Buivydiškių dvaras - istorinė vietovė netoli Vilniaus, turinti gilias šaknis Lietuvos istorijoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1593 m., tačiau manoma, kad jo istorija gali būti bent šimtu metų senesnė. Buivydiškės istoriniuose šaltiniuose minimos dar XIII a. Šioje vietovėje 1493 m. šaltiniuose minimas Šventaragio dvaras, galimai buvęs Buivydiškių dvaro vietoje.
Buivydiškių dvaras. Nuotrauka iš Vikipedijos.
Dvaro istorija ir savininkai
Manoma, kad Buivydiškių dvaras, pastatytas ant dirbtinai supiltos kalvos, yra seniausias Vilniaus dvaras. Jis yra unikalus, įsikūręs 17 - 19 amžiaus parke, nedidelėje saloje, apsuptoje tvenkinių žiedu.
XV a. antroje pusėje - XVI a. pirmoje pusėje dvarą įsigijo Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila. Nuo XVI a. pirmos pusės iki 1790-ųjų dvaras priklausė garsiajai Lietuvos didikų Radvilų giminei. Nuo tol dvaras ne vieną šimtmetį tarnavo kaip šios Lietuvos didikų giminės užmiesčio vila.
Dvaro rūmai, kuriuose veikia mokykla, stovi ant aukščiausios iš trijų terasų, suformuotų septynioliktame, o gal net šešioliktame amžiuje - tuo metu šią vietovę valdžiusių didikų Radvilų laikais. Nuo 15 amžiaus Buivydiškės buvo šios giminės priemiesčio vila, įrengta ant terasų pagal itališkų ar olandiškų parkų madą, ir iki šių dienų centrinė parko dalis dar išsaugojo pirminio plano įspūdingą archaiškumą. Kartu tai romantiškai jaukus 19 amžiaus parkas, garsus savo gyventojais - Šventaragio gimine, Radvilomis.
Vėliau dvaras buvo užstatytas, pakeitė kelis šeimininkus. XIX a. pradžioje dvaras su valdomis atiteko bajorų maršalkai Antanui Lapui. Jis stengėsi atstatyti jau begriūvančius dvaro pastatus, tačiau dėl skolų buvo priverstas parduoti valdą civiliniam patarėjui Vosyliui Tyzenhauzui.
1865 m. Buivydiškių dvarą nusipirko Vasilijus Tyzenhauzas, ėmęsis dvaro rekonstrukcijos, pastatęs naujų ūkinių pastatų. Šis savininkas daugumą pastatų remontavo, pastatė naujas arklides.
Apie 1901 m. varžytinėse dvarą nusipirko kelių inžinierius generolas leitenantas Dmitrijus Buturlinas. Pagal jo projektą rūmai buvo dar kartą rekonstruoti. XX a. pradžioje dvarą iš varžytinių nusipirko generolas leitenantas Dmitrijus Buturlinas. Pagal jo projektą buvo rekonstruoti dvaro rūmai. D. Buturlino duktė Liudmila Buivydiškes valdė iki 1940 m. Generolo leitenanto dukra Liudmila, kurios meilės romaną aptarinėjo visuose Vilniaus salonuose, Buivydiškes valdė iki 1940 metų.
Sovietmečiu dvare buvo įsikūręs Buivydiškių tarybinis ūkis bei Buivydiškių žemės ūkio technikumas. 1953 m. išlikusiuose pastatuose įsikūrė Buivydiškių tarnybinis ūkis, technikumas.
| Laikotarpis | Savininkas | Veikla |
|---|---|---|
| XV a. antra pusė - XVI a. pradžia | Mikalojus Radvila | Užmiesčio vila |
| Iki 1790 m. | Radvilų giminė | Užmiesčio vila |
| 1865 m. | Vasilijus Tyzenhauzas | Rekonstrukcija ir naujų ūkinių pastatų statyba |
| Apie 1901 m. | Dmitrijus Buturlinas | Rūmų rekonstrukcija |
| Iki 1940 m. | Liudmila Buturlina | Dvaro valdymas |
| Sovietmetis | Buivydiškių tarybinis ūkis ir žemės ūkio technikumas | Ūkinė veikla ir mokymas |
| Nepriklausomybės laikotarpis | Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas ir Buivydiškių pagrindinė mokykla | Mokslas ir mokymas |
Buivydiškių dvaras. Nuotrauka iš musupaveldas.lt.
Architektūra ir aplinka
Baroko ir istorizmo stiliaus Buivydiškių dvaras pastatytas ant dirbtinai supiltos kalvos nedidelėje saloje, kurią supa Sudervės upelio tvenkiniai bei trys kanalai. Išlikę dar XVII a. Tebežaliuoja dar XVII a. pradėto kurti parko fragmentai. Dvarą supa Sudervės upelio tvenkiniai, trys kanalai, per kuriuos buvo permesti dailūs tilteliai, žaliavo apie 50 rūšių egzotinių medžių bei krūmų.
Buivydiškių dvaro branduolys dabartinio ansamblio vietoje susiformavo XVII-XVIII a. I pusėje. Sodybos pagrindiniai rūmai ir kiti dvaro pastatai yra dirbtinai suformuotoje aukštumoje. Iki šiol yra išlikę dvaro sodybos fragmentai: rūmai, dviaukštė oficina, ekonomo namas, arklidės.
Statiniai išsidėstę daugiau nei pusantro hektaro ploto nuomojamame sklype, skirtame statinių eksploatacijai. Dvaro ir Helsinkio gatvių sankirtoje esantis objektas idealiai matomas ir lengvai pasiekiamas tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Manoma, kad tai vienas seniausių terasinių parkų Lietuvoje, pradėtas kurti dar XVII a.
Dvaro aukcionas ir dabartinė situacija
Turto bankas paskelbė istorinių Buivydiškių dvaro rūmų aukcioną. Aukcione parduodami vos 9 km nuo Vilniaus centro nutolę Buivydiškių dvaro rūmai, kuriuose nuo 1996-ųjų veikė Buivydiškių pagrindinė mokykla, ir pagalbiniai statiniai: ledainė, paskutiniu metu tarnavusi kaip garažas, ir buvusi mokomoji laboratorija (angaras). Visi šie statiniai Turto bankui perduoti praėjusių metų birželį ankstesnio turto valdytojo Buivydiškių pagrindinės mokyklos siūlymu.
Objektas parduodamas su 3,9747 ha ploto žemės sklypo nuomos teise. Sklypo nuomos sutartį naujasis dvaro savininkas turės sudaryti su Nacionaline žemės tarnyba.
Istoriniai Buivydiškių dvaro rūmai su priklausiniais parduoti už 648 tūkst. eurų. Dalis gautos sumos bus skirta valstybės turto atnaujinimui, likusi - pervesta į valstybės biudžetą.
| Objektas | Pradinė kaina | Parduota už | Žemės sklypo nuoma |
|---|---|---|---|
| Buivydiškių dvaro rūmai ir pagalbiniai statiniai | 154,9 tūkst. eurų | 648 tūkst. eurų | 3,9747 ha |
Nuo 1996 m. čia veikia Vilniaus r. Nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija įsteigė pagrindinę mokyklą.
Mažėjant mokinių skaičiui, liko tik Karvio ir Čekoniškių pradinių ugdymo skyriai. Mokyklai vadovavo sumanios direktorės : A. Delkienė, A. Naudžiūnienė, A. Maračinskaitė (dabar Lipkevičienė) bei direktorė D. Žemgulienė.
Nuomos perspektyvos
Atsižvelgiant į šio objekto istorinę reikšmę bei Buivydiškių bendruomenės interesą, kad dvaras būtų atstatytas, dar iki aukciono paskelbimo Turto bankas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl galimybės perimti ir įveiklinti dvarą. Tačiau savivaldybė informavo, kad neplanuoja perimti Buivydiškių dvaro, nes tai jai būtų didelė finansinė našta, be to, savivaldybės rūpesčiu šiuo metu tvarkoma Mozūriškių dvarvietė ir dvaras.
Tačiau sulaukėme Buivydiškių gyventojų paklausimų, o kartu ir džiaugsmo, kai juos informavome, kad aukcionas paskelbtas.
Tvenkinių problemos ir ateities vizijos
Skaitytojas Marekas laiške redakcijai rašo pats gyvenantis Buivydiškėse ir žinantis, kad šiame rajone stovėjęs dvaras įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Tačiau jį neramina dabartinė situacija ir keistai dažnai kintantis tvenkinių vandens lygis.
"Gyvename Buivydiškėse, nuostabiame Vilniaus rajone. Buivydiškės nuo seno garsėjo savo unikaliu dvaru. Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų […] Grubiai prieš tris savaitės buvo pastebėta, kad dingo kažkur vieno tvenkinio (esančio netoli buvusios dvarvietės - red. past.) vanduo. Pasirodo, kažkas atidarė taip vadinamą „dambą“ (užtvanką) ir specialiai išleido visą vandenį. Praėjus kelioms dienoms kažkas savo jėgom ją uždarė, tikriausiai pamanė, kad tai padarė kokie brakonieriai norėdami pagauti žuvies (panašių atvejų jau buvo)", - pasakoja Marekas.
Vyro teigimu, "stebuklai" ties šia vieta nesibaigė. Po keleto dienų prie tvenkinio jis pastebėjo keistą pranešimą, priklijuotą lipnia juostele. Jame rašoma, kad suderinus su Vilniaus rajono savivaldybe tvenkinyje buvo valomos pralaidos. Maža to, informuojama, kad šioje teritorijoje esantis tvenkinys nėra numatytas planuose, todėl visi, kas bandys išleistą vandenį vėl patvenkti, bus baudžiami.
"Neaišku, kas čia tą pranešimą paliko. Visų pirma, šis tvenkinys čia jau yra daugybę metų. Visų antra, koks gali būti melioruojamas griovys su užtvanka? Ir visų trečia, šiame tvenkinyje gyvena daugybė gyvūnų. Kiekvienais metais atskrenda gulbės, kiti vandens paukščiai. Jie turi ten lizdus. Nekalbama jau apie lapes bei kiškius, kurie slepiasi šioje teritorijoje. Be to, ar jūs čia matote pelkę?" - retoriškai klausė Marekas.
Vietinis gyventojas neslepia turintis įtarimų, kad šioje teritorijoje kažkas nori įgyvendinti savo komercinius planus: "Mano nuomone, toks elgesys su gamta nepateisinamas jokiais savivaldybės sprendimais, jei apskritai tokie buvo. Tuo pačiu, manau, kad kažkas tiesiog nori išdžiovinti šį tvenkinį, privežti smėlio ir pastatyti individualių namų kvartalą ar panašiai", - tiesiai šviesiai rėžė skaitytojas.
Buivydiškėse gyvenantis vyras pasakoja nekilnojamojo turto skelbimuose radęs vieną sklypą, esantį visai šalia minimo tvenkinio. Jis priklauso privačiam žmogui ir šiuo metu kaip tik ši teritorija yra parduodama. Skelbime rašoma, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė, užimanti apie 70 arų. Už ją prašoma 200 tūkst. litų.
"Sklypas papuola į kultūros paveldo saugomą teritoriją. Yra apkalbėta, kad norint gauti jų sutikimą vystymui turi būti paruoštas kultūros paveldo teritorijos mažinimo projektas, jis suderintas ir toliau jau būtų vystomas ar per detalųjį planą, ar per ūkininko ūkį. Užtruktų tai apie 2 metus. Sklypo konfigūracija, bendra kraštinė su tvenkiniu bei miško išdėstymas jame taip pat diktuoja tam tikrą būsimų pastatų architektūrą bei išdėstymą. Tačiau tai ir yra sklypo unikalumas, nes jis ir jame būsiantys statiniai nebus tipiniai", - rašo skelbimo autorius.
Tarp netipinių galimų statinių jis mini jūrinio tipo konteinerius su galimybe juose įsirengti ir terasas ant stogo.
Parduodamo sklypo savininko atstovas Žydrūnas Trumpickas neigė, kad planuojama statyti namus ant tvenkinių. Jis teigė, kad priešingai, norėjo sutvarkyti tvenkinius, tačiau negavo leidimų.
Anot vyro, turėta vizija sukurti kažką panašaus kaip Belmonte, kad atvažiavę žmonės galėtų vaikščioti aplink tvenkinius, žvejoti, kepti šašlykus, tačiau leidimai tokiam projektui negauti.
Vis dėlto, šiuo metu Buivydiškių tvenkiniai kaip buvo apleisti, taip ir liko. Vietiniai kuždasi, kad gal verčiau nevargti valant dumblinus vandenis, o juos išsausinti, atvežti naujų žemių ir statyti kažką naujo.
Zujūnų seniūnijos seniūnas Miroslavas Gajevskis teigė, kad seniūnija vieno tvenkinio vandenį išleido, nes jis buvo apsėmęs net gatvę. Buvo sutvarkytos trys perlaidos, tačiau daugiau to daryti neketinama.
Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino seniūno išsakytus žodžius, kad vanduo iš vieno tvenkinių "dingo" tikrai ne dėl įvykusio stebuklo: "Pavasarį, tirpstant sniegui, nuolat kildavo problema dėl to, kad buvo užliejama Zujūnų seniūnijos Tvenkinių gatvė, kelias tapdavo nepravažiuojamas, vanduo gadino asfaltbetonio dangą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnija nusprendė pravalyti tvenkinius jungiančias pralaidas tam, kad vanduo natūraliai nutekėtų iš vieno tvenkinio į kitą, kaip buvo anksčiau. Šiuo metu viename iš tvenkinių laikinai nuleistas vandens lygis, nes buvo ieškoma, tačiau nesėkmingai, vienos iš pralaidų. Kadangi tvenkiniai yra valstybinėje žemėje, o juos supanti žemė priklauso privatiems asmenims, negalime pasakyti, ką planuojama su ta žeme daryti ateityje. Informuojame, kad Vilniaus rajono savivaldybė nieko bendra su nufotografuotu skelbimu neturi", - rašoma savivaldybės atsakyme.
Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Ercmonaitė teigė, kad savivaldybė yra sulaukusi gyventojų kreipimuisi su prašymais leisti Buivydiškių tvenkinių teritorijoje ką nors statyti: "Yra kreipęsi žmonių. Pavyzdžiui, ateina jaunimas ir sako - noriu šašlykinę pastatyti viduryje kultūros paveldo teritorijos, viduryje parko, prašo suformuoti sklypą. Kultūros paveldo teritorija turi koncervacinės teritorijos statusą - turi būti išsaugota tai, kas buvo padaryta anksčiau, atstatyti tie dalykai, kurie galėtų praturtinti mūsų kraštovaizdį. Šašlykinės nėra ta idėja, kuri galėtų būti pritaikoma", - teigė A. Ercmonaitė.
Didelė problema - privačių sklypų savininkai, kurie ne visada nori tvarkyti savo aplinką, o jiems nurodyti tai daryti - savivaldybė neturi galių, pripažįsta A. Ercmonaitė.
Todėl ir dalis Buivydiškių tvenkinių teritorijos atrodo gerokai apleista, laukianti pokyčių.
tags: #buivydiskiu #dvaro #sodyba #naujai #isaiskinamuju #sarase