Pastaruoju metu vis dažniau susimąstoma apie pinigus, ne tik apie tai, kaip uždirbti daugiau ar kur investuoti, bet ir apie tai, kokią realią vertę jie turi mūsų gyvenime. Ar tai tik depresyvus lapkritis, ar brandos etapas, kai pradedame suprasti, kad laimė ne piniguose? Kad ne piniguose laimė, jau yra ne kartą aptarta, tačiau kas pasikeitė dabar?
Turbūt nieko labai naujo, tiesiog per gyvenimišką patirtį ir anekdotinius savo pavyzdžius pajaučiau, kad, blemba, knygas visgi ne durniai rašo ir būna ten teisybės. 😀Ką tik šviežiai perskaičiau naują Morgan Housel knygą “The Art of Spending Money”. Čia to paties autoriaus kur parašė mano mėgstamiausią finansų knygą Pinigų Psiochologija. Knyga gavosi tokia vidutinė, bet vistiek minčių sukėlė įvairių, tačiau esminė ir pagrindinė - pinigų stygius niekuomet nėra finansinė problema, o psichologinė. Ir tai reikia spręsti dar būnant biednam. Noriu atlikti viešą savirefleksiją ir tiesiog išberti mintis, kas šiuo metu ant liežuvio galo.
Gyvenimo Infliacija ir Finansiniai Lūkesčiai
Rimčiausia finansinė problema yra ta, kad uždirbant daugiau, natūraliai pradedi norėti daugiau. Užsisuka hedonic treadmill, kai naujai pakilęs gyvenimo lygis tampa nauju baseline, ir tau vėl atrodo, kad trūksta “tik šiek tiek daugiau” iki laimės. O su kiekviena didesne alga, su kiekvienu didesniu būstu, su kiekviena nauja mašina ta laimė niekada ir neateina.
Gyvenimo bazė pradeda kainuoti brangiau, nes tu vis upgreidini gyvenseną:
Normalu ir natūralu, tačiau mes priprantame prie gero gyvenimo greičiau, nei spėjame jį pajusti. Vakarykštis svajonių pirkinys šįryt jau atrodo kaip norma. Kūnas aklimatizuojasi prie naujos bazės.
6nuliai pavyzdys
3 metus mąsčiau ir svajojau apie naują būstą. Senasis atrodė ir labai mažas, ir padėvėtas, atrodė net svečius kviestis nėra labai faina. Su žmona svajojom kaip viskas keisis naujame bute - švęsim šventes, įsirengsim kaip norėsim, pagaliau bus vietos hobiams, šuniui.
Taip, visa tai įvyko - fainas butas, švenčiam šventes, įsivaikinom šunį, bet nepraėjo nė 2 metai nuo įsigijimo ir aš pašonėj jau pavartau aruodą ir pažiūriu koks čia galėtų būti sekantis, dar geresnis būstas. 👀 Nu nes dabartinis patapo baziniu, aš įpratau. Geras būstas, bet juk skelbimuose matau geresnių ir dabartis jau tuomet nebe taip džiugina. Labai blogas mąstymas, bandau iš to išeiti, bet sunku pasipriešinti šitam kapitalizmo programavimui. Ar aš čia vienas toks psichas?
Kol neturiu = atrodo daug vertingiau
Ši mintis ypač gerai išplėtota mano minėtoje knygoje The Art of Spending Money. Jos esmė: daugiausia emocinės grąžos gauname ne iš pirkimo, o iš laukimo. Kai taupai, pasiskaitinėji, domiesi, svarstai ir net save įsivaizduoji naudojantis ta nauja mašina, lankantis toje naujoje šalyje, leidžiant laiką grilinant naujai įrengtoje terasoje.
Psichologai tą vadina impact bias - mes pervertiname būsimos patirties teikiamą džiaugsmą. Baisiausia, kad paturėjus ir po to praradus, aš net sakyčiau psichologinis skausmas gali būti dar didesnis nei, kad niekada neturėjus. Todėl vidinis variklis niekada ir nesustoja - reikia daugiau, geriau. O tai vargina.
Kiek tau reiktų, kad jau būtų gana?
Labai įdomus klausimas, atsakykite sau - kiek pinigų tau reikėtų, kad jaustumeisi finansiškai ramiai? Juokinga, kad per šimtus skirtingus apklausų skirtingose šalyse, žmonės dažniausiai atsako dvigubai negu dabar turi/uždirba.
- jei žmogus uždirba 800€ - ramybę suteiktų 1600€.
- jei uždirba 2000€ - jau reikia 4000€.
- jei uždirba 5000€ - sakys ramybė ateina ties 10,000€.
- jei žmogus multimilijonierius - jam reikia dvigubai daugiau, kad jau tikrai būtų ramu.
Lietuvoje yra keletas apklausų - Lietuvos bankas kas metus vykdo namų ūkių apklausą, kur nepaisant tavo dabar turimų pajamų, visiems trūksta tų papildomų 400-500 Eur/mėn iki pilnos laimės. Vat tada tai ramiai gyvensiu, sako Petras vidutinysis (average Joe, tik lietuviškai?).
Yra ir labai šviežia Citadele apklausa, kur žmonės sako jaustųsi jau labai finansiškai saugūs su 3k Eur/mėn. alga. Žinot koks dabartinis atlyginimų vidurkis? Tai aišku, kad 1.5k Eur.
Duokite dvigubai, nu ir tada jau būsiu ramus.
Ar aš tikrai to noriu?
Nuo draugo vairuojamos Teslos iki būsto Palangoj ar sodybėlės Molėtuose, nuo draugų roadtripų po Ameriką iki 3mėn. workationų Balyje. Nuolat girdžiu apie kitų naujus fainus (ir kaip taisyklė - brangius) dalykus ir nejučiomis to užsimanau pats, nes juk “turiu pinigų, kaip ir galėčiau sau leisti”.
Bet vat ieškau būdo kaip validuoti ar aš kažko tikrai noriu, ar noriu, nes kiti tai turi. Juk kas nenorėtų naujausio geriausio automobilio? Norėčiau ir aš, bet visiems pirkiniams yra opportunity cost ir tiesiog kartais pats nebesuprantu - ar čia aš tikrai to noriu, ar mane kažkaip aplinka užnorino.
Sakysit - social medijos įtaką, nes nuolat matau kitų fainus gyvenimus, su kažkuo lyginuosi, apie ką buvo išsivysčiusi nemaža tema 6nuliai reddit’e. Galbūt. Tikrai lyginuosi (o kas nesilygina?) ir čia kitokia problema. Žiūriu į tas sėkmės istorijas kaip 30-something jau visiškai made-it gyvenime ir nu pavydžiu. Kas nenorėtų vieno 🏀 ar kito ⚽️ Žalgirio nusipirkti iš santaupų? :)) Bet kalbant apie realiai įperkamus daiktus… aš nesu užkietėjęs benzingalvis, tai kam man tas 70k vertės SUV’as? Prie lietuviškos jūros irgi nėra taip, kad labai kaifuoju, tai kam man tas butas dėl 2-3 kartų metuose?
Bet tuomet identiškai turbūt galiu eiti pro visas prabangos prekes ir racionaliai atmetinėti kone viską, tai jeigu nieko nereikia, kam man tas milijonas?
Valandinis atlyginimas Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. oficialus MVA yra 6,35 EUR neatskaičius mokesčių. Tačiau valandinis atlyginimas atskaičius mokesčius atskaičius mokesčius - grynasis valandinis atlyginimas - yra mažesnis ir vidutiniškai siekia apie 4,75 EUR per valandą. Darbuotojų atlyginimams Lietuvoje taikomi keli privalomi atskaitymai. Mokesčių tarifai (GPM, PSD, VSD) išlieka gana stabilūs, tačiau NPD koregavimai 2025 m. Suprasdami koks yra valandinis atlyginimas atskaičius mokesčius, darbuotojai gali tiksliau planuoti savo finansus ir įvertinti darbo pasiūlymus.
Kaip planuoti asmeninį biudžetą?
Būsto Paskolos: Kintamosios ar Fiksuotosios Palūkanos?
Nuo 2025 m. gegužės 1 dienos įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos bankai, teikiantys būsto paskolas, turės klientams pateikti du individualiai pritaikytus pasirinkimus - būsto paskolą su kintamomis ir su fiksuotomis 5 metų palūkanomis.
Suprantame, kad gali iškilti klausimų dėl to, kuo šios palūkanos skiriasi ir kaip pasirinkti sau optimaliausią finansinį sprendimą. Todėl pateikiame dažniausiai užduodamus klausimus šia tema.
Kas yra kintamosios palūkanos?
Kintamųjų palūkanų pavadinimas išduoda, kad šios palūkanos periodiškai kinta - didėja arba mažėja. Šie pokyčiai vyksta priklausomai nuo ekonominės šalies situacijos arba padėties finansų rinkose. Kintamąsias palūkanas Lietuvoje sudaro EURIBOR rodiklis ir marža.
Kas yra fiksuotosios palūkanos?
Rinkoje fiksuotomis palūkanomis įprastai vadinamos tokios palūkanos, kurios kinta rečiau nei kas 12 mėnesių. „Swedbank“ fiksuotąsias palūkanas nustato 5 metų laikotarpiui - per šį laiką paskolos mėnesio įmoka nesikeistų.
Pasibaigus šiam laikotarpiui, palūkanos automatiškai keičiamos į kintamąsias palūkanas - jas sudarytų tai dienai taikomas EURIBOR rodiklis ir iš anksto sudarant būsto paskolos sutartį jūsų su banku sutarta marža.
Kokias palūkanas geriau rinktis?
Pasirinkimas priklauso nuo asmeninės situacijos, poreikių ir tikslų, o sprendimas kiekvienu atveju yra individualus. Prieš priimant sprendimą, verta atsižvelgti į tris pagrindinius faktorius:
- Palūkanų nustatymo momentu fiksuotoji palūkanų norma įprastai yra didesnė nei tuo metu taikytina kintamoji palūkanų norma;
- Fiksuotosios palūkanų normos pasirinkimas neužtikrina, kad per visą paskolos laikotarpį sumokėsite mažiau palūkanų. Tačiau taip turėsite galimybę keičiantis ekonomikai mokėti vienodą, nesikeičiančią mėnesio įmoką - tai gali padėti geriau planuoti asmeninius ar šeimos finansus.
- Nusprendus anksčiau laiko grąžinti visą paskolą ar jos dalį arba pakeisti palūkanų rūšį, fiksuotųjų palūkanų atveju bus taikomas papildomas mokestis, nurodytas banko paslaugų ir operacijų įkainiuose. Kintamųjų palūkanų atveju „Swedbank“ už paskolos grąžinimą anksčiau termino netaiko jokio mokesčio.
Antrinis Būstas Lietuvoje
Investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Tai suteikia papildomą postūmį nekilnojamojo turto (NT) rinkai, pasiekusiai istorines aktyvumo aukštumas.
Visoje Lietuvoje nuosekliai daugėja antrinių būstų, t. y. tokių būstų, kurie nuperkami investicijai ar nuomai. Pagal Registrų centro duomenis ir Lietuvos banko skaičiavimus, antriniai būstai 2019 m. lapkričio mėn. Lietuvoje sudarė apie 20 proc. iš 1,4 mln. Lietuvoje registruotų būstų.
Sparčiai antrinio būsto rinkos plėtrai įtakos turi ir aktyvi nuomos, ypač trumpalaikės, rinka. Bendras NT rinkos aktyvumas Lietuvoje didėja jau ketvirtus metus iš eilės: fiksuojamas istoriškai didelis sandorių skaičius ir didelė naujo būsto pasiūla, o gyventojai aktyviai skolinasi būstui įsigyti.
Minimali Alga ir Būsto Paskola
Gauti būsto paskolą gaunant minimalią algą yra sudėtinga, bet įmanoma. Bankai vertina, kad po įmokos sumokėjimo turi likti bent 20 % pajamų pragyvenimui, todėl su minimaliu atlyginimu paskolos suma būtų labai maža.
Taigi, norint gauti būsto paskolą su minimalia alga, būtina atidžiai įvertinti savo finansines galimybes ir kreiptis į bankus, kad jie individualiai įvertintų situaciją.
tags: #busto #paskola #valandinis