Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos.
Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Šiai valstybės paramai būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos.
Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Šiai diskutuojama ir analizuojama.
Šiai diskutuojama ir analizuojama paramos forma, šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizės. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstą suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.
Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas ašešiose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Šiau audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Tyrimo tikslas yra išanalizuoti socialinio būsto nuomos įstatymus ir jų taikymą praktikoje, įsigyti, problemas. Tyrimo problema yra išnagrinėti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reglamentavimą, jo trūkumus, šio įstatymo taisytinas vietas bei pasiklyti galimi socialinio būsto nuomos modeliai.
Valstybės paramos būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.
Šiai socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Tyrimo naujumas yra tai, kad šiai diskutuojama ir analizuojama paramos forma, šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizės.
Atliktas empirinis kiekybinis tyrimas Tauragės rajono savivaldybėje patvirtino teorinėje dalyje iškeltas problemas ir hipotezes. Atlikus tyrimą apžvelgia socialinio būsto gyvenamosios erdvės, mikroklimato problemos, kurie gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti ašieją vieną iš socialinės paskirties valstybės paramos formų. Šiau yra iškeliamos pagrindinės su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būsto subnuoma, nuomininkų iškeldinimas, būsto poreikis ir pan.
Tyrimo objektas yra butai ir jų nuoma, buto gavimo terminas, nuomininko šeimos naris apgyvendinimas, su socialiniu būstu susijusios nuostatos ir valstybės remiami būsto kreditai. Respondents bazė suformuota remiantis anketinės apklausos rezultatais. Tikslinė grupė savivaldybės sąrašuose socialiniam būstui gauti įregistruoti asmenys ir socialinio būsto nuomininkai.
Informacija buvo surinkta neatsitiktinio tyrimo būdu. Tyrimo imtis: 100 anketų skirta asmenims, įregistruotiems Tauragės rajono savivaldybės sąrašuose socialiniam būstui gauti (2008 m. sausio 1 d. duomenimis, Tauragės rajono savivaldybėje įregistruoti 636 asmenys, pageidaujantys gauti socialinį būstą); 100 anketų skirta socialinį būstą gavusiems ir jame gyvenantiems asmenims (Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto fondą sudaro 490 butų).
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybis narių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusis būstas, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką.
Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį. Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamą namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų.
Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybis gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas. Šiau tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus.
Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos. Iki šiau veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirkpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamsjų nams statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi į keturis fondus: pagrindinį buts, manevrinį buts, tarnybinį buts ir specialsją gyvenamsjas patalps [2, žin., 1992, Nr. 14-378, 7 straipsnis]. Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) buts fondą.
Be šiau, sukkūrus bendriją galėjo sujungti lėšas gyvenamojo namo ar kelis gyvenamsjų nams statybai [2, žin., 1992, Nr. 14-378, 6 straipsnis], t.y. gyventojai per bendrijas galėjo kreiptis dėl paskolos gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose įsigyti. Matome, kad 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamsjų nams statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.
Šiai privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Šiau gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei [9, psl. 3: Gyvenamsjs nams administravimas, priežiūra ir atnaujinimas]. Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinis banks siklymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, ašią galimybę riboja menkos gyventojs pajamos.
Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. šiavimas už buts ašildymo, ašalto, karašto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regions plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektoris. Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai [9, psl. 1. išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiklos įvairovę.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Šis nuomojams gyvenamsjs patalps (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojs pasirinkimą. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Šiau ašios pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą. Šiams namams modernizuoti įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2008 m. spalio mėnesį.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti viss jai skirtų lėšas turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšas socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą, t.y. šius, plo....
Pateikiama lentelė, kurioje lyginami socialinio būsto fondo plėtros programų rodikliai:
| Rodiklis | 2005-2007 m. programa | 2008-2010 m. programa |
|---|---|---|
| Fondo plėtra | Nuo 2,4% iki 4/5% | [Duomenys nerasti] |
Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšas socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Socialinis būstas Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
tags: #apsirupinimo #gyvenamosiomos #patalpomis #teismas