Karšto Vandens Stovo Priežiūra Daugiabutyje: Remontas ir Gyventojų Teisės

Šiame straipsnyje aptarsime buto šilto vandens stovo priežiūros klausimus, įskaitant remonto darbus, gedimų šalinimą ir gyventojų teises, jei kyla problemų su šilumos tiekimu.

Karšto Vandens Stovo Gedimai ir Priežastys

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai.

Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

Šilumos Tiekėjo Atsakomybė

Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.

Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.

Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.

Šilumos Tiekimo Reguliavimas

AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.

Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.

Šilumos Kiekio Apskaičiavimas Bendrosioms Reikmėms

Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.

Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.

Šilumos Energijos Vartojimas Daugiabučiuose Namuose

Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu:

• Kaip vartotojas - turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.
• Kaip turto savininkas - turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.

Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.

Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Temperatūros Reguliavimas Butuose

AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.

Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7.

Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.

Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Atsiskaitymas Už Paslaugas

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos.

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos.

Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti internetu naudojantis E-paslauga savitarnos svetaine, telefonu arba el.

Karšto Vandens Skaitiklių Priežiūra

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g.

Papildoma Informacija

AB „Klaipėdos energija“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose. Naudojantis Internet Explorer naršykle, dėl kenkėjiškų programų esančių Jūsų kompiuteryje, gali neatsidaryti AB ,,Klaipėdos energija“ tinklapyje E-paslaugos svetainė arba rodyti klaidos kodą. Todėl rekomenduojame išvalyti interneto naršyklės išsaugotus laikinus failus bei ,,slapukus“ (ang.

Dienolaipsnių Naudojimas Šilumos Poreikiui Nustatyti

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2017 ir 2018 metų lapkričio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2017 metų lapkritį buvo +5,8 °C; o 2018 metų lapkritį +4,4 °C.

Iš šių dienolaipsnių santykio (408 : 366 = 1,12) apskaičiuojame, kad 2018 m. lapkričio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1.12 karto daugiau šilumos, lyginant su 2017 m.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.

Daugiabučių Namų Bendrijų Veikla

Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą.

Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai.

E-paslaugos

Per 5 d. d. laikotarpį gausite el. Norint užsisakyti pažymą, ataskaitą ar kitą papildomą paslaugą, prašome užpildyti laisvos formos prašymą nurodant prašomo dokumento pavadinimą, pasirašyti jį ir atsiųsti el.

E-paslaugų savitarnos puslapyje galite užsisakyti nemokamas paslaugas: prašymas dėl karšto vandens laikino nevartojimo, prašymas perskaičiuoti mokesčius už šilumą ir (ar) karštą vandenį, prašymas dėl šildymo prietaisų pakeitimo, pažyma apie įsiskolinimą, pateikti laisvos formos prašymą ir kt.

Legioneliozės Prevencija

Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos).

Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas - 2-10 dienų. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų.

Legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos).

Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.

Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.

Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2 - 4 val.

Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.

Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis. Sekite savo namo skelbimus.

Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko.

Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima.

Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos. Sekite namo skelbimus, juose turi būti nurodyta, kada tiksliai turite atsukti čiaupus.

Už legioneliozės profilaktiką Jūsų daugiabutyje atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai ar bendrijos.

Šilumos Paskirstymo Metodai

Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, paskaičiuotą pagal namui taikomą šilumos apskaitos metodą, reglamentuotą teisiniais metodais.

Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms paskirstymo metodas Nr.

Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr.

Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr.

Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr.

Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr.

Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodas Nr.

Šilumos paskirstymo, nustąstant faktines šilumos sąnaudas 1 kub. m karšto vandens paruošti, metodas Nr.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Kas atsakingas, jei bute prakiuro šildymo sistemos stovas?

Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra visų savininkų pareiga.

Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.

Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.

Ar bendrija gali būti paramos gavėja?

Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.

Ar teisėta, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai?

Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...

Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą?

Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama.

Ką daryti, jei po lietaus užpilinėja iš viršuje esančios privačios terasos?

Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių.

Bendri patarimai būtų tokie: 1) parengti ir patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kitų dalykų, būtų nurodyta ir kam, kuriems savininkams priskiriamas bendrojo naudojimo objektas terasa - stogas; 2) atlikti terasos - stogo apžiūrą, pasikvietus atitinkamus specialistus, kurie apžiūros akte surašytų nustatytus pažeidimus, galimas to priežastis...

Ką daryti, jei reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį laiptinės sienoje?

Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, ... PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko.

Bendrija pripažįsta, kad tai jų kompetencija ir ju vamzdis, tačiau kaimynas apačioje kategoriškai atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek mūsų bute, tiek jų bute, kadangi jie yra uzkalę sienelę prie vamzdžių ir nenori nieko griauti. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. 4.83 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir...

Gyvenu paskutiniame mano aukšte (5 aukštas), bute užsikišo kanalizacija, atėjęs santechnikas pasakė, kad bėda su nuotekų stovu, kas turi mokėti už stovo atkimšimą, 4 aukšte stovas paeina, užsikišęs kažkur tarp 5 ir 4 aukšto.

Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.

Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas...

Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje.

pirmininkė aiškina, kad reikia daužyti tualeto sieną iš buto vidaus ir taip keis stovą, o jei daužys iš laiptinės pusės, sako, kad negarantuoja, kad kanalizacija bus pajungta :D absurdas... dar aiškina, kad išdaužius laiptinės pusėje angą mes turėsime už taisymą sumokėti. Kas teisus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...

Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu.

Pusę sumos buvo nurašyta iš kaupimo fondo ir dar apie 1400 eurų turiu sumokėti. Patalpas nusipirkau, kur nuo bendros šildymo sistemos buvo atjungtos. Ką turėčiau padaryti, kad dabar galėčiau prisijungti prie šildymo sistemos (RC šildymas nurodytas - centrinis). Ar galiu prašyti, kad leistų įsidėti į bendrą koridorių duris į seną vietą, nes jos kažkada buvo (turiu sutrikusią judėjimo funkciją, man nustatytas neįgalumas ir spec. poreikiai). Norint išsinešti šiukšles aš to padaryti negaliu. Esu bendrijos narė, bet patekti į laiptinę negaliu, nes man nedavė rakto, taip pat negaliu net elektros skaitliukų pasitikrinti, nedavė nuo skydinės rakto, negaliu taip pat naudotis ir pašto dėžute. Kreipiausi į pirmininką, jis pasakė, kad neva į laiptinę padarys raktą o nuo pašto dėžutės ir elektros skydinės turiu pati susiorganizuoti. Dėl šildymo pasakė, kad kadangi neatsisakiau šildymo (20 m. šildžiausi elektra) nežinau, kur dar turėjau atsisakyti, todėl man ir priskaičiavo, o jei noriu, tai prijungs. Gyvenu kitame mieste, atvažiavusi mačiau, kad veža radijatorius, nežinau nieko, nei kada, ar iš viso man prijungs šildymą informacijos neturiu. Kur kreiptis? Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai. Jeigu...

Bute prakiuro šildymo sistemos stovas bei vamzdeliai, jungiantys stovą su radiatoriumi.

Ar apmokėti už darbus, stovą bei vamzdelius su trišakiais turi namo bendrija, ar buto savininkas? Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra...

tags: #buitiniu #nuoteku #bendro #naudojimo #stovo #remontas