Lietuvos Respublikos būsto paskolos įstatymas yra svarbus teisės aktas, reguliuojantis su nekilnojamuoju turtu susijusį kreditavimą. Šis įstatymas nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus ir besikeičiančią finansų rinkos situaciją.
Būsto paskolos įstatymas Lietuvoje buvo priimtas dar 1992 m. birželio 1 d. Nuo to laiko jis buvo ne kartą keistas ir papildytas, siekiant užtikrinti vartotojų teises ir suderinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos reikalavimais.
Žemiau pateikiama svarbiausių įstatymo pakeitimų chronologija:
- 1992 m. birželio 1 d. - Priėmimo data
- Nuo 1993 m. vasario 21 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. - Įvairūs pakeitimai ir papildymai
Šis įstatymas nuolat tobulinamas, siekiant atliepti rinkos poreikius ir užtikrinti skaidrų bei sąžiningą kreditavimo procesą.
Pagrindiniai Įstatymo Aspektai
Įstatymo projektas, parengtas 2016 m. lapkričio 10 d., numato, kad didžioji dalis nuostatų įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., o kita dalis - nuo 2018 m. liepos 1 d. Šis įstatymas įgyvendina 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu.
Kredito davėjai ar tarpininkai privalės vartotojams pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas. Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, įstatyme numatytas 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 d.
Įstatyme naujai įtvirtinta, kaip derėtų vadinti būsto kredito palūkanų normas. Griežtesnės nei iki šiol nuostatos bus taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su būsto kreditų ėmėjais, bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties.
Fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus.
Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis.
Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus.
Kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Numatyta „kredito atostogų“ galimybė, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad asmenys, kurie dirba užsienyje ir gauna valiutą užsienio valiuta (ne eurais, o pvz. svarais, kronomis, rubliais, zlotais ir pan.), ne visuose bankuose turės galimybę gauti būsto paskolą.
Tačiau apie tai patvirtino tik Swedbank ir Nordea bankai, tai yra dėl valiutų pokyčio draudimo. Kiti bankai dar turi pateikti atsakymus, o aiškiau bus po liepos 1 d.
Seimas Įteisino Patogesnį Būsto Paskolų Refinansavimą
Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2025 m. vasario 1 d. leisti gyventojams paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų refinansuoti būsto paskolas.
Šiuo metu kredito turėtojams refinansavimo procesas yra nepatrauklus ir nepatogus. „Procesas būdavo ilgas, sudėtingas ir ganėtinai brangus, reikdavo keletą kartų ateiti į banką, gauti įvairius įvertinimo dokumentus, pažymas apie paskolos likutį, o už naujos sutarties sudarymą paprastai reikdavo mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris galėdavo siekti netgi kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai šiuo metu gali siekti daugiau nei 1 tūkst. eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą, todėl procesas būdavo tikrai nepatrauklus“, - anksčiau yra sakiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pagal priimtas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, gyventojams pakaks kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliks didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirs jokių su refinansavimu susijusių išlaidų.
„Su šiuo įstatymo pakeitimu tikrai atlaisviname rankas visiems, kurie norėtų iš naujo įvertinti sąlygas, kurias turi kredito įstaigose“, - pažymėjo Seimo posėdyje G. Skaistė.
Paskolą suteikęs bankas bus įpareigotas nemokamai pateikti duomenis paskolą refinansuojančiam bankui ir gyventojams nebereikės rūpintis banko pažymomis.
Vartotojai galės refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam bankui išlaidų. Kredito gavėjas turės teisę refinansuoti kreditą ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus.
Vartotojams nebereikės paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo - prireikus jį atliks naujas bankas savo lėšomis, tačiau, jei bankas paprašys pateikti šį vertinimą, tokiu atveju jis turės atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su juo sudaro kredito sutartį.
Vartotojui nereikės mokėti notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo - už visa tai sumokės naujas bankas.
Asmeninių finansų gidas. Būsto paskolos refinansavimas: kaip tai veikia?
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. (0 5) 209 6132, el.
Pagrindiniai Įstatymo Aspektai
Žemiau pateikiami pagrindiniai įstatymo aspektai, susiję su būsto paskolomis:
- Informacijos Pateikimas Vartotojams: Kredito davėjai ir tarpininkai privalo pateikti vartotojams standartizuotą informaciją apie kreditą ir kredito sutarčių sąlygas.
- Apsisprendimo Laikotarpis: Įstatymas numato 30 dienų laikotarpį iki sutarties pasirašymo, per kurį jie gali palyginti ir įvertinti kredito pasiūlymus.
- Sutarties Atšaukimas: Suteikiama 14 dienų apsisprendimo atšaukti sutartį laikotarpis.
- Palūkanų Normos: Įstatyme griežtai apibrėžiama, kaip turi būti vadinamos būsto kredito palūkanų normos.
- Tarpusavio Skolinimo Platformos: Fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, gali teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus.
- Draudimas Įpareigoti Naudotis Papildomomis Paslaugomis: Kredito davėjai ir tarpininkai negali reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį, kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis.
- Kredito Grąžinimas Anksčiau Laiko: Įstatymas įtvirtina kredito gavėjo teisę grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip sumažinant savo įsipareigojimus.
- Netesybos už Įsipareigojimų Nevykdymą: Kredito davėjas gali taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negali viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
- "Kredito Atostogos": Numatoma galimybė atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui esant tam tikroms aplinkybėms.
