Namo ar Buto Privalumai ir Trūkumai: Ką Pasirinkti?

Nuosavas būstas - nenugalima ir nekintanti daugelio lietuvių svajonė. Tapę buto arba namo savininku jaučiamės saugesni. Tačiau prieš įsigyjant šią savo svajonę tenka atsakyti į daugybę klausimų. Tad kaip išsirinkti tinkamą būstą pagal savo poreikius ir galimybes?

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą, renkantis būstą. Šie du rodikliai yra skirtingi ir gali turėti įtakos mokesčiams bei pačios gyvenamosios erdvės suvokimui.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kuo skiriasi bendras ir naudingas buto plotas, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir reglamentais, ir aptarsime namo ir buto skirtumus.

Prieš pradedant gilintis į skirtumus, svarbu suprasti, kas yra naudingas ir bendras plotas.

Bendras ir naudingas plotas: skirtumai

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį:

Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia:

Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.

Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą:

Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad:

• Gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
• Ppg - pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą.
• Pagalbinis plotas - visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.
• Naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.

Kaip skaičiuojamas plotas?

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą. Tuo tarpu pagalbinis plotas apima visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų sumą. Naudingasis plotas yra bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Renkantis naujos statybos būstą, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą.

Visuomet rekomenduojama prašyti naudingąjį būsto plotą įrodančių dokumentų, pvz., buto plano. Buto plane svarbu pastebėti, ar jame nėra įtrauktos papildomos ar pagalbinės erdvės, tokios kaip balkonas ir terasa ar sandėliukas.

Ekspertai pabrėžia, kad būtina prašyti būsto plano. Įprastai tokiame dokumente nurodomas ne tik buto išdėstymas, bet ir judėjimo srautai.

Pavyzdinis buto planas, kuriame matomas patalpų išdėstymas ir plotai.

Svarbu iš anksto žinoti, kad pastačius pastatą, viduryje buto neatsiras atraminė kolona, kuri, be abejonės, mažintų buto plotą.

Visų papildomų ir pagalbinių patalpų plotai turi būti skaičiuojami atskirai ir jokiu būdu neįtraukiami į buto plotą. Pasitaiko atvejų, kai NT skelbimuose buto plotas nurodomas su balkono ar terasos plotu. Taip elgtis negalima. Todėl raginama domėtis būtent naudinguoju būsto plotu.

Statomo būsto išmatavimai kartais gali skirtis nuo tų, kai būstas jau būna pastatytas, tačiau dažniausiai skirtumai būna minimalūs, o dėl jų rekomenduojama sutarti preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje.

Jei pastatytame bute išryškėja pažeidimai dėl būsto ploto, klientas visuomet gali reikalauti sumažinti perkamo būsto kainą arba išvis atsisakyti sudaryti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Visi būsto pirkimo proceso metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami iki pagrindinės sutarties pasirašymo.

Būsto kvadrato kaina gali skirtis priklausomai nuo miesto ir rajono.

Atliekų tvarkymo mokestis: už bendrą ar naudingą plotą?

Vilnietė Loreta, gavusi sąskaitą už komunalinių atliekų tvarkymą, atkreipė dėmesį, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo naudingojo buto ploto, kaip reikalauja Civilinis kodeksas, bet nuo bendrojo.

Savivaldybė paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro dokumentuose vienais atvejais naudingas gyvenamasis plotas nurodomas, kitais ne, o bendras plotas nurodomas visur.

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis patikino, kad pasirinktas apmokestinimo sprendimas neprieštarauja teisės aktams ir atitinka kitų savivaldybių praktiką apmokestinant rinkliava atliekų išvežimą ir tvarkymą.

Jis teigė, kad Civilinis kodeksas tiesiogiai nereguliuoja šio klausimo ir nenumato, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą privalomai turi būti skaičiuojama pagal naudingą plotą.

Butas ar Namas: ką pasirinkti?

„Geriau namas”, „Ne ne, kur kas geriau butas negu kad namas” - tai amžinas ginčas tarp turinčiųjų butus ir turinčiųjų namus arba norinčiųjų juos turėti.

Ginčai kyla, nes žmonės, kurie tam tikrą gyvenimo dalį gyveno bute ar name ir paskui persikraustė į kitą gyvenamąją erdvę, nutarė visiems garsiai pasakyti : kaip puiku ir gera yra gyventi kitoje aplinkoje, kiek daug aš ten atrandau naujovių, skirtumų ir koks neteisus buvau anksčiau sakydamas, kad gyventi name… ar bute… yra taip gera.

Namą sudaro stogas ir sienos, kurių funkcija saugoti gyventojus nuo nemalonių oro sąlygų: lietaus, karščio, vėjo ir šalčio, ir nuo įsibrovėlių. Name be žmonių taip pat gali gyventi naminiai gyvūnai ir įvairūs kiti, nepageidaujami, gyvūnai (pelės, vabzdžiai). Namas yra pastovi šeimos ar socialinio vieneto gyvenamoji vieta.

Butas- visuma pastato erdvių, paprastai skirtų gyventi vienai šeimai ar vienišam asmeniui. Tai gyvenamojo būsto rūšis. Buto dydis matuojamas pagal gyvenamąjį plotą arba kambarių skaičių.

Jeigu nieko apie tai ( turtinius vienetus) nežinančiam žmogui (net nežinau, kur tokį būtų galima surasti) parodytume šiuos du apibrėžimus, jis greičiausiai nesurastų jokio esminio skirtumo tarp šių gyvenamųjų patalpų , nes jo ir nėra.

Analogiškai įrengtus butus ir namus lyginsime, t.y. Palyginsime atitinkamos vertės būstų socialinę aplinką ( to nedaro niekas)- vidutinį darželių, mokyklų, transporto stotelių ir t.t.

Svarbu priminti nežinantiems, kuo skiriasi gyvenimas mieste nuo gyvenimo priemiestyje ar net užmiestyje. Mieste yra labai gerai išvystyta socialinė aplinka, o užmiestyje - oras.

Kodėl taip paskutiniu metu populiarėja namai? Todėl, kad turtą daugiausiai perka jauni asmenys, maždaug 24 - 33m. amžiaus, turintys geras pajamas, stabilų darbą, verslą. Tokio amžiaus pirkėjai dažniausiai yra karjeristai, todėl jie neturi vaikų arba vaikai labai maži, darželinio amžiaus.

Asmenys, vyresni kaip 33 metai, dažniausiai jau turi mažamečių vaikų ir gyvendami name jau pradeda jausti nepatogumus, tiksliau”miesto” - socialinės infrastruktūros nebuvimo stygių. O „atsiradus” antram ar trečiam vaikui šeimoje ir vaikams pasiekus mokyklinį amžių, poreikis gyventi bute nusveria namo privalumus, žmonės kraustosi į miestą.

Žinoma, kad namo privalumai akivaizdžiai nusveria buto, tačiau yra labai labai mažai privalumų, dėl kurių reikėtų gyventi bute. Svarbiausia ir logiškiausia priežastis yra LAIKAS.

Šis žodis sutapatinamas su saugumu, infrastruktūra, likvidumu, greičiu. Butą yra kur kas lengviau ir greičiau išnuomoti nei namą. Butai yra likvidesni ir kuo pigesnis butas, tuo jis yra likvidesnis.

Jeigu paanalizuosite pateiktą medžiagą, pamatysite, kad namas akivaizdžiai pliusų prasme lenkia butą. Tačiau juk svarbiausia yra tai, dėl ko būtent jūs renkatės namą arba butą.

Jeigu norėsime nusipirkti turtą iki 50000 Eur, tai mums „išeis” arba senos statybos butas, arba namas gerokai nuo miesto, priemiestyje.

Gyvenimą name arba bute dažniausiai renkasi asmenys , sulaukę tam tikro gyvenimo tarpsnio, ir jų pasirinkimas tuo metu jiems atrodo geriausias, patogiausias, prieinamiausias. Tai kiekvieno individualus pasirinkimas, būdingas konkrečiam laikotarpiui , asmens būsenai bei statusui.

Todėl niekuomet neklausykite savo draugų patarimų ar kritikos, gyvenkite taip, kaip norite Jūs, nes Jūs esate Jūs, o jie yra jie. Ir nors Jūs esate draugai ir geri bičiuliai, jų argumentai ir įtikinėjimai gali labai stipriai suklaidinti, apgauti, nuvilti, įskaudinti, nes tiesiog Jūsų yra visiškai kitas statusas, būsena, šeiminė, socialinė padėtis, ir tai nulemia tam tikrą, konkrečiai tik Jums būdingą, pasirinkimą.

El. paštu svajones šalin veja vyraujanti nuomonė, kad naujas būstas tapo neįperkamas ir yra tik turtingųjų privilegija, nors turimas senos statybos būstas taip pat yra turtas, galintis tapti tramplinu reikšmingam gyvenimo kokybės pokyčiui.

„Vis dažniau tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena nuosavame senos statybos būste ir turi aiškius poreikius kitai gyvenamai vietai: pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms jie ieško didesnio būsto arba priešingai - mažesnio, bet arčiau miesto centro. Šiandien nuo drąsaus sprendimo priėmimo „atbaido“ laikini ekonominės padėties neapibrėžtumai ar sumažėjęs būsto įperkamumas.

Ji minėjo, kad išgirdę tokį pasiūlymą žmonės dažnai sudvejoja, nes būsto pardavimas - kaip ir pirkimas - yra sudėtingas, dažnai gąsdinantis procesas, kurio imtis kartais nesiryžtama dėl kompetencijos, rinkos procesų suvokimo trūkumo.

„Antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama nenaujais būstais, aktyvumas šiuo metu taip pat yra. Dalis žmonių, ieškančių būsto, renkasi tarp nuomos ir nenaujo būsto įsigijimo galimybių, tad pirkėją rasti galima. Įvertinę šią situaciją, turime partnerių tinklą, su kurio pagalba galime padėti realizuoti turimą NT, jei žmonės nori apsigyventi naujame būste ir yra išsirinkę jį mūsų projektuose.

„Jei žmogus turi finansines galimybes mokėti mėnesinę įmoką, tą verta daryti dėl kelių dalykų. Pirmiausia - dėl gyvenimo kokybės ir komforto, mažesnių šildymo išlaidų. Tačiau labai svarbu, kad taip yra įdarbinami pinigai ir didinamas turimas turtas: naujo būsto vertė auga greičiau, tad ateityje jį parduoti galima greičiau, lengviau ir pelningiau. O turimas senas būstas, net nesvarbu, ar dar už jį mokama paskola, yra labai svarbi pradžia.

Jei už turimą butą dar mokama paskola, nauja įmoka neatrodys tokia didelė, o jei paskolos neturite, visą sumą, gauta pardavus turtą, galėsite skirti pradiniam įnašui, o tai taip pat reikšmingai mažins būsimą paskolos įmoką“, - pabrėžė A.

Naujam būstui finansavimo ieškantį pirkėją gali nepelnytai išgąsdinti vidutinė 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,97 proc. Tačiau nesureikšminti šio skaičius skatina tiek prognozės, tiek ir nuolatinis nekilnojamo turto vertės augimas.

Prognozuojama, jog Euribor artėjančių metų pradžioje pradės mažėti. Todėl rezervuojant būstą, kurio pirkimo-pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas po metų, fiksuojama pradinės sutarties meto kaina, o palūkanos - galutinio sandorio momentu, o jos tuo metu jau turėtų būti mažesnės.

Tad aukštas palūkanas galima „pralaukti“, o per tą laiką parduoti seną butą. „Naujo būsto patrauklumą sustiprina ir išaugusi pasiūla, o pardavėjai stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų, kurių nematydavome aktyvioje rinkoje, aukštos paklausos sąlygomis. Ieškoma sprendimų, kaip padrąsinti pirkėjus priimti galutinį sprendimą, nes matoma, kad būsto poreikis, dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pakankamai stabilios ekonominės situacijos bei augančio darbo užmokesčio, išlieka aukštas, tik sprendimo priėmimo laikotarpis - ilgesnis.

„Citus“ pardavimų vadovė priduria, kad nauji butai, kotedžai ar namai yra plėtojami vadovaujantis aktualiausiais techniniais reikalavimais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūros taisyklėmis; o išaugusi pirkėjų lūkesčių kartelė skatina projektų plėtotojus diegti vis naujus, augančius modernaus gyvenimo poreikius atitinkančius sprendinius. Tarp pastarųjų - dėmesys oro namuose kokybei, šiluminiam komfortui ir eksploatacijos kaštams.

Be to, naujas būstas dažnai būna efektyviau suplanuotas, o turima erdvė paskirstoma racionaliau. Tai ypatingai aktualu kalbant apie NT rinkoje populiariausius dviejų kambarių butus. Šis pasirinkimas mėgstamas tiek į miestą atvykusių studentų, tiek ir jaunų ar net brandesnių šeimų, todėl visada išlieka patrauklus ir į būsto nuomą orientuotiems investuotojams.

„Šiandieninės būsto plėtros įmonės skiria ypatingą dėmesį ne tik didesniam estetiniam patrauklumui, bet ir efektyviam būsto suplanavimui.

Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30-40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių.

Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą.

Kalbant konkrečiai, miegamasis turėtų būti bent 10 kv. m ploto, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Akcentuotinas ir baldų pasirinkimas - reikėtų įsigyti tokius, kurie leistų sutaupyti erdvės, o ne ją apkrautų. Tarp kitų privalumų - sunkiai įkainojami socialiniai veiksniai.

Naujų būsto gyvenvietes įprastai renkasi gyventojai su panašiu tvarkos ir saugumo poreikiu, juos vienija tapatūs pomėgiai ir interesai. Susiformavusi bendruomenė, bendri pasisėdėjimai, laisvalaikio leidimas ar kaimynystės jausmas - svarbi naujų rajonų kasdienybė, kuri per ilgus sovietinio gyvenimo metus buvo užmiršta.

Be to, gyventojus supantys estetiniai pasirinkimai ne tik džiugina akį, bet ir leidžia jaustis saugiau. „Citus“ ekspertė papildė, kad šiuo metu butai tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje yra pabrangę santykinai panašiai, todėl pardavus seną butą, galima įsigyti lokacija ir dydžiu panašų naują butą.

Tokį sprendimą gali paskatinti ne tik gyvenimo kokybės pranašumai naujame bute, bet ir finansinės priežastys. Skaičiuojant vidurkį, pardavus senos statybos būstą galima turėti iki 40-60 proc. naujo turto vertės, nes didelę dalį padengtų seno būsto pardavimo suma.

Kaip pavyzdį imant Vilniaus nekilnojamo turto rinką, vidutiniškai naujo 50 kv. m būsto kvadrato kaina yra 3 300 eurų, o atitinkamo dydžio senos (1960-2000 m.) statybos kvadratinis metras kainuoja apie 44 proc.

Tačiau naujo būsto finansinės naudos tuo nesibaigia, o privalumų sąrašą papildo ir mažesnės būsto išlaikymo mėnesinės išlaidos. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje 20-30 proc.

„Visiems būsto ieškantiems pirkėjams akcentuojame, kad svarbiausia yra identifikuoti poreikius. Tarkim, sukūrus šeimą ar laukiant jos pagausėjimo poreikis naujam būstui yra akivaizdus. Galima ir priešinga situacija: vaikams palikus tėvų namus ir išvykus studijuoti ar pradėjus savarankišką gyvenimą, esamas būstas gali būti nebe racionalus dėl ploto, tačiau galima investuoti į gyvenimo kokybę arčiau miesto centro esančioje lokacijoje.

Ji siūlė kelis konkrečius pavyzdžius, parengtus su įmonės analitikų komanda.

Pavyzdys nr. 1. Pradėkime nuo paprastesnio pavyzdžio. Nemaža dalis žmonių yra prisirišę prie rajono, kuriame gyvena. Tarkime, žmogus turi butą Žirmūnuose, kurį pirko 2015 m. su 30 m. trukmės paskola. Kadangi Lietuvoje būstą vidutiniškai žmonės keičia kas 8 metus, mūsų pavyzdyje žmogus taip pat dairosi kito būsto, toje pačioje lokacijoje, bet nori gyventi naujos statybos ir naujos kokybės projekte. Turimas butas - 2 kamb., 50 kv. ir prieš 8 metus buvo pirktas už beveik 64 tūkst. eurų, bet šiandien jo vertė siekia jau per 108 tūkst. Eur.

Butą pardavus ir grąžinus paskolos likutį (galintį siekti apie 40 tūkst. Eur), liks apie 68,5 tūkst. Eur, o naujas butas Žirmūnuose su pilna apdaila kainuos kiek mažiau nei 192 tūkst. eurų. Jam reikalinga paskola sudarys apie 123 tūkst. eurų, o kasmėnesinė įmoka - apie 730 eurų (senoji įmoka, dėl gerokai mažesnės tuometinės būsto vertės, galėjo sudaryti apie 210 Eur).

Pavyzdys nr. 2. Šeima turi 2 kamb., 50 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, Justiniškėse, dabar ieško didesnio, nes pagausėjo šeimyna ir esamame bute nebetelpa. Butas pirktas 2015 m. su 30 m. trukmės paskola; dabar jo kaina siekia apie 104 tūkst. Eur. Jį pardavus ir grąžinus paskolos likutį, turėtų atlikti dar kiek daugiau nei 73 tūkst. eurų. Tuo tarpu jų išsirinkto 3 kamb., apie 68 kv. m ploto buto naujame projekte tose pačiose Justiniškėse, su pilna apdaila ir įrengimu „iki raktų“ (apie 57,8 tūkst. Eur) galutinė kaina siekia apie 244 tūkst. eurų.

Perkant jau šiandien ir investuojant parduoto turto kainą, įnašas naujam būstui sudarys apie 30 proc., o mėnesinė įmoka bus apie 990 eurų. Tai nėra mažai, tačiau perkamas butas - nepalyginamai erdvesnis, daug komfortiškesnis, o ir energiškai efektyvesnis. Tad mėnesinės išlaidos jam, įvertinus ir išaugusią įmoką už seno buto paskolą, nebus proporcingai didesnės.

Pavyzdys nr. 3. Šeima turi 3 kamb. 65 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, viename iš miegamųjų rajonų - Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Justiniškėse. Pirktas jis taip pat buvo 2015 m. su paskola ir dabar kainuoja apie 90-96 tūkst. Eur. Vaikams pradėjus gyventi savarankiškai toks būstas nebereikalingas, be to, šeimininkai norėtų gyventi viename iš dabar populiarėjančių rajonų - Žirmūnuose, Markučiuose ar Vilkpėdėje. Naujų butų šiuose mikrorajonuose kainos su pilna apdaila ir įrengimu svyruoja nuo maždaug 192 iki 213 tūkst. eurų, taigi, pardavus senąjį ir grąžinus paskolą reikėtų dar 95-122 tūkst. eurų ir perkant dabar paskolos įmoka sudarytų 565-725 Eur.

Išsamų vertinimą geriausiai gali atlikti NT vertintojai ir ekspertai, tačiau ir savarankiškai renkantis gyvenamąjį plotą galima vadovautis šiais vertinimo kriterijais:

• Kiek būstas atitinka daugumos paklausą? Šiuo metu rinkoje paklausiausi yra 2 arba 3 kambarių butai.
• Būsto suplanavimas Racionalus būsto suplanavimas yra toks, kuriame protingai išnaudotas kiekvienas kvadratinis metras, sukuriant daugiau patalpų mažesniame plote.
• Langų išdėstymas pagal pasaulio kryptis Lietuviai labiausiai vertina į vakarus orientuotus butus, nes mūsų regione ilgiausiai šviečia vakarinė saulė.
• Vaizdas pro langus Geriausiai vertinami vaizdai - parkas arba miškas.
• Pastato, kuriame perkamas būstas, kokybė Naujos statybos ar renovuotame daugiabutyje esantis butas bus patrauklesnis už senos statybos namą.
• Pastato aplinka ir kaimynystė NT ekspertai pastebi, kad būsto ieškančioms šeimoms rūpi tiek paties buto kokybė, tiek šalia jo esanti aplinka bei žaliosios erdvės.
• Vieta Vienas svarbiausių likvidumo požymių - būsto lokacija.
• Vietovės potencialas Renkantis butą reikėtų atkreipti dėmesį ir į vietos plėtros potencialą, nuo kurio didžiąją dalimi priklausys ir ten jau iškilusių pastatų likvidumas.
• Kainos tvarumo indeksas Galiausiai svarbu pažymėti, kad likvidus būstas dar nereiškia, kad už jį turite permokėti ar galite prašyti sumos, kuri būtų gerokai didesnė negu rinkoje vyraujančios vidutinės kainos.

tags: #busto #ir #buto #skirtumai