Laikraščiuose pasirodantys skelbimai apie iš varžytinių parduodamus butus ir žemę su skolomis nesusidūrusiesiems - neįdomi ir nieko verta informacija. Tačiau skolininkams, kurie tokiu būdu priversti atsisveikinti su namais, žodis „varžytinės“ - tarsi nuosprendis, kurio išvengti dažnai jau nebeįmanoma. Į išvaržomus butus nukrypsta nekilnojamojo turto perpardavinėtojų akys. Jiems varžytinės - galimybė pusvelčiui nupirkti butus, vėliau jie parduodami už rinkos kainą.
Taigi, nuo kokios skolos antstolis gali pradėti nekilnojamojo turto išieškojimo procesą? Aptarkime tai detaliau, atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus ir teismų praktiką.
Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža. Tačiau patikslinama, kad riba nustatyta turto pardavimui iš varžytinių (turint omenyje, kad NT yra vienintelė gyvenamoji vieta), o ne turto areštui.
Nustačius, kad automobilio vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei neturite turto - piniginių lėšų už likusią skolos dalį.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Skolininko Turto Areštas ir Išieškojimo Eilė
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Apribojimai Išieškojimui iš Būsto
Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.
Siūloma Civilinio proceso kodekse nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.
Praktiniai Patarimai ir Situacijos
Visada, pirmiausia, reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui.
Kaunietės Linos Jeremičiūtės Istorija
Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.
Viename Draugystės gatvės daugiabučių L.Jeremičiūtė apsigyveno 1998 metų gegužę. Jaunos moters gyvenimas taip susiklostė, jog nedidelį butą ji pirko per pusę su savo dviejų vaikų tėvu. Pora kartu negyveno, tačiau už pagalbą įsigyjant stogą virš galvos kaunietė savo buvusiam gyvenimo draugui jokių finansinių pretenzijų nebereiškė.
Praėjusių metų spalį kaunietė netikėtai gavo laišką iš antstolių kontoros. Oficialiame rašte buvo teigiama, jog jos buto Draugystės gatvėje dalis yra areštuota ir bus parduota iš varžytinių, jeigu moteris nesusimokės skolų.
Balandžio 23-iosios rytą, vyresniajam sūnui išeinant į mokyklą, į jos butą jėga įsiveržė du augaloti vyrai. Pastūmę pro duris beišeinantį vaiką, jie pareiškė atėję dėl buto, kuris jai nebepriklauso. Šeimininkei pradėjus šauktis pagalbos, kaimynė paskambino policijai.
Į namus L.Jeremičiūtei pavyko įeiti tik vėlai vakare. Trečiąkart iškviesti policininkai privertė iš buto išeiti du čia likusius neblaivius vyrus. Kita dalis kompanijos jau buvo išsiskirsčiusi. Iš karto po šių nemalonių įvykių moteris suskubo keisti buto spyną ir rengti dokumentus teismui.
Tuo tarpu L.Jeremičiūtės turtą iš varžytinių pardavęs antstolis Leonas Gudeika tvirtino vykdęs 1999 metais priimtus teismo sprendimus, pagal kuriuos kaunietės vardu buvo priteistos beveik 5 tūkst. litų skolos. Jis teigė ne kartą informavęs pilietę ir apie turto areštą, ir apie artėjančias varžytines, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Į klausimą, ar buvo galima išvaržyti dalį buto, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, L.Gudeika atsakė, jog įstatymas jokių stabdžių nenumato.