Šventė! Ne kiekviena sukaktis reiškia jubiliejų, tik išgyvenus eilinį dešimtmetį įprasta atsigrįžti atgal, gal net su tauraus gėrimo taure rankoje, kas tokią dieną net griežčiausiam abstinentui nelaikoma nuodėme, paminėti reikšmingiausius praėjusio laiko įvykius, nuveiktus darbus. Taigi, pradedu devintai dešimtij pirmus, nors nuo vaikystės man, blyškiam ūksmės daigeliui, niekas nepranašavo ilgo amžiaus.
Visą gyvenimą lydėjo sunkios ligos su realia galimybe numirti, bet lemtis vis pasirūpindavo, kad su ja prasilenkčiau. Dabar tik supratau, kaip tai teisinga, kad mūsų laikas ir yra tik mūsų. Gyvenime, mes svetimėjam, mes daromės juokingi, įkyrūs, ateinantiems nebesuprantami ir jūsų nesuprasdami, todėl išeidami mes išsinešim savo laiką, gyvenseną, vertybes, kalbėseną ir papročius, madas, dainas, ligas.
Gyvenime, turėjau, pasirodo, išgyventi lig šiandieninio jubiliejaus, kad suprasčiau, kaip klydau, manydama, kad žmogus yra kažkoks kitoks, kad išskirtinis savo protu, jausmais, darbais. Štai perprato senukas Mendeliejevas to vyksmo, to nykimo kodą, o kiek jų dar neatpažintų? Į nedidukę lentelę sutalpinti elementai kaip lego žaidimo detalės, iki jų suyra viskas (ir žmogus), ir vėl iš jų tveriama pasaulio įvairovė (ir žmogus).
Atlikusi. Esu vertinama tik tiek, kiek duodu, pasakau, o ne tiek, kiek išgyvenu savyje, sukuriu sau. Pamiršta mane kai tik pasidarau nereikalinga - žmonėms, ne sau, t.y. Tai mintys po gyvenimo. Bendravimas su pasauliu per meninę kūrybą yra gilesnis, esmingesnis, spalvingesnis, jausminiam fone stipriau išgyvenamas. Mes klystame, jei manome, kad mums svarbiausia yra pažinti pasaulį.
Kintančios Žodžių Prasmės
- Tylėjimas.
- Metas.
- Melas.
- Kaltė.
- Laisvė.
- Tikėjimas.
- Šventė.
- Stebuklas.
- Laukimas.
- Laikas.
- Tėkmė.
- Beprotybė.
- Gerumas.
- Menas.
- Tiesa.
- Atleidimas.
- Žinojimas.
- Laidotuvės.
Šiandien motinos diena, netikėtai graži, tyli po praėjusios savaitės darganų. Miestelis atrodo tuščias, tik plentu vis dar lekia mašinytės, nors reta kuri bepasuka kapų pusėn, neilgai trukusios sugrįžta ir padidinusios greitį nuskuba į kalną, į savo ne čia, kažkur kitur, susikurtus gyvenimus.
Agota eina takeliu nuo ligoninės link buvusios ambulatorijos, tarsi nieko nė negalvodama, tiesiog jausdama tą pavasarišką dieną, miestelio nuotaikas, ją netikėtai apima keistas jausmas, lyg būtų atsitiktinai atvertusi seniai seniai savo pačios parašytą knygą ir staiga atradusi tą praeities pasaulį, kurį, atrodė, jau buvo pamiršusi, bet kuriame viskas netikėtai pasirodė taip pažįstama, įprasta, sava, išgyventa ligi gelmių, kad smulkmenos išnyko, nė nebepastebimos, liko visuma, gyvenimas.
Kažkada jauna, tik atvažiavusi dirbti, ėjo tuo pačiu štai taku. Ir gėlių patakėm nebelikę, o jas anas daktaras labai mėgo, sodino, prižiūrėjo pats ir kitus ragino. Agota tuomet pasiūlė palikti palei taką gėlynėlius tik tarpeliais ir buvo nustebinta stojusios tylos. Agota nieko nebeklausinėjo, jau daug žinojo. Ko nežinojo, numanė.
Atsimena. Įsižiūri, koks varganas, staiga susenęs atrodo antrą šimtametį įpusėjęs pastatas mažais langeliais, kuriame dar neseniai buvo ambulatorija, o šimtą metų prieš tai klebonija - tarsi pritūpęs po pilka skiedrų stogo kepure. Ir ji po kelis kartus per dieną eidavo pro šalį, bet jų nepastebėdavo. Dabar po jais tvyro švelnus, žalzganas pavėsis, saulei smelkiantis pro gležnus, ką tik išsprogusius lapelius.
Ambulatorija iškraustyta į naujai pastatytą šiuolaikinį mūrinuką, o senojo namo kambariai išdalinti po vieną ar du tokiems pat „atlikusiems“ žmonėms - vienišiems senukams, panorusiems iš tolimesnių kaimų pareiti į miestelį, arčiau bažnyčios, daktarų, neturinčiai kur gyventi jaunai šeimai su vaikeliu - laikinai, kol susiras ką geriau.
O štai ir Polis, iš kažkur pareina neskubėdamas, tarsi mėgaudamasis tuo ėjimu, neįprastai statydamas kojas, keistai persisverdamas nuo kulno ligi pirštų galiukų. Jaunas, dar net vaikiškas jo veidas su dominuojančia ilgoka nosimi primena Pinokį ir visa žaisminga povyza nuteikia maloniai. Polis - tai Apolinaras. Kai Polis jau ima už durų rankenos, pamato Agotą, nudžiunga, tarsi ją ir būtų tikėjęsis sutikti, norėtų prieiti, bet sudvejoja.
Susidrovi; įeina vidun. Virš durų staktos, kaip buvo įprasta senos statybos namuose, įtaisytas siauras langelis, dabar dulkinas, apmusijęs. Pasistiepęs Polis žiūri pro jį į kiemą - Agota dar nenuėjusi, kažko stovi susimąsčiusi prie apleisto gėlyno. Polis vėl atsiremia į duris. Prieš akis slenka vaizdai iš lindynės, kurioje ką tik buvo.
Kopūstai - daugelyje sodų bei daržų randama maistinga daržovė, kurią žiemos metu mėgstama rauginti. Tiesa, norint kopūstus ilgiau išlaikyti šviežius, geriausia juos laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kopūstai priklauso kryžmažiedžių augalų šeimai: „Šiai šeimai priklauso tie augalai, kurie yra vieni turtingiausių žmogui naudingosiomis medžiagomis.
Kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, ypatingai tirpių, taip pat yra turtingi vitaminais C, K, B ir E, kaliu, magniu, kalciu ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Nors, pasak gydytojos dietologės, termiškai apdorojant kopūstus fitochemikalų bei vandenyje tirpių vitaminų mažėja, išlieka skaidulos bei žmogaus organizmui naudingi mikroelementai, prisideda papildomų naudingų medžiagų. „Kopūstai - tai daržovė, kurią galima rauginti, o rauginimo metu kopūstai tampa probiotikų šaltiniu“, - pasakoja dr. E.
Tačiau gydytoja įspėja, kad nepaisant visų naudų, kopūstuose yra kai kurių, žmogaus virškinimo sistemos sunkiau virškinamų, sieros junginių, todėl ši daržovė pasižymi pilvą pučiančiu poveikiu: „Šią kopūstų savybę reikėtų atsiminti ir atsakingai pasirinkti, kam kokį kiekį kopūstų tinka vartoti.
Pasak specialistės, baltagūžių kopūstų pardavimai ženkliai išauga per rauginimo sezoną. Tačiau kai lauke paspaudžia šaltukas, raugintų kopūstų pardavimai iškart išauga, nes raugas savyje turi daug vitamino C, kuris ypač naudingas šaltuoju metų laiku“, - sako O. Tam, kad kopūstai kuo ilgesnį laiką išliktų švieži, „Rimi“ komercijos operacijų vadovė rekomenduoja juos laikyti sausoje, vėsioje vietoje.
„Kopūstai, kaip ir kiti šakniavaisiai, yra ta daržovė, kurią galima laikyti ilgai. Anot jos, kalafiorus, kale lapinius bei žiedinius kopūstus galima skanauti ne tik šviežius, bet ir užšaldyti: „Jei šias daržoves užšaldysite, jos praktiškai nepraras savo skonio ir išvaizdos savybių, išlaikys naudingas medžiagas bei vitaminus. Taigi, norintiems sutaupyti ypač pravartu jų įsigyti sezono ar nuolaidų metu ir pasiruošti iš anksto.
Švieži kopūstai
Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, prieš pjaustant kopūstus reikėtų pašalinti senus arba pažeistus išorinius lapus, tada kopūstą nuplauti. Juos reikėtų plonai supjaustyti, sudėti morkas, cukrų ir palikti marinuotis. 3 vnt. - Kopūstą supjaustykite šiaudeliais ir pakepinkite keptuvėje su sviestu 2-3 min., kol suminkštės.
Tuomet sudėkite nuplautas, nusausintas kreivabūdes. - Paruoštą tešlą sumaišykite su kopūstais ir kreivabūdėmis, gautą masę sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą formą, apibarstykite suformuotą apkepėlę sezamų sėklomis ir kepkite 30-40 min.
Vagysčių Prevencija Šiltuoju Metu
Vos tik atšilus orams, kiemai, terasos ir sodai prisipildo gyvenimo - vakarienės po atviru dangumi, savaitgaliniai pasisėdėjimai su draugais ir grilinės ar kita brangi lauko įranga tampa neatsiejama sezono dalimi. Tačiau toks gyventojų atsipalaidavimas vilioja ir nekviestus svečius - šiltuoju metų laiku vagysčių iš nuosavų namų teritorijų ar net butų balkonų padaugėja iki 30 proc.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užregistruotos 695 vagystės iš gyvenamųjų patalpų - tai kiek mažiau nei ankstesniais metais (2023 m. - 726, 2022 m. - 812). Tačiau, kaip teigia „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius, tai nereiškia mažėjančių nuostolių.
„Vagysčių skaičius kol kas išlieka panašus, tačiau nuostolių vertė kasmet didėja. Vagystes taip pat dažnai lemia ekonominiai veiksniai, sezoninis nedarbas bei patogi prieiga prie objektų“, - sako jis. Švenčių, atostogų ir šiltuoju metu vagysčių skaičius išauga net iki 30 proc. Dažniausiai taikomasi į lengvai pasiekiamus nuosavų namų ar kotedžų kiemus, tačiau vagystės neretai įvyksta ir iš pirmo aukšto butų balkonų bei terasų.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, vidutinė išmoka už iš kiemų ar butų terasų pavogtus daiktus siekia apie 1 000 eurų, tačiau yra buvę atvejų, kai nuostoliai viršijo ir 5 000 ar net 8 000 eurų.
Kaip mąsto ir veikia vagys?
Pasak D. Pociaus, vagystės iš kiemų dažniausiai įvyksta dviem būdais - planuotai arba spontaniškai. Planavimas apima ilgesnį objekto stebėjimą ir daiktų paėmimą, kai šeimininkų nėra namuose, dažniausiai - naktį. Spontaniškos vagystės vykdomos kad ir dienos metu, pastebėjus lengvai prieinamus naudingus, vertingesnius daiktus.
„Vagys pirmiausia ieško lengvų taikinių - namų be tvoros arba su neužbaigta tvora, be kiemo apšvietimo ar signalizacijos, labiau nutolusių namų. Silpnas objektų vietas jiems išduoda stumdomos terasų durys, lengvai įveikiami garažo vartų užraktai, pirmo aukšto langai“, - dalinasi saugumo ekspertas.
Iš gyventojų teritorijų dažniausiai dingsta kamado kepsninės, dviračiai, paspirtukai, motociklai, vejos robotai, nešiojami kompiuteriai, nes vasarą mėgstama dirbti lauke, dujiniai katilai, įvairūs sodo ar statybiniai įrankiai. Vagys tikrai nevengia ir mažesnės vertės daiktų - iš kiemo gali dingti lauko baldai, dekoracijos, net palikti batai ar rūbai, įspėja ekspertas.
Kas atbaido vagis?
D. Pocius teigia: tai, ką vagys mato iš pirmo žvilgsnio, daro didelę įtaką jų sprendimui veikti arba trauktis.
„Vagis gali padėti atbaidyti aiškiai matomos apsaugos priemonės - vaizdo kameros, judesio šviestuvai, saugos tarnybos įspėjamieji „objektas saugomas“ ženklai. Net ir paprastas lipdukas ar užrašas apie budrų šunį gali pakeisti nusikaltėlio planus“, - sako D. Neretai menkai apsaugoti būna naujakurių būstai, ypač kol dar vyksta statybų, įrengimo darbai - namuose paliekama planuojama montuoti įranga, įrankiai, o savininkų nuolatos dar nėra.
Pasak M. Balinsko, tinkama apsauga svarbi dar ir todėl, kad už apdraustą turtą vagystės atveju gautumėte kompensaciją. Svarbiausia - turėti daikto nuosavybės dokumentus, nuotraukas, ir apie vagystę pranešti policijai“, - pažymi draudimo ekspertas.
M. Balinsko teigimu, norint apsaugoti savo turtą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo praktikos nepalikti lauke brangių, neprižiūrimų daiktų neaptvertoje teritorijoje. Saugos ekspertas D. Pocius primena, kad reikėtų apsunkinti vagims kelią, t. y. „Jokiu būdu nesidalinkite soc. tinkluose informacija, kur ir kokiam laikui išvykstate.
Ką daryti, kad vagys neįsibrautų į namus
Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai ir šilumos punktų priežiūra
Siekiant užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje, sumažinti perteklinės šilumos tiekimo riziką ir padidinti daugiabučiuose namuose naudojamos šilumos energijos efektyvumą buvo priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2011 m.
Šilumos tiekimo paslaugos atskiriamos nuo priežiūros paslaugų, tai turėtų padėti šias paslaugas kontroliuoti efektyviau. Numatyta, kad šilumos tiekėjai ir su jais susiję ūkio subjektai negali būti šilumos punktų prižiūrėtojais gyvenamosiose vietose, kur yra daugiau kaip 150 tūkst. Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurių viena iš savarankiškų funkcijų pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo organizavimas, vykdydamos Lietuvos įsipareigojimus ES, atsižvelgdamos į energetinių išteklių kainų didėjimą ir aplinkos apsaugos reikalavimų sugriežtinimą bei siekdamos užtikrinti šilumos vartojimo efektyvumą pastatuose, dar 2001 m. ėmėsi pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo (toliau - CŠT) tinklus iš priklausomųjų CŠT sistemų į nepriklausomas.
Pagrindinis šių sistemų veikimo skirtumas - automatizuotuose punktuose pastato ir šilumos tiekėjo šilumos nešėjas (termofikatas) visiškai nesusiję. Šilumos tiekėjas pristato šilumą iki namo įvado, o kiek ir kokiu režimu (pagal paros laiką ir savaitės dienas) šilumos bus suvartota namuose, nustato šio namo gyventojai. Jų sprendimą vykdo šilumos punktų prižiūrėtojas.
Pertvarkyti pastatų šilumos tiekimo sistemas reikėjo ne tik dėl mažo senos sistemos energetinio efektyvumo, bet ir dėl to, kad dauguma buvusių sistemų, kurios buvo sumontuotos dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, yra gerokai nusidėvėjusios. Tinkamai prižiūrėti naujuosius punktus gali tik prižiūrėtojai, turintys aukštą kvalifikaciją.
Audito tikslas - nustatyti, ar daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2011 m. Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai atskiriami priklausomąją šilumos tiekimo sistemą pertvarkant į nepriklausomąją. Tam tikslui elevatoriniai šilumos punktai keičiami į automatizuotus, kurie prijungiami prie šilumos tiekėjo tinklų per šilumokaičius.
Gyventojai, nedarydami įtakos viso namo šilumos režimui, gali įsirengti šilumos reguliatorius ir atskiruose butuose. Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas. Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija.
Pasikeitus Šilumos įstatymui, tipinio 50 kv. m buto metinės išlaidos šilumos punkto priežiūrai beveik nepakito, o kadangi gyventojams dabar tenka rūpintis šilumos punkto remontu ir atnaujinimu, vien tik karšto vandens šilumokaičio keitimas jam gali kainuoti daugiau kaip 30 €, neskaitant kitų remonto ar punkto atnaujinimo išlaidų. solidų finansinį pagrindą.
Solidarumo principo atsisakymo pasekmes galėtų sušvelninti daugiabučių namų bendrasavininkių lėšų kaupimas namų sistemų stambiam remontui ir atnaujinimui. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pažymėtina, kad lėšas kaupti reikia ne tik dėl neplanuotų gedimų, bet ir dėl to, kad tinkamas šilumos punktų eksploatavimas užtikrinamas tik tada, kai jis vykdomas pagal ilgalaikę investicijų programą.
Džiugu, kad sulaukiau didelio Jūsų susidomėjimo !!! Dėkoju visiems, kurie ne tik patys skaitėte, bet ir pasidalinote šia informacija su kitais. Tokiu būdu Jūs prisidėjote prie kilnaus tikslo - švietėjiškos veiklos: tėvų sąmoningumo ir vaikų sveikatos prevencijos skatinimo. Mieli tėveliai, atkreipkite dėmėsį į žemiau pateiktas pagrindines motorinės raidos būkles, kurioms esant turėtumėte kreiptis į kineziterapeutą.
Šildymo sistema daugiabutyje name
Kada kreiptis į kineziterapeutą?
- Pastebite, kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs, t.y.
- Pastebite, kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra žemas, t.y.
JEI Į NORS VIENĄ TEIGINĮ ATSAKĖTE TAIP, TUOMET KREIPKITĖS Į MANE. AŠ JUMS PADĖSIU. Jei dvejojate, padėsiu įvertinti esamą situaciją periodiškai.
Laisvės kovų archyvas Nr.
Ši svajonė ne vienos tremtinių kartos lietuviams tapo Mamos mokyklos auklėjimo ir mokymo šerdis, prie kurios glaudėsi taurūs moralės tikslai - ištikimybė, atsidavimas, pagarba žmogui, begalinis rūpestis vienų kitais. Autorė apie tai kalba paprastai ir nuoširdžiai, praturtindama pasakojimą lyriniais nukrypimais, gamtos vaizdais, kurie grakščiai sujungia bandančias pabėgti į šoną herojės mintis, dvelkteli subtilia romantika. Antroje dalyje autorė keliauja kartu su savo herojais po Dzūkijos kaimelius, kurių ne vieno jau nelikę, užgniaužus partizanų pasipriešinimą po okupacijos.
Kvepėjo grikių laukas, svaigino saulėta šilta rugpjūčio pradžios diena, negailėdama spalvų, skleidė paskutinių žiedų kvapus pievos prie Zizdros upelio. Ji nuskynė pavėlavusią žydėti grikių šluotelę jau nužydėjusiame lauke, įbrido į šaltą, skaidrų upelio vandenį, dar kiek paėjusi atsirėmė į beržą ir ilgai žvelgė į tolumoje dunksantį mišką. Ir sodybų gimtuose kraštuose mažai belikę, tačiau jai čia viskas alsavo namais ir vaikyste.
„Čia baigėsi tavo gyvenimo kelias, tėti, čia liko mamos rauda ir širdies gėla, vienintelė ir paskutinė jos meilė, čia tylios, skaidrios lyg upelio tėkmė krito močiutės ašaros, slepiamos nuo savų ir svetimų... Ar išgirsiu ką norėjai pasakyti atsisveikindamas, tėti? Kalbėjosi su tėvu klūpodama Stefanija, kol jos veidu nusirito karštos ašaros ir tarsi iš sapno sugrįžo tėvo balsas: „Dukra, tu dabar šeimoje vyriausia, saugok brolį ir sesytę, klausykit visi mamos.
Džiaugsmų dienomis, sudėtingo likimo keliais. Joaną Jurienę, darbštuolę, viską mokančią, daug žinančią beraštę kaimo moterį pažinojo ne tik artimiausi kaimynai, bet ir gretimų kaimų moterys. 1944 metai. Grįžo sovietai. Sodo obelys jau numetė paskutinius lapus ir užsilikusius obuoliukus ant šakų - skanius ir saldžius.
Staiga iš namų dingo tėtis. Su broliu Antanuku parvažiuojančio iš miestelio, kaip visada, ir svarstė: gal malūne užtruko, pas pažįstamus pakely užsibuvo? - Kur tėtis? Tačiau ir kitą dieną, ir dar kitą - tėčio nėra. - Išvažiavo. - Pijokėlė, atleisk jai, Viešpatie“, - sakydavo močiutė.
Vis tiek vaikai nesuprato, ar močiutė gailėjo tos pijokėlės ar vengė, ir kodėl? Kai ji išeidavo, dažniausiai net nepadėkojusi, močiutė mokydavo vaikus: „Matot, kaip negražu! Ačiū visada reikia pasakyti. „Martelė nesugriuvusi, ne! - Kad prikepei blynų, visai kariuomenei užtektų! - Tai sūnus iš namų išėjo ir... nesirodo? - Išėjo, - ramiai atsako močiutė.
tags: #del #buto #apziuros #teraukrtis