Gaisro Draudimo Rūšys: Kaip Apsaugoti Savo Turtą

Daugiausiai gaisrų kyla dėl neatsargumo: įvairūs gedimai, techninės problemos ar elektros sistemos dėvėjimasis gali būti nelaimės priežastis. Gaisras padaro žalos ne tik turtui, bet ir žmonėms: sukrečia emociškai, gali sužaloti fiziškai, o blogiausiu atveju nusinešti gyvybę. Būsto draudimas padės išvengti finansinių nuostolių tiek gaisro, tiek vandentiekio avarijos atveju, tačiau geriausia tokių nelaimių išvengti.

Dūmų detektoriai yra privalomi visuose namuose ir butuose, tačiau kartais neįvertiname šio įrenginio svarbos. Kas kelis mėnesius patikrinkite, ar dūmų detektorius tinkamai veikia, ar gesintuvas neturi kokių nors pažeidimų. Jei šildote namus kietu kuru, didesniam saugumui rekomenduojame įsirengti ir anglies monoksido detektorių. Anglies monoksidas (smalkės) - tai bekvapės dujos, kurios yra mirtinos. Detektorius akimirksniu aptinka į aplinką pasklidusias dujas ir įjungia pavojaus signalą.

Nepaisant to, apie pusė gyventojų savo namuose neturi gesintuvo. Pagal šiuo metu galiojančias Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, gesintuvai yra privalomi individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Apsirūpinę priešgaisrinėmis saugumo priemonėmis namuose, galėsite užkirsti kelią didesniems nuostoliams. Ypač svarbu pradėti gesinti gaisrą kuo anksčiau: pirmąją minutę gaisrui užgesinti pakaks ir litro vandens, antrąją reikės dešimties, trečiąją - jau šimto.

Jei namuose rūkote, visada įsitikinkite, kad cigaretę gerai užgesinote. Nepalikite viryklės be priežiūros, jei keptuvėje ar puode yra karšto aliejaus ar riebalų, nes jie gali lengvai užsidegti. Jei taip atsitiktų, uždenkite keptuvę dangčiu ir išjunkite viryklę.

Ką daryti kilus gaisrui:

• Ieškodami gaisre likusių žmonių šaukite juos.
• Tikrinkite duris - jei jos karštos, už durų gali būti liepsna.
• Jei užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas, išjunkite jį iš elektros lizdo ir išjunkite elektros tiekimą patalpoje.
• Jei užsidegė riebalai ar aliejus, keptuvę uždenkite dangčiu, išjunkite viryklę.

Šis audeklas yra pagamintas iš ugniai atsparios medžiagos. Tai geriausia priemonė malšinti gaisrui virtuvėje, kilusiam užsidegus riebalams. Nedegiu audeklu galima gesinti ir degančius buitinės technikos prietaisus, užsiliepsnojusius rūbus. Gesinant gaisro židinį, jį būtina visiškai užkloti užklotu.

Universalaus gesintuvo, tinkančio visų tipų gaisrams gesinti nėra. Pagal vartojimo paskirtį jie skirstomi į keturias klases: A (medis, tekstilė), B (degūs skysčiai), C (dujos) ir D (degūs metalai). Efektyviausi ir universaliausi, kadangi tinka gesinti degančioms kietoms medžiagoms, skystam kurui, dujoms ir prietaisams, kuriuos veikia įtampa. Užpilde nėra vandens, todėl gesintuvą galima laikyti ir neigiamoje temperatūroje. Milteliai negadina daiktų ir juos nesunku nuvalyti. Susipažinkite su gesintuvo naudojimo instrukcija vos tik įsigiję, nelaukite kol kils gaisras. Instrukciją rasite priklijuotą ant gesintuvo korpuso. Visų gesintuvų paleidimo būdas yra panašus: reikia nutraukti plombą ir ištraukti apsauginį kaištį, gesintuvo žarnelę su difuzoriumi nukreipti į gaisro židinį ir nuspausti rankenėlę.

Būsto Draudimo Rūšys

Būsto draudimas yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo finansinių nuostolių įvykus gaisrui ar vandentiekio avarijai. Apdrausdami būstą, nepamirškite įtraukti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jei trūksta skalbimo mašinos žarnelė ir apliejamas kaimyninis butas arba bute kilus gaisrui apgadinamas ir šalia gyvenančiųjų turtas, kaimynai turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius.

Draudimo bendrovės atstovas pažymi, kad norint apsaugoti savo turtą ir išvengti nuostolių kaimynų turtui, rekomenduojama būstą drausti trimis pagrindinėmis būsto draudimo rūšimis:

1. Pastatų draudimas: apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos.
2. Namų turto draudimas: apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoravimo elementai, drabužiai, meno dirbiniai ir panašiai.
3. Civilinės atsakomybės draudimas: draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, gaisro ar užliejimo atvejais.

Pastatai paprastai yra draudžiami atkūrimo vertės principu, nustačius konkrečią draudimo sumą sutartyje, kuri yra draudimo maksimalios atsakomybės riba. Draudikas tokią sumą apskaičiuoja automatiškai, naudodamas pagrindinius pastato techninius duomenis ir įvertindamas vidutinius reikiamus kaštus analogiškam butui ar namui atstatyti, jei jis būtų visiškai sunaikintas.

Namų turtas paprastai draudžiamas tam tikra pasirinkta suma, kuri dažniausiai svyruoja nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. Eur. Ją reikėtų pasirinkti įsivertinus, koks kilnojamas turtas namuose laikomas ir kokios sumos reikėtų, norint jį atkurti.

Civilinės atsakomybės draudimo sumos paprastai svyruoja nuo 6 tūkst. iki 60 tūkst. Eur.

Draudimo Tipai

Draudimas yra skirstomas į savanoriškąjį ir privalomąjį. Savanoriškojo draudimo sutartis draudėjai ir draudimo įmonės (draudikai) sudaro laisva valia, niekieno neverčiami. Privalomojo draudimo sutartis tiek draudėjai, tiek draudikai būna įpareigojami sudaryti atskiro teisės norminio akto, dažniausiai įstatymo, galia.

Pagal draudimo įmonės (draudiko) įsipareigojimų pobūdį yra skiriamas nuostolių draudimas ir suminis draudimas. Pirmuoju atveju draudikas įsipareigoja atlyginti draudėjo dėl draudiminių įvykių ateityje patirsimus nuostolius, kurių dydis draudimo sutarties sudarymo momentu nėra žinomas.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 4 str. nustato, kad draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis. Įstatymai numato, kad savanoriškasis draudimas yra vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės (draudiko) susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi.

Pagrindinės draudimo rūšys:

• Turto draudimas
• Civilinės atsakomybės draudimas
• Sveikatos draudimas
• Nelaimingų atsitikimų draudimas
• Vežamų krovinių draudimas
• Įmonių turto draudimas
• Teisinių išlaidų draudimas
• Laidavimo draudimas

Pirmieji Žingsniai Po Gaisro

Advokatas dr. Evaldas Klimas pabrėžia, kad gaisrui nuniokojus turtą, net ir neturintiems draudimo svarbiausia - užfiksuoti padarytą žalą. „Dauguma šiais laikais turime išmaniuosius įrenginius - reikėtų nufilmuoti bendrą vaizdą ir padaryti sugadinimų nuotraukas. Visa tai yra reikalinga tam, kad vėliau galima būtų pareikšti pagrįstą reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo“, - dalijosi advokatas.

Jis paaiškino, kad nelaimės atveju reikia kreiptis į draudimo bendrovę arba žalą sukėlusį asmenį. „Jei turtas yra draustas, būtina kuo skubiau informuoti draudiką ir jam pateikti patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus. Jei turtas nėra draustas, patirtos žalos reikalavimą teks nukreipti žalą sukėlusiam asmeniui. Jei žalą sukėlęs asmuo yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, jis gautus žalos atlyginimo reikalavimus galės nukreipti savo draudikui“, - pažymėjo teisininkas.

Kaip Žinoti, Kas Atsakingas Už Žalą?

Aiškinantis, kas yra atsakingas už žalą daugiabučiame name, esą itin svarbu atskirti individualios ir bendrosios nuosavybės (t.y. buto ir, pvz., laiptinės) ribas, įvertinti žalos kilimo priežastis. Priklausomai nuo aplinkybių, atsakomybė gali tekti tiek konkrečiam gyventojui, tiek visai namo bendruomenei.

E. Klimas taip pat pastebi, kad daugiabučių gyventojai dažnai nesupranta, kad atsako už bendro naudojimo patalpas. Kaip aiškino teisininkas, už žalą yra atsakingas žalą sukėlęs asmuo. Jei žala kilo dėl įrenginio, būtina įvertinti, kas yra tokio jo valdytojas. Jei įvykis įvyko dėl buities prietaisų, atsakingas už žalą yra jų valdytojas.

„Jei žala kilo dėl bendro naudojimo objektų - inžinerinių sistemų, trūkumų ar nepriežiūros, atsakomybė kyla tokių objektų valdytojams. Pavyzdžiui, jei gaisras kilo dėl nusidėvėjusios elektros instaliacijos, kuri yra bendrose pastato konstrukcijose ir tokie objektai yra visų daugiabučio bendraturčių nuosavybė - atsakomybė kyla ir žalą privalo atlyginti visi gyventojai, kurie bendrojo naudojimo objektus valdo bendrosios nuosavybės teise“, - atkreipė dėmesį E. Klimas.

Pagal Civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tai reiškia, kad visi savininkai patys atsako proporcingai savo turimai turto daliai.

E. Klimas pastebi, kad jeigu gaisras visgi kilo dėl vieno asmens kaltės, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas, patyręs žalą, turi teisę reikalauti kompensacijos tiesiogiai iš gaisrą sukėlusio asmens.

„Kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tretiesiems asmenims padarytą žalą. Jei žala buvo padaryta dėl konkretaus asmens veiksmų, visuomet žalą patyręs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo iš ją sukėlusio asmens“, - atkreipė dėmesį advokatas.

Svarbiausia - Gerai Pasidomėti

E. Klimas pabrėžia, kad nusprendus apsidrausti savo būstą svarbiausia - įsiskaityti, ką tiksliai apsidraudžiame, kadangi yra ne tik turto, bet ir civilinės atsakomybės draudimas. Pavyzdžiui, jeigu tapote gaisro sukėlėju ir turite ne tik turto, bet ir civilinės atsakomybės draudimą, tokiu atveju draudimo bendrovė gali padengti ir kaimynų patirtą žalą.

„Viskas priklauso nuo draudimo apimties, ar padraustas tik turtas, ar apdrausta ir civilinė atsakomybė. Jei apdrausta ir asmens civilinė atsakomybė ir draudimo sumos pakanka, draudikas gali atlyginti visą kaimynų patirtą žalą“, - paaiškino teisininkas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad atidžiai pasidomėti sąlygomis reikia dėl to, kad įvairios draudimo bendrovės turi skirtingus draudimo produktus, todėl dažniausiai skiriasi ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas.

Tuo metu Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pažymi, kad viena iš didžiausių spragų draudimo tvarkoje yra tai, kad žmonės apsidrausdami apsaugo tik savo butus, o bendra visų gyventojų nuosavybė, tokia kaip stogas, laiptines ir kt. lieka neapdrausti.

„Norint apsaugoti nieko dėtų butų savininkų interesus, reikia nedelsti ir priimti atitinkamus politinius sprendimus tam, kad nuostoliai negultų ant gyventojų bei visų mokesčių mokėtojų pečių taip, kaip atsitiko Vilniaus Viršuliškių mikrorajone sprogusio daugiabučio atveju. Namo atstatymas valstybei bei Vilniaus miesto savivaldybei kainavo virš milijono eurų. Šiandien dienai tam reikia politinės valios sudėliojant aiškų bendro naudojimo objektų draudimo mechanizmą, kaip apsaugoti daugiabučių namų gyventojus nuo tokių nelaimių“, - atkreipė dėmesį A. Čaplikas.

Pasak jo, tokią praktiką jau seniai taiko Vakarų valstybės, todėl norint apsaugoti save ir savo turtą, tokiu pavyzdžiu reikėtų pasekti ir Lietuvai.

„Vakarų valstybėse tokia praktika jau seniai taikoma ir niekam nekyla abejonių nesidrausti. Juk kažkada ir privalomasis civilinis automobilių draudimas atrodė kaip utopija, tačiau dabar kelyje sunkiai rasime tokio neturintį. Svarbiausia - suprasti, kad bendras turtas reiškia bendrą atsakomybę, o draudimas - tai ne išlaidos, o apsauga. Nelaimių nesuplanuosime, bet galime padaryti viską, kad nuo jų apsaugotumėme tiek save, tiek savo turimą turtą“, - pabrėžė A. Čaplikas.

Žmonių Sąmoningumas Auga

Draudimo bendrovės „If“ turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis daugiau gyventojų renkasi apsaugoti savo turtą - pastaraisiais metais būsto draudimo paslaugų populiarumas nuosekliai auga. Pasak jo, vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius būsto draudimo sutarčių skaičius augo daugiau nei 1 proc.

„Matome, kad ypač aktyviai draudžiami butai. Didelę dalį sudaro klientai, įsigiję būstą su banko paskola - daugeliu atvejų bankai reikalauja apsidrausti turtą, tad tokiais atvejais draudimas tampa ne tik racionaliu, bet ir privalomu sprendimu. Vis dėlto vis dažniau matome ir augantį žmonių sąmoningumą“, - dalijosi T. Sinkevičius.

Jis atskleidė, kad daugiausiai gaisrų kyla dėl netinkamo elektroninių prietaisų naudojimo, o jų sukelta žala paprastai siekia apie 7 tūkst. eurų.

„Pastaruoju metu dažniausiai fiksuojame lokalias gaisro žalas - daugiausia jų kyla dėl netinkamo elektroninių prietaisų naudojimo, pavyzdžiui, kraunant įrenginius. Vienas nesenas atvejis - gaisras, kilęs nuo įkraunamos barzdaskutės. Mūsų rodo, jog nors vidutinė išmokų suma labai priklauso nuo konkretaus įvykio, lokalių gaisrų išmokos suma paprastai siekia 7 tūkstančius eurų. Didelių gaisrų dažnumas nėra itin aukštas, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai“, - pažymėjo turto produkto vadovas.

Tuo metu „Ergo“ Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė nurodė, kad per metus šioje bendrovėje savo butus apdraudžia apie 37 tūkst. žmonių, o iš jų, pavyzdžiui, 2024 m. bendrovė užfiksavo 20 atvejų, kai gaisras įvyko draustame statinyje.

„Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento direktorius Mindaugas Balinskas komentavo, kad bendrovė šiuo metu yra sudariusi daugiau nei 60 tūkst. nekilnojamojo turto draudimo sutarčių, iš kurių apie 62 proc. sudaro butų draudimas.

„Pastebime, kad gyventojai vis atsakingiau vertina rizikas - retai sudaromos sutartys, apimančios tik „sienas ir vamzdžius“. Vis dažniau draudžiami namų baldai, kitas turtas, o taip pat pasirenkama civilinės atsakomybės apsauga, padengianti galimus nuostolius kaimynams. Be to, dėl infliacijos klientai linkę rinktis didesnes civilinės atsakomybės draudimo sumas - anksčiau buvusių dažniausiai nebeužtenka“, - dalijosi „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas.

Jis taip pat nurodė, kad per pastaruosius metus bendrovei teko atlyginti nuostolius bent už 10 atvejų, kai gaisrai kilo daugiabučiuose. „Pastebime, kad tokių įvykių dažnis didėja, o kartu auga ir nuostolių mastas. Įprastai žala, kai apgadinami vienas ar keli kambariai / patalpos, siekia 1-5 tūkst. eurų. Tačiau pernai Vilniuje ir Palangoje kilę rezonansiniai gaisrai parodė, jog žala gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų - ypač tais atvejais, kai nukenčia visas daugiabutis, bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio gyventojams priklausančios daugiabučio pastato išorinės konstrukcijos, patalpos ar bendri inžineriniai tinklai“, - atskleidė M. Balinskas.

Nuo Gaisro Saugo Visi Būsto Draudimai

Pasak draudikų atstovų, draudžiantis savo turtą Lietuvoje gaisro rizika visuomet yra įtraukta į draudimo apsaugą - tai nėra papildoma paslauga.

„Gaisras draudimo taisyklėse apibrėžiamas kaip nekontroliuojamas degimas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje, ir mes atlyginame žalą nepriklausomai nuo to, ar ji kilo dėl elektroninių prietaisų - paspirtukų, telefonų, kitų buitinių prietaisų, ar kitų asmenų veiksmų. Atsisakymai išmokėti draudimo išmokas gaisro atvejais yra itin reti. Tačiau jei gaisro kilimui ar jo mastui įtakos turėjo priešgaisrinių saugos reikalavimų nesilaikymas, draudimo išmoka gali būti sumažinta 10-20 proc. Taip pat žala neatlyginama, jei įrodoma, kad turtas buvo tyčia padegtas paties draudėjo“, - pabrėžė M. Čebelienė.

Kviečia Neapsiriboti Vien Tik Pagrindiniu Draudimu

S. Abraškevičius pastebi, kad norint apsaugoti savo turtą ir išvengti nuostolių kaimynų turtui, rekomenduojama būstą drausti trimis pagrindinėmis būsto draudimo rūšimis: pastatų, namų turto ir civilinės atsakomybės draudimais.

„Visų pirma, tai pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos. Antroji aktuali draudimo rūšis yra namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoravimo elementai, drabužiai, meno dirbiniai ir panašiai. Būtina nepamiršti ir civilinės atsakomybės draudimo, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, gaisro ar užliejimo atvejais“, - komentavo „Lietuvos draudimo“ Komunikacijos vadovas.

„If“ turto produkto vadovas atkreipė dėmesį, kad draudžiantis civilinės atsakomybės draudimu, itin svarbu pasirinkti tinkamą jo sumą, kadangi tai užtikrinta, kad pavyzdžiui, žalą patyrė kaimynai neliktų be kompensacijos.

„Jei asmuo yra apsidraudęs būsto valdytojo civilinę atsakomybę, jo draudimas apima ir kaimynams padarytą žalą. Tokiu atveju nuostoliai kaimynams atlyginami draudimo sumos ribose, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą civilinės atsakomybės draudimo sumą. Tai užtikrina, kad žalą patyrę kaimynai neliktų be kompensacijos, net jei nelaimė kilo dėl apsidraudusio asmens veiksmų“, - dalijosi specialistas.

Jis taip pat pridėjo, kad yra išskirtinių atvejų, kai reikalingi specialūs draudimai, nes paprastas negalioja.

„Taip pat yra atvejų, kai reikalingas specialus draudimas - jei, pavyzdžiui, gaisrą sukelia statybos ar remonto darbus atliekantys darbininkai, įprastinis būsto draudimas tokio atvejo nepadengs. Tokiais atvejais būtinas statybų darbų draudimas“, - atkreipė dėmesį T. Sinkevičius.

Gali Apsaugoti Mažas Prietaisas

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais iš viso buvo registruota apie 1000 gaisrų sukeltų būsto žalų. Palyginus su bendru būsto žalų skaičiumi (38,5 tūkst. žalų atvejų), gaisrų skaičius nėra labai didelis, tačiau, pasak S. Abraškevičiaus, šio tipo žalos išsiskiria didelėmis nuostolių sumomis.

„Vidutinė gaisro žalos suma siekia 7,5 tūkst. eurų, kai, pavyzdžiui, namų vagystės vidutinė žalos suma yra 1,3 tūkst. eurų, audros - 650 eurų“, - pabrėžė S. Abraškevičius.

„Lietuvos draudimo“ atstovas atkreipė dėmesį, kad aiškinantis registruotų gaisro žalų aplinkybes labai dažnai nustatoma, kad absoliučioje daugumoje pastatų nebuvo įrengtas arba neveikė dūmų detektorius, kuris galėjo laiku pranešti apie kylančio gaisro pavojų.

„Mūsų ilgametė patirtis dirbant su gaisrų sukeltomis žalomis rodo, kad gyventojų sąmoningumas, jog dūmų detektorius gali padėti išvengti didelės gaisro nelaimės, yra labai žemas. Ekspertiniu vertinimu, apie 5 proc. gyvenamųjų namų savininkų ir tik 1 proc. butų savininkų yra įsirengę privalomus turėti dūmų detektorius. Gaisrinės saugos taisyklės numato, kad autonominiai dūmų signalizatoriai privalo būti įrengti visuose gyvenamuosiuose būstuose Lietuvoje. Atlikti skaičiavimai rodo, kad uždarose patalpose įrengti dūmų signalizatoriai gali iki 20 proc. sumažinti gaisro riziką, kai ugnies židinį pavyksta nustatyti ir neutralizuoti dar prieš įsiplieskiant gaisrui“, - pažymėjo S. Abraškevičius.

Statistika apie būsto draudimą:

tags: #busto #draudimas #gaisro