti į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti pažymą, patvirtinančią, kad daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas (-ai) turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Paraiškas galima pateikti, kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23 d., APVIS aplinkoje. Prieš teikiant paraiškas, rekomenduojama susipažinti su paraiškos pildymo instrukcija bei dažniausiai užduodamais klausimais.

Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvą užklupę stiprūs šalčiai netruko atsispindėti ir gyventojų sąskaitose už šildymą. Šilumos suvartojimas yra tiesiogiai susijęs su lauko oro temperatūra, tačiau ne mažiau svarbus veiksnys - pastato energetinis efektyvumas. Didžiausią finansinę naštą patiria senų, nerenovuotų namų gyventojai.

Aplinkos ministerijos atstovė A. Gadliauskaitė tikina, jog savivaldybių gyventojai neretai patys vangiai dalyvauja renovacijos projektuose. Anot A. Gadliauskaitės, bendruomeniškumo svarbą rodo ir tai, jog neretai kur kas didesnis procentas daugiabučių renovuojamas mažesnėse savivaldybėse.

„Mažesnėse ir glaudesnėse bendruomenėse greičiau randami sprendimai. Be to pastebėta, kad mažesnių savivaldybių butų savininkai sprendimus paprastai priima daugiau nei 60 proc. dauguma, pasitaiko net ir absoliučios daugumos pritarimų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad didesniuose miestuose yra ir daug daugiau daugiabučių, kuriems reikia atnaujinimo (modernizavimo), nei mažesniuose. Pavyzdžiui, savivaldybėje lyderėje - Birštono savivaldybėje - atnaujinta (modernizuota) jau 60 proc. visų savivaldybėje esančių daugiabučių, t. y. 72 vnt. Vilniaus mieste yra atnaujinta (modernizuota) tik 5,4 proc. visų Vilniuje esančių daugiabučių pastatytų iki 1993 m. (jų yra daugiau nei 5200), tačiau tai sudaro beveik 300 pastatų“, - komentavo Aplinkos ministerijos atstovė.

Visgi Aplinkos ministerija tikisi, jog ateityje bendruomenės aktyviau dalyvaus sprendimuose dėl daugiabučių renovacijų.

Kaip pastebėjo Aplinkos ministerijos atstovė, iš visų savivaldybių išsiskiria Birštonas. Tai vienintelė savivaldybė, kurioje renovuota daugiau nei pusė daugiabučių - remiantis renomap.lt duomenimis, šiuo metu renovuoti 43 iš 72 savivaldybėje esančių daugiabučių, arba 59,7 proc. visų daugiabučių. Iš bendro sąrašo išsiskiria ir kelios kitos savivaldybės - antroje vietoje esanti Palangos savivaldybė (41,2 proc. renovuotų daugiabučių) ir trečioje vietoje esanti Druskininkų savivaldybė (40,8 proc.).

Didiesiems miestams sekasi prasčiau - Vilniuje renovuota vos 5,4 proc. daugiabučių, Kaune - 6,2 proc. Klaipėdos rezultatas kiek geresnis - 12,6 proc. renovuotų daugiabučių. Tiesa, kaip pastebėjo A. Gadliauskaitė, šiose savivaldybėse ir renovuotinų butų yra kur kas daugiau - štai Vilniuje tokių butų yra 5230 (iš jų renovuota - 283), Kaune - 4360 (renovuota - 269), Klaipėdoje - 1800 (renovuota 226).

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Atnaujinkime miestą“ komunikacijos atstovė Monika Urbonaitė-Stepšienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog šiuo metu Vilniaus mieste 85 butai yra renovacijos procese, o dar 70 butų netrukus bus pradėti renovacijos projektavimo darbai. Visų šių projektų vertė - virš 200 mln. eurų.

Vis dėlto, renovacija lėtai vyksta ir kai kuriose mažose savivaldybėse. Štai Neringos savivaldybėje yra viso labo 128 renovuoti butai, o iš jų renovuotas tik vienas butas (0,8 proc. nuo visų butų). Panaši situacija ir Visagine - čia iš 248 butų renovuoti vos keturi (1,6 proc. nuo visų butų).

Kaltės gyventojams neverčia. Esami daugiabučių renovacijos tempai netenkina ir statybininkų. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas situaciją vertina kiek kitaip nei Aplinkos ministerija. Anot D. Gedvilo, šiuo metu butų renovacija stringa pirmiausiai dėl ydingos finansavimo schemos.

Šiuo metu daugiabučių renovacija vykdoma pagal dar 2005 m. pradėtą daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Šioje programoje gali dalyvauti daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.

LSA prezidentas mano, jog pačios gyventojų bendrijos turėtų ieškoti rangovų, o ne šį darbą atlikti savivaldybė. D. Gedvilas sako, jog savivaldybių skelbiami viešieji pirkimai neretai ypač išsitęsia, arba darbai lieka nebaigti.

„Mes manome, jog patys bendrijų atstovai turėtų derėtis su rangovais, ieškoti projektuotojų ir rangovų. Tada būtų reali kaina, konkursai nebūtų iš naujo skelbiami po 5 ar 6 kartus. Tą schemą reikėtų keisti ir tada aiškiai pasimatytų, kiek yra norinčių renovuoti. Siūlome paprastą sistemą - nustatyti įkainį, kiek mokama už vieną kvadratinį metrą (jei pavyzdžiui po renovacijos pasiekiama A+, B ar kokia kita energetinė klasė). Tegul patys savininkai ieško rangovų, kas suprojektuos. Jeigu tai įgyvendina, tada jie gautų paramą. Manau, kad tokia schema kur kas pagerintų daugiabučių renovacijos rodiklius. Dabar matome, jog per viešuosius pirkimus laimėjusios firmos negali pabaigti renovacijos, arba darbus atlieka nekokybiškai, būna atmetami projektai“, - komentavo D. Gedvilas.

LSA prezidentas taip pat pasigenda ir šilumos tiekėjų įsitraukimo į renovacijos procesus - tiesa, jie gal ir nėra suinteresuoti renovacija, mat renovuotų daugiabučių šilumos išlaidos yra mažesnės. D. Gedvilo nuomone, verta apsvarstyti ir kai kuriose kitose Europos šalyse taikomą modelį, kuomet už daugiabučio renovaciją atsakingi šilumos tiekėjai.

„Turime Europos Sąjungos valstybių, kurios taikė vadinamąjį ESCO modelį, kuomet šilumos tiekėjai dalyvauja renovacijoje. Jiems sudaryta formulė-algoritmas, kuris leidžia su šilumos tiekėjais susitarti, kad šilumos tiekėjas per tam tikrą laiką renovuotų jų namą. O gyventojai, mokėdami už šildymą, sumokėtų šilumos tiekėjui. Manau, jog ši formulė taip pat galėtų būti taikoma renovacijoms“, - svarstė D. Gedvilas.

LSA prezidento nuomone, nevertėtų dėl lėtų renovacijos tempų kaltinti gyventojų, ar neveiklių savivaldybių. "Aš manau, kad atsakomybė pasidalina 50 prie 50. Kiekvieno nekilnojamojo turto savininkas turi būti atsakingas už didėjantį būsto energetinį tvarumą. Manau, kad tos bendrijos, kurios rodė daugiau iniciatyvos renovuojant daugiabučius, turbūt juos arba jau renovavo, arba bent yra renovacijos kelyje. Nemanau, kad sąžininga būtų kaltinti ir savivaldybes - daugelis jų tikrai deda pastangas, agituoja. Bet kaip minėjau, pati finansavimo formulė nėra gera. Turbūt čia ir yra esmė“, -paaiškino D. Gedvilas.

Anksčiau D. Gedvilas yra sakęs, jog dabartiniais tempais, butų renovacija galėtų užtrukti ir šimtmetį. LSA prezidentas tikina, jog pokyčius matyt paspartins Europos sąjungos sprendimai, susiję su didesnio tvarumo siekimu.

„Visai neseniai Europos sąjungos statybų industrijos federacijos diskusijoje išgirdau vieną akivaizdų teiginį - Europos sąjungos kryptis turėtų būti dėmesys ne naujų statinių statyba, o būtent Europos sąjungos būstų fondo renovacija. Gamtos išteklius reikia naudoti atsakingai - ne pulti griauti, ar perstatinėti statinių, bet kiek įmanoma, vertinti statinių būklė ir renovuoti tuos statinius. Jeigu ši kryptis Europoje bus patvirtinta, kryptis link statinių modernizacijos ir renovacijos bus dar didesnė. Jeigu toks teisinis reguliavimas ateis iš Europos, nėra jokių abejonių, kad mūsų valstybėje tam taip pat bus skiriamas didesnis dėmesys. Tada ir spartesnė renovacija bus reali. Matysime, kad skiriama ne tik daugiabučių renovacijai tam tikra subsidija, bet ir verslo įmonėms, kurios turi nemažai statinių. Joms būtų skiriama tam tikra parama, kuri aišku sąlygotų, kad mūsų valstybėje atsirastų daugiau energetiškai tvarių pastatų“, - teigė LSA prezidentas.

Dalį gyventojų atbaido ir kaina. Vieša paslaptis, jog daugiabučio renovacija - brangus malonumas, kurį valstybė kompensuoja itin skirtingai. Gyventojams priėmus sprendimą renovuoti daugiabutį, parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą. Ši kaina yra visiškai individuali, mat kiekvienas projektas yra skirtingas, o ir rangovai ne vienodai vertina savo paslaugų kainas. Tai naujienų portalui tv3.lt anksčiau patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektų vadovas Vladas Trakimavičius. Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui.

„Pavyzdžiui, fasadas gali būti ventiliuojamas, gali būti tinkuojamas. Jei savininkai pasirenka tinkuojamą fasadą, tai jis yra 30 proc. pigesnis, nei ventiliuojamas. Taip pat priklauso nuo laikotarpio. Jeigu, sakykime, namas buvo pradėtas renovuoti 2020 m., tai kaina prasideda nuo 500 eurų 1 kv. m. m.“ - vardijo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad kainos - skirtingos, nes keičiasi ir pačių priemonių kainos, ir reikalavimai. Pavyzdžiui, A klasei yra privaloma keisti visus langus, todėl iš karto išauga ir kaina.

Valstybės kompensuojama dalis taip pat priklauso nuo gausybės faktorių. Pavyzdžiui, APVA nurodo, jog kompensuojama 100 proc. projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų, tačiau nepasiturintiems gyventojams gali būti kompensuojama ir 100 proc. darbų atlikimo kaštų. Taip pat gali būti apmokama 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Galiausiai, suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinių palūkanų dalis, viršijanti 3 procentus, penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo dienos yra apmokama. Parama išmokama po namo modernizavimo. Atlikus numatytus namo atnaujinimo darbus bei gavus B ar aukštesnės klasės namo energinio naudingumo sertifikatą reikės užpildyti išlaidų kompensavimo prašymą.

Paraiškas Agentūra vertina eilės tvarka pagal jų registracijos datą APVIS.

Finansavimo Šaltiniai ir Sąlygos

Yra keletas finansavimo šaltinių ir sąlygų, kurios gali padėti gyventojams įgyvendinti renovacijos projektus:

• Klimato kaitos programos kompensacinės išmokos: Kompensacijos dydis apskaičiuojamas naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m. dydžio. Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui (pagal unikalų namo Nr.) bei pareiškėjui (pagal asmens kodą) - 14 500 Eur.
• Fizinių asmenų saulės elektrinių ir kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose: Dotacija skiriama už 5 kW įrengtosios galios įsigytą ir įrengtą elektrinę ir 10 kWh talpos įsigytą ir įrengtą elektros energijos kaupimo įrenginį.
• Fizinių asmenų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose: Projektų vykdytojams, kurie įsirengia ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo sprendinius, skiriamas dotacijos dydis - 54,4 procento Apraše nurodyto viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros nustatyto elektros energijos kaupimo įrengimo namų ūkiuose 1 kWh galios fiksuoto įkainio be PVM (FĮ-26-05), kuris yra 698,04 Eur.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad parama galima gauti, jeigu yra šilumos tiekėjų išduotos techninės (projektavimo) sąlygos. Butų ir kitų patalpų savininkams pritarus projekto įgyvendinimui, gyventojų paskirtas pareiškėjas Agentūrai per APVIS teikia paraišką su kvietime nurodytais privalomais pateikti dokumentais.

tags: #is #9 #tukstanciu #daugiabuciu #renovuoja #virs