Šiame straipsnyje aptariamas klausimas, ar Seimo narys gali būti liudytoju baudžiamojoje byloje, nagrinėjami specialaus liudytojo statuso ypatumai ir teisės.
Lietuvos Respublikos Seimas
Specialaus Liudytojo Statusas: Šantažo Įrankis Ar Būtinybė?
Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas kėlė klausimą, ar specialiojo liudytojo statusą korupcijos bylose turintys teisėjai gali eiti pareigas. A. teigimu, „Šiaip specialaus liudytojo statusas yra tam tikras šantažo įrankis. „Korupcinėse bylose žmogus tiesiog „pakabinamas“. Statuso pradžia aiški, bet pabaiga neaiški“, - tvirtino A. Jis pabrėžė, kad negali žmogui metus būti suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės pabaigoje pranešė, kad daugiau kaip prieš metus pradėtame tyrime dėl galimos korupcijos specialoijo liudytojo statusas suteiktas keturiems šiuo metu dirbantiems teisėjams. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, šiuo metu 12 teisėjų pateikti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų. Keturiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas, būtent jie toliau ir eina pareigas. Specialaus liudytojo statusas Lietuvoje įteisintas 2007 metais.
Teisėjų Statusas Ir Įgaliojimai
A. teigė: „Mes kalbame apie specialiojo liudytojo statusą, kuris kabo metus. Klausykite, gaukite leidimą, reiškite jam (teisėjui - BNS) įtarimus, nematau tokios problemos, tą pačią minutę bus sustabdyti įgaliojimai. Kitas dalykas, jeigu neužtenka duomenų (įtarimams - BNS), tas statusas negali kaboti“, - kalbėjo A.
Yra duotos rekomendacijos, kad teisėjai, apklausti specialiuoju liudytoju ar paprastu liudytoju, kad šitą dalyką paviešintų. Rekomendacijose kartu pabrėžiama, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas.
Viktoro Aiduko Atvejis
Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius priminė buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Viktoro Aiduko atvejį. Jis baudžiamojoje korupcijos byloje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, bet kaltinamuoju netapo.
„Žmogus buvo prieš pat pensiją, visą savo teisinę karjerą atidavęs teismams ir teismų sistemai. Tiesiog nenorėdamas diskredituoti Aukščiausiojo Teismo ir pačios teismų sistemos, kaip institucijos, savo noru išėjo iš teisėjų. Galiausiai tyrimo pabaigoje, kai byla buvo perduodama teismui su kaltinamuoju aktu, pasakyta, kad su V. Aiduku viskas tvarkoje, joks poveikis nedarytas“, - pasakojo J.
Seimo Priimtos Pataisos
LR Seimas priėmė Teisingumo ministerijos Baudžiamojo kodekso pataisas. Šios pataisos parengtos atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje prieš Lietuvą. Buvo konstatuota, kad negalima bausti žmogaus, jeigu jis atsisako duoti parodymus baudžiamojoje byloje apie savo šeimos narį, šiuo atveju turėjusį specialiojo liudytojo statusą.
Taip pat Seimas priėmė įstatymo pataisas, leisiančias operatyviau atsakyti į kitų šalių teisinės pagalbos prašymus, pateiktus pagal Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Ši tvarka yra labai panaši į Europos arešto orderio išdavimo procedūrą Europos Sąjungos erdvėje. Priėmus šias pataisas bus suvienodinta praktika, nes nuo 2013 m. ES valstybėse ieškomų asmenų Europos arešto orderius išduoda apygardų teismai.
A. teigė: „Kai tas klausimas buvo pradėtas kelti viešai, kreipėmės į prokuratūrą, kad pateiktų medžiagą - gal jos pagrindu galėsime inicijuoti drausmės procedūras ir spręsti klausimus, ar gali toks teisėjas nagrinėti bylas, ar ne. „Kažkoks žaidimas vyksta viešoje erdvėje: tarsi kaltina mus, kad mes kažko nedarome, bet kai sakau, kad negalime to daryti, neturėdami medžiagos, niekam tas neįdomu“, - teigė A.