Šiandien, gegužės 5 d., visoje Europoje minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Minėdami savarankiško gyvenimo dieną, kiekvienas iš mūsų pagalvokime, kuo galime prisidėti, kad žmonės su negalia gyventų visavertį gyvenimą. Dėl paslaugų trūkumo, nepritaikytos aplinkos, informacijos ar klaidingų stereotipų dalis žmonių su negalia vis dar gyvena izoliacijoje. „Tai, kas įprasta ir savaime suprantama mums, žmonėms su negalia gali būti tikras iššūkis.
Pastaraisiais metais startavo net keletas bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia padėjo išeiti iš didelių socialinės globos įstaigų ir apsigyventi šalia mūsų. Nuo projekto pradžios, t. y. 2020 m. vidurio, paslaugų suteikta beveik 1500 žmonių su negalia, nors planuota, kad paslaugos bendruomenėje pasieks 1000 žmonių.
Apsaugotas būstas - tai gyvenamosios vietos (buto) suteikimas iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia. Nuomojamame būste (bute ar name) apsigyvena iki 4 suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko - socialinio darbuotojo - pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje.
Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, t. y. Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas augina nepilnamečius vaikus, vaikai gali gyventi kartu su tėvais.
SVARBU: Už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms mokėti nereikia - jiems iš projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai.
Pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas - pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti žmogaus su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Savarankiškas sprendimų priėmimas žmogui suteikia autonomiją ir įgalina veikti savarankiškai. Šis žmogaus asmenybės elementas leidžia jam pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose. Ir, priešingai, galimybės pačiam priimti sprendimus apribojimas smarkiai veikia kasdienį asmens gyvenimą.
Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Čia žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Teisę į asmeninio asistento pagalbą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. Asmeninės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, kurias savivaldybėms paskirsto Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Jei negalią turinčio asmens pajamos didesnės nei 258 eurai, mokestis už asmeninės pagalbos teikimą negali viršyti 20 proc. asmeninės pagalbos išlaidų ir 20 proc. Þ°ª˜5“N;‡b:ÔØ$Ópï |`E/*ÞRαI-G¯ ¼^¸Ï*¼xÑér¢³Q¿ˆ«)Š³”p3¢V-k ¹ØÑ 5q}±“yG÷€M? °šG Ï0®LLè¥ÌÆ'u1 ¿TX záz¡^ÞÈÊ1_{¹^bŠ+‚R\Sz)×ZÓº? ¤¹¤é6hÇ•"< ØH¯Õû§\çzà,µ<êä. íÌ/´úÜ›ù÷KÃÍ+ãW]_óåpŸùž€!
Savivaldybės parama būstui
Savivaldybės parama būstui - tai valstybės ir savivaldybės teikiama pagalba asmenims ar šeimoms, siekiant įsigyti, išsinuomoti ar pagerinti būstą. Ši parama dažniausiai skiriama mažas pajamas turintiems gyventojams, kurie savo lėšomis negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų. Savivaldybės parama būstui - tai piniginė ar nepiniginė pagalba, kurią teikia savivaldybės, siekdamos padėti gyventojams įsigyti arba išsinuomoti gyvenamąjį būstą.
Pagalba dažniausiai orientuota į socialiai pažeidžiamas grupes: jaunus žmones ir šeimas, vienišus tėvus, neįgaliuosius, pensininkus, daugiavaikes šeimas. Parama gali būti tiek laikina, tiek ilgalaikė, priklausomai nuo pareiškėjo situacijos ir poreikių. Būsto paramos teikimas yra svarbi Lietuvos socialinės politikos dalis, padedanti mažinti socialinę atskirtį ir skatinti gyventojų įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą.
Svarbu žinoti, kad savivaldybės parama būstui nėra skiriama visiems - ji orientuota tik į tuos, kurie atitinka nustatytus kriterijus. Paraiškas dėl paramos reikia teikti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje. Norint gauti savivaldybės paramą būstui, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, kurie taikomi visoje Lietuvoje. Pirmiausia, pareiškėjas ir (ar) jo šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje kreipiasi dėl pagalbos.
Svarbus kriterijus - gyvenimo sąlygų atitikimas minimaliems higienos ir saugos reikalavimams. Jei būstas yra netinkamas gyventi, pareiškėjas gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą arba gauti kompensaciją būsto nuomai ar įsigijimui. 2025 metais galioja atnaujinti reikalavimai, kurie numato aiškesnius pajamų ir turto vertinimo principus. Savivaldybės vertina ne tik pareiškėjo, bet ir visų kartu gyvenančių asmenų pajamas.
Be to, yra numatytos prioritetinės asmenų grupės: daugiavaikės šeimos, neįgalūs asmenys, vieniši tėvai, vaikus globojančios šeimos. Jiems suteikiama pirmenybė skirstant paramą. Kreipiantis dėl savivaldybės pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti ir pateikti visus būtinus dokumentus. Privaloma užpildyti nustatytos formos prašymą dėl būsto paramos, kuriame nurodomi asmens duomenys, šeimos sudėtis, pajamos, turimas turtas ir kitos svarbios aplinkybės.
Papildomai reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus - tapatybės korteles ar pasus, vaikų gimimo liudijimus, santuokos ar ištuokos liudijimus, jei tai aktualu. Taip pat būtina pateikti pažymas apie šeimos narių pajamas: atlyginimus, pensijas, pašalpas, stipendijas ir kitus pajamų šaltinius. Svarbus dokumentas yra pažyma apie turimą nekilnojamąjį turtą - tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jei jį turite.
Savivaldybės gali prašyti pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, informaciją apie turimą žemę, automobilį ar kitą reikšmingą turtą. Visi dokumentai turi būti pateikti originalais arba notaro patvirtintomis kopijomis. Dažnai dokumentų rinkimas užtrunka, todėl rekomenduojama pradėti šį procesą kuo anksčiau ir konsultuotis su savivaldybės specialistais.
Lietuvoje savivaldybės siūlo kelias pagrindines būsto paramos rūšis. Dažniausios - socialinio būsto nuoma, kompensacijos būsto nuomos ar įsigijimo išlaidoms, lengvatinės paskolos būstui įsigyti ar atnaujinti bei parama būsto pritaikymui neįgaliesiems. Socialinio būsto nuoma suteikia galimybę gauti gyvenamąją vietą už mažesnę nei rinkos kainą. Šis būstas priklauso savivaldybei, o nuomos kaina dažniausiai priklauso nuo asmens ar šeimos pajamų.
Lengvatinės paskolos būstui įsigyti ar atnaujinti - dar viena svarbi paramos forma, kuri leidžia gauti paskolą su mažesnėmis palūkanomis ar ilgesniu grąžinimo terminu. Ši parama ypač aktuali jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą.
Norint gauti savivaldybės būsto paramą, reikia atlikti aiškius žingsnius. Pirmiausia, būtina išsiaiškinti, ar atitinkate visus nustatytus reikalavimus ir įvertinti savo pajamas bei turimą turtą. Antras žingsnis - sudaryti visų reikalingų dokumentų sąrašą ir juos surinkti. Kaip jau minėta, dokumentai turi būti tvarkingi, atitinkantys galiojančius reikalavimus.
Pasiruošus visą dokumentų paketą, reikia užpildyti prašymą ir jį pateikti savivaldybei. Trečiu etapu savivaldybė peržiūri gautus dokumentus ir patikrina prašyme pateiktą informaciją. Prireikus prašoma papildomų dokumentų arba papildomos informacijos. Sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas per 1-2 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo. Gavus teigiamą atsakymą, savivaldybė nurodo tolesnius veiksmus: pasirašyti nuomos, paskolos ar kompensacijos sutartį, įsigyti būstą ar pradėti būsto pritaikymo darbus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie savivaldybės paramą būstui:
- Kokio dydžio gali būti savivaldybės teikiama būsto parama? Būsto paramos dydis priklauso nuo šeimos ar asmens pajamų, narių skaičiaus, gyvenamosios vietos bei taikomos paramos rūšies.
- Ar būsto paramą gali gauti iš užsienio grįžę lietuviai? Taip, tačiau būtina deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje ir atitikti kitus reikalavimus.
- Kiek laiko trunka visas paramos gavimo procesas? Nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo praeina apie 1-2 mėnesiai, jei pateikti visi reikalingi dokumentai.
- Ką daryti, jei parama buvo atmesta? Jeigu sprendimas dėl paramos skyrimo yra neigiamas, galima teikti skundą savivaldybei arba kreiptis į administracinį teismą.
Savivaldybės parama būstui - tai reali pagalba tiems, kurie susiduria su finansiniais ar socialiniais sunkumais ieškant ar išlaikant būstą. Žinant aktualius 2025 metų reikalavimus, tinkamai pasiruošus dokumentus ir laikantis nustatytos tvarkos, galima ženkliai pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Būsto nuoma ir diskriminacija
„Nuomojamas dviejų kambarių butas su baldais ir buitine technika. Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“. Štai tokių būsto nuomos skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du. Itin dažnai nuomininkų su vaikais nepageidaujantys būsto savininkai būna pasmerkiami kaip diskriminuojantys šeimas su mažais vaikais. Iš tiesų faktas kaip blynas - kas nuomoja būstą, tas ir taisykles nustato.
Kita vertus, kai kurie čia pat pajunta diskriminaciją, ypatingai kai kalba pasisuka apie šeimas ar vienišus tėvus su vaikais. Būtent jaunos šeimos su mažais vaikais itin dažnai ieško būsto nuomos, nes dar neturi pakankamai pinigų būsto pirkimui. Tačiau dažniau atrodo, kad mažo vaiko turėjimas tik kiša pagalius į ratus, nes būsto savininkas šeimos su vaikais dažnai visai nenori. Ir ne dėl to, kad mažas vaikas gali kažką namuose sugadinti.
„Vaiko teisė turėti būstą nepaneigia buto savininko teisės į nuosavybę. D. Visgi panašu, kad bent iš dalies visuomenėje sklandančios baimės nėra pagrįstos. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. „To tikslas - pasirūpinti atitinkamu vaikų apgyvendinimu, jei atsakovai (vaiko tėvai, besinuomojantys būstą - red. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti“, - tikino D.
„Nepilnamečiai vaikai nuomininkų šeimoje tikrai nėra garantas, kad tokia šeima negalės būti iškeldinta iš nuomojamo būsto. D. Net CPK nustato ilgesnius pranešimo apie iškeldinimą terminus, jeigu iškeldinamas nepilnametis, - sako D. Rušinas ir priduria, kad tai, ko gero, galėtų būti vienintelė reali priežastis, kodėl nuomotojai nenori įsileisti nuomininkų su nepilnamečiais vaikais. Dažnai sakoma, kad nėra padėties be išeities, o ilgo ir varginančio teisminio proceso žmonės paprastai visomis išgalėmis stengiasi išvengti.
Būsto draudimas nuomojant būstą
BŪSTO PASKOLA VS. BŪSTO NUOMA
Vasaros pabaiga kasmet žymi studentų sugrįžimą į šalies miestus, kuriuose įsikūrusios aukštojo mokslo įstaigos. Tai reiškia būsto nuomos rinkos suaktyvėjimą, nes nemaža dalis studijuojančių renkasi gyventi nuomojamuose būstuose. Ekspertai pažymi, kad kartu su studentiška laisve jaunuoliai gauna ir prievolę prižiūrėti būstą ir saugoti jame esantį turtą. Visgi įvykus žalai neretai kyla ginčai, kam teks rūpintis patirtais nuostoliais - būste gyvenančiam nuomininkui ar būsto savininkui.
Prieš pasirašant būsto nuomos sutartį, abi pusės turėtų aptarti potencialias žalų situacijas ir sutarti dėl saugiklių, kurie padėtų kompensuoti patirtus nuostolius.„Išnuomojus būstą ir leidžiant juo naudotis nuomininkams egzistuoja didelė tikimybė, kad būste gali nutikti vieno ar kito pobūdžio žala. Mūsų bendrovės žalų duomenys rodo, kad būtent būsto draudimo srityje yra fiksuojami vieni didžiausių nuostolių iš visų draudimo rūšių, ir nuomojamas būstas nėra išimtis. Tai reiškia, jog labai svarbu apsibrėžti, kas ir už ką bus atsakingas nutikus žalai“, - sako A. Juodeikis.
Trys didžiausios bėdos
Ekspertas pastebi, kad registruojamų būsto žalų apimtys pamečiui auga. Daugiausiai nuostolių būstams sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės - visose šiose kategorijose žalų skaičiai pastaraisiais metais augo. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per praėjusius metus buvo registruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas, ir tai yra 7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Pasak A. Juodeikio, fiksuojamas neraminantis „buitinių“ žalų augimas. Keleri metai iš eilės tolygiai auga užpylimų vandeniu incidentų skaičius, kai užliejami greta ar žemiau esantys butai, apliejamos sienos, buitinė technika, elektroniniai prietaisai, sugadinamas kitas turtas.
„Vertinant bendras žalų išmokų sumas būtent užpylimai vandeniu sugeneravo didžiausią nuostolių sumą, kuri siekė beveik 10 mln. eurų. Būtent už tokią sumą pernai buvo kompensuoti žalų padariniai, kurie kilo dėl pažeistų ar sprogusių vamzdžių, sugedusių vandentiekio sistemų, trūkusių vandens žarnelių indaplovėse, skalbimo mašinose“, − komentuoja A. Juodeikis.
Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų sumą - ji per dvejus metus išaugo daugiau nei 40 proc. Nuomotojai yra suinteresuoti, kad jų nekilnojamas turtas būtų tinkamai prižiūrėtas, tačiau ir nuomininkams privalu suprasti, ar tas turtas, kurį jie atsineša drauge su savimi atsikraustydami gyventi, bus apsaugotas nelaimės atveju.
„Viena iš apsaugos nuo ginčo forma gali būti draudimas, todėl prieš pasirašant nuomos sutartį nuomininkas turėtų pasidomėti, ar pats būstas yra apdraustas. Jei tokia apsauga yra - lieka pasirūpinti turto draudimu. Svarbu suprasti, kad net jei ir yra paties pastato draudimas, turto draudimas yra atskira draudimo sritis. Todėl jei nelaimės atveju nukenčia nuomininko turtas, kaip kad kompiuteris, rūbai, papuošalai, buitinė technika ar kitas asmeninis turtas, už tai atsako pats nuomininkas“, - dalinasi A. Juodeikis.
Jis priduria, kad, kalbant apie užpylimus, dūžius ir kitas nelaimes būste - itin svarbi yra civilinė atsakomybė.„Tai labai aktualu, nes, pavyzdžiui, užpylus butą apačioje, nuomininkas būtų dėl to kaltas. Be to, kad toks draudimas apsaugo nuo žalos, kurią nuomininkas padaro tretiesiems asmenims už gyvenamo buto ribų, jis taip pat apsaugo ir tam tikrais atvejais nuo žalos, kurią nuomininkas padaro pačiam nuomotojui.
Pavyzdžiui, jei sugadinami perduoti daiktai, kurie nurodyti nuomos sutartyje, tarkime stalas, kėdė, kaitlentė, kita tam tikra įranga - žala atlyginama ne iš nuomininko kišenės, tuo pasirūpina pasirinkta draudimo bendrovė“, - sako ekspertas.
Ką būtina žinoti nuomotojams
Draudimo ekspertas pažymi, kad nuomotojams taip pat būtina pagalvoti ne tik apie sienas ir grindis, tačiau ir apie nuomojamame būste paliekamą turtą.„Būsto savininkai, prieš įleisdami gyventi nuomininkus, gali pasirūpinti savo turto apsauga - įtraukti į draudimą ne tik patį pastatą, bet ir jame esančią buitinę techniką, baldus, kitą turtą. Tuomet nutikus nelaimei, visuomet būsite tikri, kad nereikės mokėti už žalos atlyginimą iš savo kišenės. Be to, sudarant būsto draudimo sutartį, draudiką reikia informuoti, kad būstas bus nuomojamas“, - sako A. Juodeikis.
Anot eksperto, į būsto nuomos sutartį būtina nepamirši įtraukti asmeniškai abiem pusėms aktualius punktus, ir tuomet būtų aišku, kas atsakingas už, pavyzdžiui, sudužusią kaitlentę ar sugadintą indaplovę. Svarbu ne tik aprašai, tačiau ir nuotraukos, kas priklauso nuomotojui, o kas - nuomininkui.
Investicija į nekilnojamąjį turtą yra gyventojų įvardijama kaip viena patraukliausių, be to, yra nesudėtingai valdoma. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo nuostolių, susijusių su būstu. Praėjusiais metais buvo atlyginta daugiau nei 22 mln. eurų būsto nuostoliams padengti, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
Remiantis Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais buvo sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius, tačiau tai nesumažino nekilnojamojo turto investicinio patrauklumo. Registrų centro analitikai buvo paskaičiavę, kad kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas investiciniu.
Rudenį yra pats naujų nuomininkų pikas, tai glaudžiai susiję ir su studentais, grįžtančiais į miestus, kuriuose jie studijuoja. Matome, kad būsto draudimo srityje yra fiksuojami vieni didžiausių nuostolių iš visų draudimo rūšių. Tai reiškia, kad būstuose nuolat kas nors nutinka, todėl svarbu apsibrėžti, kas už ką bus atsakingas“, - sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Trys didžiausios bėdos: Anot eksperto, „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad didžiausių nuostolių būstams atneša stichinės nelaimės, užpylimai ir gaisrai. Šiais metais už pirmus 8 mėnesius gyventojai dėl stichinių nelaimių patyrė net 59 proc. daugiau nuostolių nei pernai per tą patį laikotarpį. Dar nesibaigus rugpjūčio mėnesiui už jas jau esame išmokėję daugiau nei 6,7 mln. eurų. Pernai nuo sausio pradžios iki rugpjūčio pabaigos gyventojai patyrė žalų už kiek daugiau nei 4,2 mln. eurų dėl stichinių nelaimių“, - komentuoja A. Juodeikis.
Anot jo, antroje vietoje pagal nuostolių skaičius yra užpylimai - gyventojams šiemet jau yra išmokėta daugiau nei 5,6 mln. eurų užpylimų nuostoliams padengti. Tai yra 12 proc. didesnė suma nei pernai metais per tą patį 8 mėnesių laikotarpį. Galiausiai, žmonės itin skaudžiai nukenčia ir per gaisrus - šiais metais per sausį-rugpjūtį jau išmokėjome daugiau nei 3,8 mln. eurų dėl gaisrų patirtoms žaloms atlyginti. Nuostolių augimas, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, siekia 42 proc.”, - sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Ką žinoti nuomininkui
A. Juodeikis pažymi, kad nuostoliai tikrai nutinka ir nuomojamuose būstuose, kuriuose patys būsto šeimininkai negyvena. Žvelgiant į tokį nuostolių augimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuomininkai ir būsto nuomotojai turėtų aptarti iš anksto, kas ir už ką atsakingas.
tags: #busto #pritaikymas #neigaliam #gyvenanciam #nuomotame #bute