Lietuvoje socialinio būsto klausimas išlieka itin aktualus, o daugelis žmonių, atsidūrusių sunkioje finansinėje padėtyje, susiduria su dideliais iššūkiais bandydami gauti valstybės paramą būstui. Ši problema ypač paveikia neįgaliuosius, vienišus tėvus ir kitus pažeidžiamus visuomenės narius.
Ona (vardas pakeistas) kartu su neįgalia paaugle dukra netrukus gali atsidurti gatvėje, nes Šiaulių apygardos teismas leido jas iškeldinti iš savivaldybei priklausančio buto, „nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“. Kalbant aiškiau - leido neįgalią motiną su neįgaliu vaiku išmesti į gatvę, Lietuvos Respublikos vardu.
Ona nėra alkoholikė ar „pašalpinė“, kaip dėl kąsnio supjudytoje šalyje tapo įprasta vadinti silpnesnius - taip patikino savivaldybės darbuotojos. Ilgą laiką ji dirbo vienoje globos įstaigoje juodą, anaiptol ne kabinetinį darbą, už jį retai gaudama daugiau nei minimalią algą. Pati viena augino penkis vaikus. Vyresnieji jau stojasi ant kojų, vienas sūnus - Lietuvos kariuomenės savanoris. Prieš metus dėl ligos Ona neteko darbo, nes tapo per sunku vaikščioti.
„Ir būdavo, ir dabar yra taip, kad neužtenkame pinigų maistui, vaistams, jau nekalbant apie mokesčių susimokėjimą. Per tuos metus nesudurdavome galo su galu, todėl ir skolos nuolat didėjo. Antstoliai visada nuskaičiuodavo nemažą darbo užmokesčio dalį, dabar nuo mano neįgalumo nuskaičiuoja beveik 60 Eur. Nebeįmanoma visiškai gyventi, egzistuojame, nuolat strese, įtampoje. Šiuo metu už skolas esame iškeldinamos į gatvę, teismo sprendimu. Gyvenimas nebemielas, nebeįmanomas, esame dugne, o iš jo pakilti nematome jokių prošvaisčių.“, - laiške rašo Ona.
Šiuo metu vienintelės jųdviejų su dukra pajamos yra invalidumo pensijos ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, iš viso apie 250 Eur, bet po antstolių išskaitymų pragyvenimui nelieka nė 200 Eur. Tai 3 kartus mažiau, nei mažiausia įprastiniams poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma, kurią paskutiniame gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrime nurodė Lietuvos statistikos departamentas (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 319 Eur vienam asmeniui per mėnesį, o namų ūkyje, kurį sudaro vienas suaugęs asmuo ir vaikas - 289 Eur asmeniui).
Prieš pat teismui priimant verdiktą - iškeldinti - Onos šeimą įrašė į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nors jokių žalingų įpročių ji neturi. Kaip paaiškino savivaldybės specialistai, tai padaryta dėl „socialinių įgūdžių stokos plačiąja prasme“, kuri suprantama kaip Onos negebėjimas tvarkyti šeimos finansus (tarsi egzistuotų koks nors stebuklingas būdas „tvarkyti“ prasimaitinimui nepakankamas pajamas). Taip pat - dėl suicidinių minčių, kurias moteris išsakė darbuotojams paskutinio jų vizito metu.
Antrą laišką, kurį gavau tą dieną, kai A. Butkevičius pristatė vyriausybės ataskaitą, parašė neįgalia po insulto tapusi moteris. Vienintelės jos pajamos - 100,80 Eur dydžio šalpos pensija. Kol buvo sveika, slaugė du daug priežiūros reikalavusius žmones - senutę ir psichikos liga sergantį giminaitį, bet dabar pati vos vaikšto ir be pagalbos nebeišeina iš namų. Pilnametystės neseniai sulaukusi dukra paremti negali, nes dar tik kabinasi į gyvenimą, bandydama išsilaikyti iš 96,12 Eur dydžio socialinės pašalpos ir 32 Eur stipendijos, kurią gauna verslo mokykloje.
„Ne, jie tikrai nėra geriantys, tiesiog gyvena labai, labai skurdžiai“, - patikino savivaldybės darbuotoja. Rajonas, kuriame gyvena ši antroji moteris, net ir Lietuvoje išsiskiria dideliu savižudybių skaičiumi. „Vis dažniau ir man kyla tokios mintys. Kodėl turėčiau būti akmuo po kaklu savo vaikams. Iš seniūnijos jokios paramos nesulauksi. Kad dar bent vaikščiočiau. O dabar esi paliekamas likimo valiai. Socialinė darbuotoja ateina tik buities akto surašyti“, - rašo ji.
O baigia laišką taip: „Jeigu ką, tai mirti aš nebijau - bijau taip toliau gyventi.“ Kaip tik todėl - kad nėra išbandę tokio gyvenimo - jau antrus metus ministrė ir premjeras sėkmingai mėto į šiukšliadėžę mano raginimus nustatyti absoliučią skurdo ribą ir asmens poreikių vertinimu pagrįstą VRP.
Šios vyriausybės ataskaita dar kartą iliustruoja eiliniams Lietuvos piliečiams skaudžių pasekmių turintį faktą: valdantysis elitas gyvena iš esmės kitoje, paralelinėje tikrovėje. Manau, jie tiesiog nepažįsta tų žmonių, kuriems gyvenimas tampa našta, baisesne už mirtį, ir nežino, kaip toks gyvenimas atrodo.
Taigi, socialinio būsto krizė Lietuvoje atspindi gilias socialines problemas ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Būtina užtikrinti, kad pažeidžiami visuomenės nariai turėtų galimybę gauti tinkamą būstą ir oriai gyventi.
Eglės Kručinskienės šeimos istorija
Kauno valdininkai meta Eglės Kručinskienės šeimą su vaikais iš socialinio buto į gatvę! Neregėtas Kauno savivaldybės valdininkų akibrokštas! Ką tik Eglė Kručinskienė pranešė, kad pas juos namuose apsilankė Kauno savivaldybės socrūpybos sk. atstovai ir pareikalavo apleisti jų šiuo metu gyvenamą socialinį butą!
Krivickas. Jo manymu, tai akivaizdus kerštas, persekiojimas ir susidorojimas su šeima, kuri nuo valdininkų savivalės ėmėsi aktyviai ginti savo pažeistas teises. „Dabar kerštaujantys Kauno savivaldybės valdininkai ketina išmesti Eglę, jos vyrą ir du vaikučius į gatvę! Dalinkitės šia žinia, nes tik viešumas apsaugojo ir padėjo į Eglės šeimą grąžinti atimtus vaikus ir tik viešumas ir dabar gali apsaugoti Eglės šeimą nuo tolesnio valdininkų persekiojimo, susidorojimo ir patyčių!“ - rašė K. Krivickas.
E. Kručinskienė portalui tv3.lt patvirtino, kad ji su šeima yra iškraustoma iš socialinio būsto. Moteris pasakojo, kad būstas priklauso jos giminaičiams, kurie išvykę į Ameriką. Moters teigimu, nors būstas socialinis, giminės norėjo išsipirkti būstą. E. Kručinskienės teigimu, giminaičiai paprašė, kad jos šeima būstą prižiūrėtų.
„Valdžios atstovai pasakė, kad mes nelegaliai jame gyvename, pareikalavo išeiti iš jo. Gali būti, kad mūsų giminaičiai negalės to būsto išsipirkti“, - kalbėjo E. Kručinskienė. Pasak moters, giminaičiai jau buvo sutvarkę dokumentus, kad ji nupirktų jų vardu tą būstą. „Jų svajonė buvo, kad jie užsidirbtų ir iš to gyventų Lietuvoje. Dabar neturi kur grįžti“, - sakė E. Kručinskienė.
Moters teigimu, nuomos sutarties šeima nebuvo sudariusi. E. Kručinskienė sakė, kad jos šeimos reikalaujama nedelsiant išsikraustyti iš būsto. „Su mažais vaikais gal į gatvę nemes, duos kažkokį laikiną [būstą], kur pagyventi. Mums tai trauma, kad taip sujaukta“, - teigė E. Kručinskienė.
Moteris sakė, kad neturi giminaičių, pas kuriuos galėtų apsistoti. Kad yra vejami iš namų, feisbuke parašė ir moters vyras Gintaras Kručinskas. Prieš moterį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
N.Puteikis tikino esąs labai patenkintas rinkimų rezultatais sostinėje, nes prieš rinkimus manęs, kad Vilniuje merų rinkimuose surinks 5 proc. rinkėjų balsų, o partija sulauks 3 proc. Dienraštis "Klaipėda" pernai viešino situaciją, kai Neringos savivaldybės tuomečio administracijos direktoriaus Algimanto Vyšniausko dukra buvo gavusi socialinį būstą.
Tačiau gyvenamųjų patalpų statusai iš socialinio būsto buvo pakeisti į savivaldybės būstą. "Nėra gera situacija, kai randame savivaldybės turtą, suteiktą privilegijuotomis sąlygomis, išnuomotą ne rinkos, o kur kas mažesne kaina, o vėliau naudojamą komercinėje veikloje.
"58 savivaldybės pasirašė šį susitarimą. Šiame audite kaip tik ir bus įtrauktas šis pagrindinis klausimas - savivaldybių ir socialiniai būstai. O su Neringa ir mes turime problemų, nes kaip tik viename tokių būstų gyvena savivaldybės kontrolieriai.
Apibendrinčiau taip: pagrindinė valdančiųjų bėda, dėl kurios nesprendžiamos skaudžiausios problemos, yra tam tikra specifinė nejautra. Jų prioritetai kiti. Ne tik dabartinių, bet ir ankstesnių valdančiųjų - juk ir ankstesnės vyriausybės taupė neturtingiausiųjų sąskaita, o gyvybiškai svarbias pertvarkas konservatoriai su liberalais marino ne mažiau sėkmingai už socdemus su darbiečiais. Ona ir kiti šios sistemos eiliniai, kuriems „gyvenimas nebemielas“, yra nuoširdžiai neįdomūs nei kairiesiems, nei dešiniesiems.
Tiksliau, įdomūs tol, kol iš jų minimalių algų galima paimti mokesčius, o kai nebegali dirbti - jie kraustomi į gatvę kartu su nepilnamečiais vaikais. Šį valdančiųjų gebėjimą nejausti tokių dalykų pavadinčiau nomenklatūriniu asocialumu. Nuo to, ar pavyks iš jo pabusti, priklauso ir konkrečių žmonių likimai, ir tautos išlikimas.
Protestai Lietuvoje ir visame pasaulyje – lazda su dviem galais, arba kai protestas tampa revanšu
Statistika
Europos Komisijos tarnybų darbinėje ataskaitoje nurodoma:
- Lietuva - viena iš Europos Sąjungos šalių, kuriose yra didžiausia nelygybė, o skurdo grėsmė didėja bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, vienišiems tėvams ir neįgaliesiems.
- Itin didelį skurdą patiriančių gyventojų (t. y. kurių pajamos mažesnės negu 40 % vidutinių namų ūkių disponuojamųjų pajamų) dalis viršija ES vidurkį ir didėja.
- Trumpalaikiams bei ilgalaikiams bedarbiams ir socialinės paramos gavėjams taikomos minimalios socialinės apsaugos sistemos adekvatumas yra vienas blogiausių ES.
- Valstybės remiamų pajamų dydis nepadidintas nuo 2008 m.
- Senatvės pensiją gaunančių asmenų (65 m. ir vyresnių) skurdo ir socialinės atskirties lygis siekia 31,9 % ir yra beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį.
Ši statistika rodo, kad Lietuvoje būtina imtis skubių veiksmų siekiant sumažinti skurdą ir užtikrinti socialinę apsaugą pažeidžiamiems visuomenės nariams.
