Leidinyje nagrinėjami aktualūs apskaitos klausimai - atskleidžiama finansinė turto apskaita, finansinės atskaitomybės rengimas, apibūdinami ir įvertinami svarbūs apskaitos ir atskaitomybės informacijos rengimo, naudojimo ir pateikimo vartotojui elementai. Leidinio tikslas - užpildyti susidariusią spragą, t. y. gilinantis į turto finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų turinį, esmę ir jų panaudojimą, pagal naujuosius reikalavimus paaiškinti apskaitos ir atskaitomybės sąvokas, pagrindinius principus ir elementus.
Pasikeitus apskaitos standartams esama literatūra menkai tinka studijoms. Teorija iliustruojama pavyzdžiais, kurie leidžia apskaitos žinias taikyti ekonomikos ir vadybos problemoms spręsti.
Informacija - svarbus veiksnys įvairiose šiuolaikinėse įmonių veiklos srityse. Kaip ir bet kurioje veikloje, taip ir ekonominėje ūkio subjekto veikloje, informacija naudojama sprendimams priimti.
Finansinių ataskaitų rengimo svarba
Kiekvienoje įmonėje, kaip atskirame apskaitos vienete, per metus įvyksta daugybė ūkinių operacijų ir įvykių, nuolat fiksuojamas pinigų judėjimas, uždirbamos pajamos ir patiriamos sąnaudos sumos. Šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis įmonės finansinės ataskaitos yra pagrindinis informacijos šaltinis, todėl svarbu apibendrinti veiklos rezultatus, parodyti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertę.
Finansinis ataskaitų rinkinio parengimas yra sudėtingas procesas, kuris vyksta ištisus metus, vadovaujantis nustatytais norminiais aktais, reikalavimais, principais. Būtinas sukoncentruotas darbas, kad kuo mažiau parengiamuosius darbus ir klaidų taisymą tektų atlikti prieš ataskaitinio laikotarpio pabaigą, kai turi būti suformuotos visos finansinės ataskaitos.
Pagrindinės finansinių ataskaitų sudarymo priežastys yra siekiamybė apibendrinti visas per ataskaitinį laikotarpį įvykusias ūkines operacijas, kad būtų galima efektyviai įvertinti ataskaitinių metų veiklos rezultatus, nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus. Vadovaujantis palyginimo principu, galima nustatyti ne tik finansinių ataskaitų rodiklių tendencijas, bet taip pat ir parengtų ataskaitų kokybę, t.y. finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų išsamumą, aiškumą, suprantamumą ir informacijos naudingumą priimamiems sprendimams.
FINANSINĖS ATASKAITOS: visi pagrindai per 8 MIN.!
Žinoma, kad kiekviena įmonė tikisi ilgalaikės perspektyvos, sėkmingos veiklos bei geros reputacijos. Šios parengtos finansinės ataskaitos dažnai tampa pagrindiniu įrankiu, siekiant sudaryti naujus verslo sandorius, atnaujinti senus ryšius, užtikrinti įmonės veiklos finansavimą, investicijas, verslo partnerių ir visuomenės pasitikėjimą įmone bei jos vykdoma veikla. Todėl svarbu, kad finansinės ataskaitos būtų sudarytos, atsižvelgiant į visus įmonei žinomus svarbius veiksnius, taip pat ir tuos, kurie gali sukelti įmonei problemų ateityje. Šiomis konkurencinėmis sąlygomis, todėl yra daug svarstoma kaip šias ataskaitas būtų galima tobulinti.
Teisingas finansinis rezultatas nustatomas remiantis tiksliais buhalterinės apskaitos duomenimis, o tų duomenų tikslumas priklauso nuo ūkinio įvykio įforminimo pirminiais apskaitos dokumentais ir nuo teisingo fiksavimo pagal apskaitos principus. Šioje vietoje susiduriama su daugeliu problemų ir klausimų, nes neteisingai suprasti įstatymai ar jų prieštaravimas iškreipia finansinius rezultatus, kas sąmoningai ar ne, leidžia apgauti finansinius duomenis vartotojus. Nuolatinis teisinis aktų, verslo ir tarptautinių apskaitos standartų keitimas, pildymas naujomis sąvokomis bei taisyklėmis - daugelio įmonių pagrindinė problema.
Problemos ir iššūkiai
Analizuojant finansinių ataskaitų sudarymo sistemą, susiduriama su probleminiais finansinių ataskaitų elementų vertinimo aspektais, pripažinimo kriterijais, įkainojimo būdais. Sunku nusistatyti tinkamus metodus, principus, kurie tiksliai, skaidriai ir teisingai atspindėtų įmonės būklę, bet neatskleistų konfidencialios įmonės informacijos. Verta pripažinti, kad įmonės kokybiškos apskaitos politikos suformavimas, tinkamų metodų pasirinkimas yra sudėtingas procesas, nuo kurio priklauso įmonės apskaitos organizavimo efektyvumas. Tai įtakoja finansinių ataskaitų sudarymo kokybei.
Čia pasigendama objektyvios literatūros teisingam finansinių ataskaitų sudarymo procesui, ypatingai tada, kai vyksta nuolatiniai teisės aktų, įvairių nuostatų pasikeitimai, jų papildymai. Neanalizuojami veiksniai, kriterijai, kurie turi įtakos kokybiškam finansinių ataskaitų sudarymui.
Tyrimo tikslas - ištirti S.Į "Kretingos komunalininkas" metinių finansinių ataskaitų sudarymo procesą ir pateikti jo tobulinimo kryptis. Atlikti S.Į "Kretingos komunalininkas" finansinių ataskaitų sudarymo sistemos vertinimą bei palyginti su kitomis įmonėmis, kurios anketavimo būdu apklausomos, siekiant nustatyti ar laikomasi nurodytų principų, reikalavimų, sudarant metines finansines ataskaitas.
Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Didžiausias dėmesys skiriamas kokybiškam finansinių ataskaitų rinkinio parengimui, įvairių autorių pasisakymams apie finansinių ataskaitų reikšmę, jų klasifikaciją, bendrus principus ir reikalavimus. Dažnai minimi pagrindiniai teisės aktai, kurie reglamentuoja finansinių ataskaitų sudarymą, atsigręžiant į jų pasikeitimus, papildymus, siekiant nustatyti pakitimų įtaką įmonės veiklai ir teisingam duomenų atvaizdavimui finansinėse ataskaitose.
Siekiama išnagrinėti analizuojamos įmonės finansinių ataskaitų sudarymo sistemos metodiką, analizuojamas finansinių ataskaitų parengimo procesas bei sudaromas modelis, etapsų eiga, kaip vyksta finansinių ataskaitų sudarymo ciklas. Išaiškinamos finansinių ataskaitų sudarymo problemos, neatitikimai. Įvertinta, kokiais reglamentais vadovaujasi įmonė, sudarant finansines ataskaitas, ar jie tinkamai pasirenkami, ar tikrai pagal juos teisingai atspindimos visos įmonės veiklos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, ar sekamos naujovės ir ar spėjama prie jų prisitaikyti.
Išnagrinėjus S.Į "Kretingos komunalininkas" finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, pagrindinius sudaromų finansinių ataskaitų pranašumus ir trūkumus, sudarytas šios įmonės finansinių ataskaitų parengimo sistemos modelis. Apklausos būdu siekiama palyginti panašios veiklos srities įmonių finansinių ataskaitų sudarymo sistemos aktualiausius klausimus.
Atlikta apskaitos specialistų apklausa atskleidžia finansinių ataskaitų reikalingumą, pagrindines problemas, su kuriomis susiduria apskaitos darbuotojai, taip pat atskleidžia svarbiausias procedūras, kurios taikomos prieš sudarant finansines ataskaitas. Išsiaiškinti veiksniai, kurie labiausiai įtakoja finansinių ataskaitų sudarymo kokybę, įvertintos tolimesnės kryptys šios sistemos tobulinimui.
Tyrimo reikalingumas pagrįstas nusistatyta problema, t.y. literatūros stoka analizuojamos temos klausimu, menkas dėmesys finansinių ataskaitų sudarymo sistemai. Visi informaciniai šaltiniai orientuoti jau į parengtų finansinių ataskaitų rodiklius, jų analizę ir prognozes apie įmonės perspektyvas, todėl šios temos aktualumas ir tolimesni tyrimai būtini ir svarbūs.
Įmonės finansinė atskaitomybė
Įmonės finansinė atskaitomybė, kaip rašoma LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau - ĮFAĮ), tai įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenys ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma. Į Finansinių ataskaitų rinkinio sąvokos įvedimą į ĮFAĮ inicijavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Pastebima, kad 2008 m. pakeisti ar papildyti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai pagrinde taip pat yra dėl sąvokos "finansinė atskaitomybė" pakeitimų į sąvoką "finansinės ataskaitos". Reikia pabrėžti, kad būtina pakeisti "finansinės atskaitomybės" sąvoką ne tik įstatymų bendrame tekste, bet taip pat konkretaus įstatymo ir verslo apskaitos standartų (toliau - VAS) pavadinimuose.
Prieš išsamų nagrinėjimą, kaip yra sudaromos finansinės ataskaitos, būtina apsibrėžti finansinių ataskaitų sampratą, pagrindinį finansinių ataskaitų tikslą bei jų rengimo būtinumą.
| Autorius | Apibrėžimas |
|---|---|
| Šnius (2008) | Apskaitoje informacijos kaupimo procesas negali būti begalinis, nustatyto laikotarpio pabaigoje jis turi būti užbaigiamas. |
| Šnius (2006) | Finansinių ataskaitų rengimo būtinumas - tai apskaitos duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir kitus finansinius dalykus periodinis parengimas nustatyta forma, siekiant suteikti informacijos vartotojams. |
| Revsine, Collins, Johson (1999) | Finansinės ataskaitos gali būti įvairios paskirties, t.y. kaip pagrindinis analizės įrankis, kaip valdymo ataskaita, kaip išankstinis pavojaus įspėjimas, prognozavimo pagrindas ar kaip atskaitomybės priemonė. |
| Čepinskis; Legenzova (2005) | Finansinės ataskaitos ir kitos informacijos, pateikiamos įvykio samprata paremtos apskaitos teorijos pagrindu, tikslas yra ne įvertinti įmonės veiklos rezultatus ir finansinę būklę, o suteikti informaciją apie vykusius reikšmingus įvykius. |
| Bagdžiūnienė (2005) | Pagrindinis finansinių ataskaitų tikslas yra patikimas informacijos apie įmonės finansinę būklę, finansinius įsipareigojimus, pinigų srautus pateikimas, o papildomas tikslas iškeliamas susijęs su naudingos informacijos įvairiems sprendimams priimti pateikimu. |
| 1 TAS (2008) | Pagrindinis finansinių ataskaitų tikslas - palyginamumas, t.y. kad jas būtų galima palyginti tiek su to paties ūkio subjekto ankstesniais laikotarpiais finansinėmis ataskaitomis, tiek su kitų ūkio subjekto finansinėmis ataskaitomis. |
| Mažų ir vidutinių įmonių tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (2009) | Finansinių ataskaitų tikslas yra apibrėžiamas kaip informacijos apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus pateikimas, kuris daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. |
Taigi, metinis finansinių ataskaitų sudarymas yra pats svarbiausias apskaitos užbaigimo etapas. Pažymėtina, kad pagal visus paminėtus finansinių ataskaitų tikslus galima teigti, jog finansinės ataskaitos turi atspindėti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, tai pat suteikti reikalingą informaciją vidaus ir išorės vartotojams bei atskleisti svarbią informaciją apie įvykusius reikšmingus įvykius per ataskaitinį laikotarpį. Pagrindinis neigiamas finansinių ataskaitų bruožas yra tai, kad jose pateikiama informacija yra retrospektyvinė, t.y. charakterizuoja tik praėjusius laikotarpius.
Sudarant finansines ataskaitas būtina vadovautis bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais verslo apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais. Ivanauskienė (2006) teigia, kad reglamentus šalyje, kuriais vadovaujantis turi būti sudaromos įmonės metinės finansinės ataskaitos, galima suskirstyti į dvejus lygius norminius aktus. Pirmasis reglamentavimo lygis yra įstatymai, o antrasis - VAS (p. 273). Rudžionienė (2009) nurodo bendrą finansinės apskaitos reglamentavimą šalyje, kurios pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos. Autorė išskiria tris reglamentavimo lygius.
Pabrėžtina, kad Kanapickienė (2009) išskiria dar ir ketvirtą lygį, t.y. metodines rekomendacijas. Aptariant šiuos reglamentus išsamiau, išskiriama, kad pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis apskaitos organizavimą ir tvarkymą įmonėse yra Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas. Tai sudaro prielaidas tikrai ir teisingai informacijai pateikti finansinėse ataskaitose. Finansinės atskaitomybės sudarymo taisykles ir pateikimo vartotojams tvarką reglamentuoja LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau - LR ĮFAĮ).
Šis įstatymas taiko ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenis, įregistruoti Lietuvos Respublikoje, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos ar individualios įmonės (LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, 2008). Akcentuotina, kad įmonė, kuri turi kontroliuojamas (antrines) įmones, rengia finansines ataskaitas, kai sujungiamos visų grupės įmonių ataskaitos, kuriose atsisakyta grupės tarpusavio atsiskaitymų pelno ir išvengta dvigubo to paties turto atskaitymo, privalo vadovautis LR Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau - LR ĮKFAĮ), o ne LR ĮFAĮ. Šios konsoliduotai finansinei atskaitomybei. Šioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienam ar keliems pelno siekiantiems juridiniams asmenims, taip pat bankams, kitoms kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.
