Intelektinės nuosavybės apsauga: kaip apsaugoti savo kūrybą ir verslą Lietuvoje

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.

Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.

Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas.

Kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę?

Intelektinę nuosavybę kuriantys asmenys, įmonės bei organizacijos, siekdami ją apsaugoti, turėtų nepamiršti teikti paraiškas dėl dizaino, prekių ženklų registravimo bei išradimų patentavimo. Svarbu žinoti, kad prekių ženklai ir gaminio dizainas yra saugomi juos įregistruojant, išradimai - patentuojant. Šie įrankiai leidžia teisinėmis priemonėmis ginti teises, apsaugant savo turimus registruotus intelektinės nuosavybės objektus nuo kopijavimo ir nepageidaujamo naudojimo bei padeda kovoti su nesąžininga konkurencija, taip pat prisideda prie verslo augimo ir sėkmės.

Be to, tai gali būti viena iš sąlygų lengvesniam investicijų pritraukimui, nes išimtinėmis teisėmis apsaugotas kūrinys yra vertingesnis. Neretai gaminys gali būti apsaugotas keliais intelektinės nuosavybės apsaugos būdais: pažymint gaminį registruotu prekių ženklu, registruojant gaminio išorinį vaizdą kaip dizainą (net iki 100 to paties dizaino pavyzdžių vienoje paraiškoje) ir patentuojant išradimą.

Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų. Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.

Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.

Sėkmingo gaminio prekių ženklas gali būti įmonės reputacijos, reklamos priemonė. Toks ženklas, ypač turintis populiarumą ir vartotojų pripažinimą, gali greitai tapti prekių ženklų klastotojų, siekiančių pasinaudoti jau sukurta gaminio reputacija ir neatidžiam vartotojui pasiūlyti savo gaminį, taikiniu. Todėl registruotas prekių ženklas leis nesudėtingai įrodyti savo teises ir jas apginti, taip išgelbėjant įmonės investicijas į gaminio, paslaugos kūrimą ir populiarinimą.

Autorių teisių apsaugos kriterijai:

• Originalumas
• Kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas
• Išreikštas objektyvia forma

Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti šiuos kriterijus. Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia. Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento. Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.

Dažniausiai pasitaikantys intelektinės nuosavybės vagystės atvejai: Nuotraukų, tekstų, dizaino kopijavimas. Šie objektai yra saugomi autorių teisėmis ir naudojimas be autoriaus leidimo yra draudžiamas. Projekto ar verslo panašumas, kai reikia vertinti, ar tai yra tik tos pačios idėjos įgyvendinimas, ar yra ir nesąžiningos konkurencijos, autorių teisių, teisių į prekių ženklus ar dizainus, o gal ir patentus pažeidimas.

Sukūrus naują gaminio ar jo dalies vaizdą, jį galima apsaugoti registruojant kaip dizainą. Dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir jo ornamentikos specifinių savybių - linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir medžiagos. Registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę šį dizainą naudoti, tad tik jis gali leisti arba drausti kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti, pateikti į rinką.

Tokiu atveju, kai yra sukuriamas gaminys, kuris yra naujas pasauliniu lygiu ir yra neakivaizdus atitinkamos techninės srities specialistams, jis ar jo gamybos būdas gali būti patentuojamas kaip išradimas. Patentą taip pat galima licencijuoti, tai gali palengvinti komercinių partnerių paiešką.

Kiekvienas gaminys paprastai prasideda nuo idėjos, o viešojoje erdvėje kartais pasirodo informacija apie idėjų vagystes: vienas asmuo kažką sugalvoja, o kitas pasisavina šią mintį ir realizuoja. Nors pačios idėjos negalima registruoti ar patentuoti, visgi yra teisinių priemonių apsaugoti idėją. Vienas iš idėjos apsaugos būdų - komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos teisinė apsauga. Tokiu atveju, suinteresuotos šalys, prisidėjusios prie idėjos atsiradimo, sudaro sutartį, kurioje nustato, kokia informacija yra laikoma konfidencialia, bei susitaria dėl konfidencialumo įsipareigojimų. Prieš atskleidžiant idėją kitiems asmenims, svarbu įvertinti, ar ši idėja yra tinkamai apsaugota teisinėmis priemonėmis. Jei ne, tuomet patariama idėjos neatskleisti ir neskelbti viešai.

Advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke pastebi, jog vienas svarbiausių apsisaugojimo nuo intelektinės nuosavybės pažeidimo būdų yra nuolatinis sutarčių sudarymas. Sutartys - tiek dėl konfidencialumo, tiek dėl aiškaus autorių teisių ir kitos intelektinės nuosavybės priskyrimo, yra būtinos. Jas reikia sudaryti su partneriais, paslaugų teikėjais, investuotojais ir kitais, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie verslo vystymo ir gauna su juo susijusią informaciją.

Reikia vertinti, kokia galima konkretaus produkto ar paslaugos teisinė apsauga ir, jeigu tokia apsauga reikalauja registracijos (pavyzdžiui, dizainas, prekių ženklas, patentas), tokią registraciją reikia atlikti. Jeigu pastebite, kad kažkas neleistinai naudoja jūsų intelektinę nuosavybę, reikia įvertinti situaciją iš teisinės pusės ir, jeigu yra pagrindas, kreiptis raštu, išdėstant pagrindą, reikalavimus.

Valstybinio patentų biuro atstovė Kristina Vilkienė pataria pirmuosius apsaugos žingsnius pasidėti dar pačioje verslo pradžioje, kuomet tik pradedamas kurti visas idėjos konceptas. Jaunas, veiklą pradedantis verslas dažnai nesusimasto, kad tai, kas kuriama kaip verslo planas (ką gaminsiu arba kokias paslaugas teiksiu ir kaip tai pristatysiu rinkai), yra ir verslo intelektinė nuosavybė, kuri suteikia didelį konkurencinį pranašumą ir kuria pridėtinę vertę verslui. Todėl labai svarbu iš pat pradžių turėti ne tik verslo vystymo, bet ir intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją - kaip ją fiksuosiu įmonės viduje ir kaip apsaugosiu.

Taigi, kaip apibendrinant galima teigti, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra kompleksinis procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir strateginio planavimo. Tik tinkamai apsaugoję savo intelektinę nuosavybę, galėsite užtikrinti savo verslo sėkmę ir konkurencingumą rinkoje.

Ką daryti, jei pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės?

Jeigu rinkoje atsirado ženklas, kuris tapatus ar panašus į jau registruotą prekių ženklą, Valstybiniam patentų biurui (VPB) oficialiame biuletenyje paskelbus apie tokio ženklo registraciją, galima šį veiksmą užprotestuoti, paduodant motyvuotą rašytinį protestą. Tokiu atveju, prekių ženklo savininkas, norėdamas paduoti protestą dėl vėlesnio tapataus ar panašaus prekių ženklo registravimo, privalo turėti vieną ar daugiau jam priklausančių ankstesnių galiojančių teisių. Taip pat teikiant tokį protestą būtina nurodyti teisinį pagrindą bei būti įsitikinus, kad abu prekių ženklai yra tapatūs arba panašūs.

Vienas iš galimų protesto padavimo teisinių pagrindų yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės, kai vartotojai yra suklaidinami dėl naujai rinkoje atsiradusio prekių ženklo ir įsigyja juo pažymėtų prekių, manydami, kad tai kito gamintojo prekių ženklo gaminiai. Jeigu vėlesnis prekių ženklas jau yra registruotas VPB, galima paduoti negaliojimo prašymą, o jei vėlesnis prekių ženklas nepertraukiamą 5 metų laikotarpį nebuvo naudojamas Lietuvoje - jo panaikinimo prašymą. Tuomet, kai protestas yra tenkinamas, VPB neregistruoja konkurento prekių ženklo, o protestą padavęs asmuo taip apsaugo išimtines teises į savo prekių ženklą.

Svarbu ir tai, kad patys pareiškėjai, ketindami registruoti savo prekių ženklą, turėtų pasitikrinti, ar toks ženklas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, įsitikinti, ar rinkoje nėra jau užregistruotų tapačių ar panašių prekių ženklų. Taip pat reiktų žinoti, kad galima užginčyti ir nesąžiningais ketinimais registruojamą ženklą, jeigu galima įrodyti, kad toks registruojamas ženklas nepriklauso jį registruojančiam asmeniui arba jeigu toks asmuo dėl įvairių priežasčių neketina pats ženklo naudoti sąžiningai.

Ginčus dėl prekių ženklų ir dizaino registravimo galima išspręsti taikiai, pasinaudojus Valstybinio patentų biuro teikiama nemokama mediacijos paslauga. Konsultacijai intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais galima registruotis čia.

Kaip išvengti klaidų registruojant prekių ženklą?

Pradedant savo prekių ženklo registravimo kelionę, svarbu tinkamai pasiruošti. Šį iššūkį padės lengviau įveikti dažniausiai pasitaikančių klaidų ir jų sprendimo būdų sąrašas:

Dažniausiai pasitaikančių klaidų sprendimo būdai:

• Neišsamus tyrimas. Prieš pradedant registraciją, svarbu atlikti paiešką ir įsitikinti, ar teisė į žymenį nepriklauso kitiems asmenims. Tai padės išvengti galimų konfliktų su kitų prekių ženklų savininkais.
• Neteisingas klasifikavimas. Reikėtų įvertinti veiklos sritis, kur bus naudojamas prekių -ženklas, ir apgalvotai pasirinkti tinkamas klases savo prekėms ar paslaugoms, kurioms žymėti bus naudojamas ženklas. Per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos.

Teisingas klasių ir (ar) paslaugų sąrašas yra svarbus, nes:

• padeda nustatyti prašomos apsaugos apimtį;
• ginčo atveju lyginami ne tik ženklai, bet ir prekių/paslaugų sąrašai;
• neteisingai suklasifikavus prekes ir paslaugas ilgėja registravimo procedūra;
• nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikėte paraišką, jūsų ženklą bus lengviau užginčyti.

• Netikslūs dokumentai. Neišsamūs arba netikslūs dokumentai gali užvilkinti registracijos procesą arba būti atmesti. Užtikrinkite, kad visos reikalaujamos formos, patvirtinamieji dokumentai ir mokesčiai būtų pateikti teisingai ir laiku.
• Laiku nesikreipiama į specialistus. Intelektinės nuosavybės eksperto patarimai gali padėti išvengti klaidų. Registruojant prekių ženklą savarankiškai, gali būti praleista svarbi informacija, klaidingai užpildyta forma ar nepateiktas reikiamas dokumentas, todėl svarbu pasitarti su šios srities ekspertais, kurie padės užtikrinti sklandesnį ir sėkmingesnį procesą.

Intelektinės nuosavybės vagystės mastas ir atsakomybė

Netylant kalboms apie šnipinėjimą ar kibernetines atakas, ne išimtis yra ir intelektinės nuosavybės vagystės. Advokato Andriaus Iškausko teigimu, intelektinės nuosavybės vagystes Lietuvoje lemia lengvas pasiekiamumas ir įsivaizdavimas, kad niekas nuo to nenukenčia. Tiesa, pasak advokato, tokios tendencijos šalyje po truputį keičiasi: „Keičiasi dėl to, kad atsiranda legalių alternatyvų. Tai ir legalios internetinės knygos, ir muzika“.

Tačiau intelektinės nuosavybės vagystės gali kelti ir pavojų patiems žmonėms. Tai yra kai klastojami vaistai, trąšos ir sėklos. Jeigu yra pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

ES intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 m. tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus, autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima 3 vietą tarp visų ES šalių. Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai ES vidurkis siekia tik 5,9 karto. Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, per metus Lietuvos kūrėjams žalos padaroma už 360 mln. eurų.

Atlikta ES smulkaus ir vidutinio verslo apklausa parodė, kad apie 15 proc. įmonių patiria intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Šis procentas didesnis tarp naujoviškų, naujoves diegiančių įmonių - 19,4 proc. Lietuvoje tokių tyrimų atlikta nebuvo, tačiau rezultatai, ko gero, būtų panašūs, kadangi intelektinės nuosavybės vagystės yra nusikaltimas, neturintis sienų.

2022 m. pabaigoje Valstybinio patentų biuro sumanymu atlikto Lietuvos SVV nuomonės tyrimo rezultatai taip pat panašūs - intelektinės nuosavybės registracijos skeptikai dažniausiai kaip priežastis nurodo dideles laiko ar finansines sąnaudas (15-17 proc.) arba žinių trūkumą (17 proc.). Tačiau, didžioji dalis, 87 proc. apklaustų įmonių būtų linkusios registruoti išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą, norėdamos juos apsaugoti (35 proc. išreiškė teigiamą nuostatą („taip“), 52 proc. - „greičiau taip“).

ES intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, klastotojai padirbinėja visų rūšių prekes, dažniausiai - elektrinius įrenginius ir elektroniką (30 proc. Kinija yra bene svarbiausias klastočių šaltinis, iš jos konfiskuojama 85 proc. internetu parduodamų prekių ir 51 proc. visų konfiskuotų klastočių. Taip pat gana dažnai nustatomi suklastotų prekių gabenimo jūriniais konteineriais atvejai, kuomet vieno sulaikymo metu klastočių kiekis dažnai būna didesnis už viso mėnesio sulaikymus pašto poste.

Apibendrinant, intelektinės nuosavybės vagystės yra rimta problema, kuri daro didelę žalą kūrėjams, verslui ir visai visuomenei.

Nuosavybė yra vienas pamatinių šiuolaikinės visuomenės institutų

Nuosavybė yra vienas pamatinių šiuolaikinės visuomenės institutų, saugomų tiek Konstitucijos, tiek baudžiamųjų įstatymų. Kėsinimasis į svetimą turtą laikomas vienu dažniausių nusikaltimų, o jo teisinį vertinimą ir atsakomybę už jį Lietuvoje reglamentuoja Baudžiamojo kodekso (BK) normos. Vienas svarbiausių straipsnių šioje srityje yra LR BK 178 straipsnis, apibrėžiantis vagystę. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime vagystės sampratą, jos sudėtį, skirtingas rūšis, kvalifikuojančius požymius, atsakomybę bei skirtumus nuo kitų panašių teisės pažeidimų.

Kas yra vagystė pagal LR BK 178 straipsnį?

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis apibrėžia vagystę kaip svetimo turto pagrobimą. Tai reiškia neteisėtą, neatlygintiną ir slapta įvykdytą svetimo, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto paėmimą ir užvaldymą, turint tikslą jį pasisavinti arba perduoti tretiesiems asmenims. Esminiai šios nusikalstamos veikos požymiai yra:

• Svetimas turtas: Vagystės objektu gali būti bet koks materialus turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai ir kt.), turintis ekonominę vertę ir priklausantis kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei ar savivaldybei. Turtas laikomas svetimu, jei kaltininkas neturi į jį jokių teisių (nuosavybės, teisėto valdymo ir pan.).
• Pagrobimas: Tai aktyvūs veiksmai, kuriais turtas paimamas iš teisėto jo valdytojo ar savininko žinios, pažeidžiant jo valią. Svarbu pabrėžti, kad vagystė dažniausiai įvykdoma slapta, t. y. taip, kad nukentėjusysis ar kiti asmenys to nematytų, nesuprastų arba kaltininkas manytų, jog veikia slaptai. Jei turtas atimamas atvirai, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti, tai jau būtų kvalifikuojama kaip plėšimas (BK 180 str.), o ne vagystė.
• Tyčia: Vagystė yra tyčinis nusikaltimas. Tai reiškia, kad asmuo suvokia savo veiksmų pavojingumą - supranta, kad grobia svetimą turtą, numato dėl to kilsiančias neigiamas pasekmes (žalą savininkui) ir nori taip veikti. Baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka neatsargumo, pavyzdžiui, per klaidą paėmus svetimą daiktą manydamas, kad jis yra nuosavas. Būtina tiesioginė tyčia - noras pasisavinti svetimą turtą.
• Neatlygintinumas: Kaltininkas už pagrobtą turtą neatlygina jo vertės ar nesuteikia jokios kitokios kompensacijos.

Vagystės rūšys ir kvalifikuojantys požymiai

LR BK 178 straipsnis numato kelias vagystės rūšis, kurios skiriasi pagal pavojingumo laipsnį ir už kurias numatyta skirtinga baudžiamoji atsakomybė. Kuo sunkesni vagystės požymiai, tuo griežtesnė bausmė gresia kaltininkui.

1. Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)

Tai yra pagrindinė vagystės sudėtis, apimanti svetimo turto pagrobimą be jokių papildomų sunkinančių (kvalifikuojančių) aplinkybių. Už paprastą vagystę baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Svarbu atskirti paprastą vagystę nuo administracinio nusižengimo - smulkiosios vagystės, kurią reglamentuoja Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 108 straipsnis. Pagrindinis skirtumas yra pagrobto turto vertė. Jei pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, veika laikoma administraciniu nusižengimu ir už ją taikoma administracinė nuobauda (dažniausiai bauda). Jei turto vertė viršija 150 eurų, veika jau kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir taikoma baudžiamoji atsakomybė.

2. Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2 d.)

Ši straipsnio dalis numato atsakomybę už vagystę, padarytą esant bent vienai iš šių kvalifikuojančių aplinkybių:

• Įsibrovus į patalpą, saugyklą ar aptvertą teritoriją: Įsibrovimas reiškia neteisėtą patekimą į minėtas vietas įveikiant kliūtis, naudojant fizinę jėgą, specialius įrankius, raktus ar kitokiu būdu, pažeidžiant savininko ar valdytojo valią. Patalpa gali būti gyvenamasis būstas, parduotuvė, sandėlis, biuras ir kt. Saugykla - seifas, specialiai įrengta vieta vertybėms laikyti. Aptverta teritorija - kiemas, aikštelė, sodas, apsuptas tvora ar kitaip aiškiai pažymėtas.
• Iš transporto priemonės: Vagystė laikoma kvalifikuota, jei turtas pagrobiamas iš automobilio, motociklo, sunkvežimio ar kitos transporto priemonės vidaus.
• Viešoje vietoje arba iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė): Vieša vieta - tai vieta, kurioje nusikaltimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (gatvė, parkas, parduotuvė, viešasis transportas ir pan.). Kišenvagystė yra specifinė vagystės forma, kai turtas slapta ištraukiamas iš kito asmens kišenės, rankinės ar nešulio jam nepastebint.
• Atvirai pagrobus svetimą turtą (atviroji vagystė): Nors paprastai vagystė vykdoma slapta, ši kvalifikuojanti aplinkybė apima atvejus, kai kaltininkas turtą pagrobia nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, tačiau nenaudoja smurto ar grasinimų (kitaip būtų plėšimas). Pavyzdžiui, pagriebia daiktą nuo prekystalio ir pabėga pardavėjui matant.
• Pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą: Nors gali skambėti paradoksaliai, tačiau ši aplinkybė taip pat gali kvalifikuoti veiką pagal 2 dalį, jei ji padaryta pakartotinai per trumpą laiką arba atitinka kitus 2 dalies požymius. Vis dėlto, dažniausiai nedidelės vertės turto vagystė (iki 150 eurų) traktuojama kaip administracinis nusižengimas (ANK 108 str.), nebent yra kitų kvalifikuojančių požymių ar asmuo jau baustas už panašius pažeidimus. Teismų praktika šiuo klausimu gali skirtis.
• Bendrininkų grupėje: Jei vagystę įvykdo du ar daugiau asmenų, iš anksto susitarusių daryti nusikaltimą, tai laikoma sunkinančia aplinkybe.

Už kvalifikuotą vagystę baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Bausmės yra gerokai griežtesnės nei už paprastą vagystę.

3. Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje arba pagrobus didelės vertės turtą (BK 178 str. 3 d.)

Tai pati sunkiausia vagystės forma, už kurią numatytos pačios griežčiausios sankcijos. Ši dalis taikoma, kai:

• Vagystė padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje: Organizuota grupė yra aukštesnio lygio bendrininkavimo forma nei paprasta bendrininkų grupė. Tai yra pastovus kelių asmenų susivienijimas, turintis aiškius vaidmenų pasiskirstymus, planuojantis ir vykdantis nusikaltimus.
• Pagrobtas didelės vertės turtas: Didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių. BSI dydis yra kintamas, tvirtinamas Vyriausybės nutarimu. Pavyzdžiui, jei BSI dydis yra 55 eurai (dydis gali kisti, reikėtų tikslinti pagal aktualią informaciją), tai didelės vertės turtas būtų tas, kurio vertė viršija 13 750 eurų.

Už šią sunkiausią vagystės formą baudžiama tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

4. Vagystė pagrobus nedidelės vertės turtą (BK 178 str. 4 d.)

tags: #nuosavybe #yra #vagyste