Būstas Šiais Laikais: Kaip Keitėsi Požiūris Į Aukštą Klasę Lietuvoje

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ skelbia straipsnių ciklą apie tai, kaip per pastaruosius 100 metų Lietuvoje keitėsi požiūris į aukštos klasės būstą ir kokybišką gyvenimą jame.

Aukštos Klasės Būstas Šiandien

„Svarbiausias dalykas šiandien atspindintis aukštos klasės butą - patraukli ir patogi lokacija. Šiai dienai itin aktualus vaizdas pro langą, atsiverianti panorama ir po truputį aukštą klasę rodančios terasos, kuriose žmonės mėgaujasi ramybe ar leidžia laisvalaikį. Tačiau be šio esminio dalyko taip pat svarbu architektūriniai ir konstrukciniai pastato sprendimai - išpildymas, užstatymas, orientacija“, - komentuoja Lina Morkūnienė, „Darnu Group“ pardavimų vadovė.

Anot ekspertės, šiandien išskirtinumą ir statusą be lokacijos kuria ir kiti svarbūs sprendimai: vaizdas pro langus, šviesa, garso izoliacija, privatumas. Naujai statomuose daugiabučiuose ypatingas dėmesys skiriamas ir landšafto sprendimams. Uždara, saugoma teritorija su vaikų žaidimų aikštelėmis, žalios zonos, kurios profesionaliai prižiūrimos. Tokiais sprendimais kuriamas aukštesnis privatumo ir išskirtinumo lygis.

L. Morkūnienė priduria, kad, aukštos klasės butuose šiandien svarbus ne tik funkcionalumas, individuali gamyba ar kiti kokybiško gyvenimo atributai. Vis aktualiau ir tai, kas slypi už buto sienų bei tvarūs statybos sprendimai.

„Aukštos klasės butų pirkėjas, dažnu atveju yra išsilavinęs, didesnes pajamas gaunantis žmogus. Tokiam pirkėjui labai svarbi ne tik kokybė, išskirtinumas, privatumas, ar saugumas. Jam taip pat aktualus aplinkosaugos veiksnys. Todėl kokybiškame būste turi būti panaudotos tvarios bei aplinkai nekenksmingos medžiagos - tam šiandien dedami didžiuliai šių pirkėjų lūkesčiai. Taip pat norima jog pastatas, kuriame yra butas, būtų energetiškai efektyvus. Vis aktualesni sprendimai ir už buto sienų - aplinkinė, o ypač socialinė infrastruktūra bei lengvai prieinama plati paslaugų pasiūla, patogios viešosios erdvės, leidžiančios kuo daugiau kokybiško laiko praleisti lauke“, - komentuoja L. Morkūnienė.

Lokacijos Pokyčiai Per Laiką

Anot ekspertės, prieš keliasdešimt metų, be kai kurių tradiciškai išskirtiniais laikytų rajonų, geromis vietomis gyventi buvo laikomi Lazdynai, Šeškinė bei Žirmūnai:

„Šie rajonai tuo metu ypatingai išsiskyrė savo novatoriška urbanistika, patogia infrastruktūra, buvo jautrūs gamtai bei savotiškai autonomiški. Rajonuose buvo viskas - kino teatras, parduotuvė, mokykla ir poliklinika. Šiais laikais matomi pokyčiai - didžioji dalis žmonių būstą nori įsigyti kuo arčiau centro arba unikalioje gamtos apsuptyje. Tokiose vietose itin aktualus vaizdas pro langą bei atsiverianti panorama, todėl šie būstai neretai pasižymi erdviomis terasomis, kuriose galima mėgautis ramybe arba leisti laisvalaikį su šeima ar draugais“.

Anksčiau buvę prabangūs rajonai liko kaip tarpinis pasirinkimas. Rinkos ekonomika viską sugrąžino į pirmykštes vėžes. Vėl tapo aktualus miesto centras arba jo pakraščiai prie gamtos. „Tarpiniai“ rajonai, tokie kaip Šeškinė ar Žirmūnai atlieka tarsi užpildo funkciją tarp šių dviejų geidžiamų lokacijų.

Pasak L. Morkūnienės, Vilniaus rinkoje, centrinėje dalyje, kuo toliau, tuo mažiau galimybių išvystyti naujų projektų, todėl sostinė neišvengiamai plečiasi ir dėl šio aspekto itin vertinama tampa gamta:

„Upės vingiai, miškai, nuo triukšmingos gatvės atitolusios vietos - šiai dienai yra vienos iš patraukliausių. Visi šie dedamieji simbolizuoja geidžiamesnę gyvenamąją vietą. Galima prognozuoti, kad prie upės ar miškų prigludę pramonės rajonai greitu metu išgyvens konversijas ir taip pat taps priskirtini aukštai klasei - tokių pavyzdžių jau yra ir dabar.“

Prabangaus Interjero Kūrimas

Persikeliant į prabangios gyvenamosios erdvės vidų, aiškiai pastebima, kad prabangą užtikrina parinkti dizaino sprendimai bei medžiagos, kurios yra nepavaldžios laikui. Butų interjere labai svarbia dalimi tampa profesionalus prisilietimas ir supratimas, kaip reikia kurti bei išnaudoti erdvę. Nemaža dalis butų šeiminininkų į pagalbą pasitelkia interjero dizainerius, kurie į harmoningą visumą sugeba sujungti konteksto, vidaus erdvės ir kliento poreikių diktuojamus sprendimus.

„Kuriant nepavaldų laikui interjero dizainą ypatingai svarbu tinkamai sudėlioti bazinius sprendimus. Įrenginėjant aukštos klasės butus atsižvelgiama į tvarias tendencijas, kurios vyrauja ilgą laiką ir nėra tik „mados“ reikalas. Prabangiame gyvenamame būste visada pastebimos natūralios medžiagos - medis, akmuo, stiklas ar metalas. Kuriant interjerą aukštos klasės butuose stengiamasi tenkinti ne tik regos pojūtį, bet pagalvoti ir apie tekstilinį dizainą. Turi būti ne tik malonu žiūrėti, bet ir liesti ar užuosti tam tikras medžiagas“, - komentuoja interjero dizainerė, „Blank Page“ studijos bendrąįkūrėja Rūta Bužinskaitė.

Anot jos, prabangių butų įrengime ypatingai svarbi dalis yra meistrystė:

„Darbų atlikimo tikslumas ir techniškumas garantuoja, kad kokybiškų medžiagų geriausios savybės būtų išryškinamos, o ne priešingai - sugadintos. Tai ir užtikrina galutinio rezultato estetiką. Kad ir kaip prabangiame bute svarbu tinkama ir reikšminga interjero koncepcija, bet dar svarbiau yra jos išpildymas, nes prabanga visuomet atsiskleidžia per detales.“

Svarbus individualumas ir tai, kas už buto sienų. Anot interjero dizainerės Rūtos Bužinskaitės, šiomis dienomis žmonės ypatingai dažnai ieško nestandartinių sprendimų. Tai yra ne vien dėl to, kad jaustųsi išskirtiniai, bet ir dėl to, kad kuriant kuo neįprastesnį būstą, atsižvelgiama į ateitį.

„Prabangiose gyvenamosiose erdvėse dažnai savo vietą randa įvairių baldų dizainerių ikoniniai, vienetiniai gaminiai. Tai yra vienas iš sumanių sprendimų, nes dažnai tokių baldų vertė su laiku ne krenta, o kyla ir tai tampa tam tikra investicija. Prabangų butą sunku įsivaizduoti be meno kūrinių, kurie atspindi namų gyventojų charakterį, asmenybes, kas kuria unikalios erdvės įspūdį, o taip pat, laikui bėgant, tampa puikia investicija“, - teigia ji.

Sveikatingumo Projektai Nekilnojamojo Turto Rinkoje

„Sveikesnio gyvenimo būdo paieškos iš esmės reformuoja žmonių kasdienybę, poreikius ir aplinkos lūkesčius. Įprasta apie šiuos pokyčius kalbėti mitybos, restoranų ir kavinių verslo ar sporto kontekste, bet sveikatingumo banga palaipsniui transformuoja ir nekilnojamojo turto rinką. Pasaulyje pradedama pastebėti nauja tendencija - tai sveikatingumo (wellness) projektai. 2018 metais „Global Welness Institute“ atliktame tyrime teigiama, kad nekilnojamojo turto, orientuoto į sveikesnį gyvenimą, rinka dar tik formuojasi, bet ji daro svarbią įtaką sprendžiant iššūkius, susijusius su visuomenės sveikata. Pavyzdžiui, JAV Vašingtono valstijoje įgyvendintas projektas orientuotas į astma sergančius asmenis.

Po metų daugiau nei 60 proc. Į sveikatingumą orientuotų pastatų rinka šiuo metu sudaro apie 60 proc. pasaulinio ekologiškų pastatų statybų sektoriaus, kuris savo ruožtu 2018 m. siekė apie 205,6 milijardo dolerių. Būsto dalis šiame sektoriuje - apie 123,4 mlrd. Tokių projektų tikslas - asmens sveikatą paversti pagrindine projekto ašimi, aplink kurią dėliojama koncepcija ir dizainas. Didžioji dalis į sveikatingumą orientuotų būsto projektų įgyvendinama JAV, Kinijoje, Indijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

Įprasta, kad tokios NT tendencijos pirmiausia įsigali ir įsitvirtina komerciniame segmente - vystant prekybos, biurų projektus - o tik tada smelkiasi į būsto sritį.

„Lietuvoje nekilnojamojo turto vystytojai, kurdami būsto projektus, daugiau dėmesio skiria energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tad projektai, orientuoti į gyvenimo būdą - gana reti. Vertinant dar plačiau, toks požiūris į būstą tiek Baltijos šalyse, tiek Rytinėje ar Centrinėje Europoje yra įprastas. Šiuo metu rinkoje galima rasti vos kelis tokio tipo projektus“, - kalba T.

Būstų projektai, orientuoti į sveiką gyvenimo būdą, pasižymi keliomis privalomomis savybėmis: jie statomi taip, kad būti aktyviu taptų patogu, didelis dėmesys skiriamas bendruomenės kūrimui, sukuriama aplinka, kuri aktyviai skatina judėti. Pastatuose, turinčiuose „WELL“ standartą, nerūkoma, palaikoma optimali oro drėgmė, naudojamos nekenksmingos valymo priemonės bendrų erdvių valymui, butai sukurti taip, kad juose būtų pakankamai saulės šviesios, įgyvendinta sporto infrastruktūra (tiek lauke, tiek pastato viduje), sienos ir durys nepraleidžia triukšmo ir kt. Priklausomai nuo pastato tipo, jis turi atitikti apie 400 skirtingų reikalavimų.

„Įgyvendinant į sveikatingumą orientuotas būsto koncepcijas atsiranda net nauji terminai, tokie, kaip „biofilinis dizainas“. Tai reiškia kad žaluma projekte yra ne vien grožis, kurį sukuria žali ploteliai ir augalai, pagyvinantys aplinką, bet gyvybiškai svarbus žmogaus ryšys su gamta. Taip projektuose atsiranda ne dirbtini žali inkliuzai, o organiškos gamtinės struktūros. Tiesa, atitikimas „WELL“ reikalavimams neužtikrina, kad pastatas bus tvarus ir nekenksmingas aplinkai. Šias objekto savybes patvirtina „LEED“ ir „BREEAM“ sertifikatai. Holistinis požiūris į nekilnojamąjį turtą nėra nauja idėja, bet dar niekada ji nebuvo taip arti mūsų namų. Dar 9-ajame dešimtmetyje buvo pradėti kurti sveikatingumo kurortai, žmonės statėsi sodybas, atsirado pirmieji SPA centrai. Šiandien poreikis gyventi komfortiškai, aktyviai ir sveikai nebėra susijęs tik su savaitgalio išvykomis į sanatorijas.

Būsto Rinkos Pokyčiai ir Tendencijos

NT bendrovės „Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė pastebėjo, kad iki Lietuvos nepriklausomybės žmonės būstą įsigydavo vieną visam gyvenimui, vėliau, maždaug prieš 15 metų, žmonės būstą keisdavo 1-2 kartus gyvenime.

„Dabar šis rodiklis vejasi išsivysčiusių šalių vidurkį ir žmonės perka būstą priklausomai nuo tuometinių poreikių, o keičia jį vidutiniškai kas 5-7 metus. Anksčiau žmonės maksimalų būsto plotą stengdavosi įsigyti, nes taip atrodė protingiausia. Taip pat, kadangi sovietmečiu būsto fondas buvo nedidelis, butus skirdavo valstybė ir panašiai, jo kaina buvo suvokiama visa kitaip. Dabar, kai reikia sumokėti už kiekvieną kvadratą, be jokios abejonės, kaina tampa labai svarbiu faktoriumi. Tačiau ne visada sprendimą dėl mažesnio ploto žmonės priima vien dėl kainos“, - sakė specialistė.

Anot jos, dabartiniai butai yra geriau išplanuoti už sovietinius. „Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30-40 kv. m plotą, dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo yra pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto visiškai užtenka didžiajai daliai žmonių. Mažiausi būstai - 20 kvadratinių metrų ploto“

NT bendrovės „Eika Development“ pardavimo vadovas Justinas Šavelskis komentavo, kad šiandien Vilniuje plėtotojai siūlo įsigyti 1-4 kambarių butus, kurių plotai yra 25-80 kvadratinių metrų. „Į šį ploto intervalą nepatenkančius butus yra daug sunkiau parduoti - jų ieško tik itin maža dalis pirkėjų. Išties parduodamo buto vidutinis plotas kas kelis metus rinkoje linkęs mažėti dėl mažėjančio būsto įperkamumo. Atitinkamai, siekdami padidinti klientų galimybes būstą įpirkti, NT plėtotojai stengiasi pasiūlyti daugiau mažesnių ir lengviau finansiškai prieinamų būstų. Tai ypač aktualu tampa NT sparčiau brangstant, kas nutiko 2021-2022 metais“, - komentavo NT specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būsto ploto mažėjimas yra ypač naudingas finansiškai jautriausiems pirmo būsto pirkėjams, nes, užuot nuomojęsi būstą ir taupydami didesnio, brangesnio būsto pradiniam įnašui, jiems atsiranda galimybė pasirinkti kiek mažesnį, įperkamesnį 1,5-2 kambarių 25-45 kv. m būstą.

„Tokio tipo būstų parduodame daugiausiai. Kalbant apie šeimas, ieškančias 3-4 kambarių butų, įprasta rinkoje rasti jau nebe 70-120 kv. m ploto butus, kas buvo populiaru iki 2008 metų, o 50-80 kv. m 3-4 kambarių butus. Anot NT plėtotojų 1, 2, 3 kambarių butai su daline apdaila Vilniuje vidutiniškai kainuoja atitinkamai apie 90 tūkst., 130 tūkst. ir 190 tūkst. eurų. Tai yra vidutinė kaina mieste, kuri gali būti tiek mažesnė miegamuosiuose rajonuose, tiek dvigubai didesnė projektuose centre“, - skaičiavo NT specialistas.

Būsto Kainų Augimas

Anot J. Šavelskio, iki pasaulinės pandemijos buvo įprasta, kad NT per metus vidutiniškai pabrangdavo 6 proc. „Tačiau dėl prasidėjusios pandemijos ir sutrikusių medžiagų tiekimo, atitinkamai išaugusių statybos kaštų bei dėl 2021 m. drastiškai išaugusios būsto paklausos, NT du metus iš eilės brango po 24 proc., dėl ko reikšmingai sumažėjo būsto įperkamumas. Nors per 2023 metus naujo būsto kainų pokyčiai beveik nefiksuojami, o atlyginimai kasmet kilo, įpirkti būstą netapo lengviau, nes, siekiant suvaldyti didelę infliaciją, Europos centrinis bankas buvo priverstas didinti Euribor, kuris yra sudėtinė bankams mokamų bendrų palūkanų dalis“, - priežastis vardijo J. Šavelskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad būsto ploto mažėjimas yra ypač naudingas finansiškai jautriausiems pirmo būsto pirkėjams, nes, užuot nuomojęsi būstą ir taupydami didesnio, brangesnio būsto pradiniam įnašui, jiems atsiranda galimybė pasirinkti kiek mažesnį, įperkamesnį 1,5-2 kambarių 25-45 kv. m būstą.

J. Šavelskis, pridėjo, kad tik nusipirkti butą neužtenka. „Būstus dar reikia įrengti - vidutiniškai pirkėjai naujo būsto įrengimui su užbaigtomis sienomis, lubomis, grindimis, santechnika, šviestuvais, korpusiniais baldais su technika bei minkštais baldais skiria papildomai 600-800 eurų už 1 kv. m. Būsto įrengimui priklausomai nuo jo ploto gyventojai išleidžia papildomai 20-36 tūkst. eurų. Ši investicija į būsto įrengimą taipogi apsunkina naujo NT įsigijimą, nes reikia turėti ne tik nuosavų lėšų pradiniam įnašui, bet ir būsto įrengimui“, - komentavo specialistas.

Mažus Butus Renkasi Investuotojai

Anot E. Savostės, dabar pirkėjai turi daug daugiau pasirinkimo ir ne vien tik plotas yra kainą lemiantis veiksnys. Žmonėms yra svarbi būsto vieta. „Taip pat nemažą dalį mažiausių būstų perka investuotojai, kurie vėliau būstus nuomoja. Jie skaičiuoja dar kitaip, tačiau pasiūla į tai reaguoja, o augant nuomos segmentui būsto plotas taip pat gali mažėti. Be to, anksčiau esame pastebėję, kad Vilniuje buvo etapas, kai matomai pajaunėjo pirmojo būsto pirkėjai, nes atsirado galimybių pakankamas ir pastovias pajamas, reikalingas įpirkti būstą, užsitikrinti ankstesniame amžiuje. Iki tol tokio amžiaus jaunuoliai būstą dažniau nuomodavosi, o pasikeitus galimybėms dažniau pirko, tačiau nedidelį, nes jų poreikiai - neaukšti, laiko namuose jie praleidžia mažai“, - komentavo E. Savostė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mažesnius butus renkasi investuotojai, kurie juos nuomoja. „Jie mažesnius butus renkasi dėl didesnės investicinės grąžos - nuomininkas moka ne už papildomą plotą, o už funkcionalumą: vienodo kambarių skaičiaus butai kainuos labai panašiai, nepriklausomai nuo jų ploto. Dar vis didesnė dalis žmonių dažniau atkreipia dėmesį į būsto likvidumą ateityje: santykinai mažesnį ir sumiškai pigesnį to paties segmento ir panašios kokybės būstą ateityje bus parduoti lengviau“, - komentavo specialistė.

Žmonės Kelsis Į Užmiestį, Didės Kamščiai

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi pastebėjo, kad būstai Lietuvoje mažėja. „Gyventojai neturi finansinių galimybių įpirkti didesnių būstų. Žmones stabdo būstų kainos ir aukštos palūkanų normos. Tačiau būstų gyventojams vis tiek reikia. Taigi, jie perka tokius, kokius gali įpirkti, o jie dažnai būna mažesni. Dažnai gyventojų poreikiams reikėtų didesnio būsto, bet jie gyvena mažesniame. Taip pat žmonėms tenka rinktis: ar mažesnis būstas patogioje vietoje, kur šalia - mokyklos, darželiai ir kita infrastruktūra, ar didesnis, bet esantis toliau“, - pastebėjo ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico nėra gerai, kad žmonės gyvena mažuose būstuose. „Mūsų būstų plotas yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Jau sovietmečiu žmonės gyveno ir tebegyvena mažuose butuose, bendrabučiuose. Šiuo klausimu mažai pasistūmėjome į priekį. Komunalinių paslaugų kainos nėra tokios didelės, jos tarsi leistų gyventi ir didesniame būste, bet būsto kaina atšaldo gyventojų norą pirkti didesnius būstus“, - sakė ekonomistas.

Anot jo, dabartinė būsto mažėjimo tendencija skatins priemiesčių plėtimąsi. „Centrinėje miesto dalyje bus maži ir brangūs butai, o toliau - didesni ir pigesni. Tačiau tai lems didėjančias spūstis, nes gyventojams bus toli mokyklos ir darželiai. Juk žmonėms reikia ne tik būsto, bet ir infrastruktūros“, - komentavo Ž. Mauricas.

Lentelė: Būsto Kainos Vilniuje

tags: #bustai #sie #laikais