Ar saugu keliauti į Egiptą: turistų saugumo gidas

Egiptas jau ilgą laiką yra viena populiariausių turistinių krypčių pasaulyje. Ši Šiaurės Afrikos šalis žavi lankytojus savo įspūdingu istoriniu paveldu, nuostabiais kraštovaizdžiais ir šilta Raudonosios jūros pakrante. Tačiau, nepaisant šios turtingos turistinės pasiūlos, turistai dažnai kelia klausimą: ar saugu keliauti į Egiptą? Politiniai neramumai, terorizmo grėsmė ir socialinė įtampa kartais kelia abejonių dėl šios krypties saugumo.

Politinė padėtis ir saugumo priemonės

Nuo 2011 m., kai Egiptą sukrėtė revoliucija, šalis patyrė įvairius politinius ir socialinius sukrėtimus. Šie įvykiai paveikė Egipto turizmo industriją, todėl turistai pradėjo rūpintis savo saugumu. Tačiau, nepaisant šių neramumų, Egipto valdžia ir tarptautinės organizacijos daug investavo į saugumo priemones, ypač kurortuose, kurie yra labai priklausomi nuo turizmo.

Nors Egiptas praeityje susidūrė su neramumais, pastaruoju metu politinė padėtis stabilizavosi. Dabartinė vyriausybė deda pastangas, kad užtikrintų šalies stabilumą, ypač turizmo sektoriuje. Kurortuose, tokiuose kaip Šarm el Šeichas, Hurgada ir Marsa Alamas, saugumo lygis yra itin aukštas.

Egiptas, kaip ir daugelis kitų regiono šalių, susiduria su politinėmis ir socialinėmis problemomis. Nors šiuo metu šalyje tvyro tam tikras stabilumas, socialinė įtampa kartais gali sukelti protestų ar kitų neramumų didesniuose miestuose, tokiuose kaip Kairas ir Aleksandrija.

Tačiau turistų lankomi kurortai, įskaitant Šarm el Šeichą, Hurgadą ir Marsa Alamą, yra toli nuo didžiausių miestų ir politinių įvykių epicentrų. Dėl didelio turistų srauto šie kurortai yra itin saugomi, taikomi griežti patikros punktai, saugumo darbuotojai viešbučiuose bei turistinėse vietose.

Saugumo rekomendacijos turistams

Egipto kurortai yra vienos saugiausių vietų šalyje. Šarm el Šeichas, Hurgada ir Marsa Alamas yra itin priklausomi nuo turizmo, todėl vietos valdžia imasi papildomų priemonių, siekdama užtikrinti turistų saugumą. Viešbučiai ir kurortai taiko griežtus patikrinimus, kuriuos vykdo vietos apsaugos pajėgos.

• Šarm el Šeichas: Tai labiausiai apsaugota turistinė vieta Egipte, kur saugumo lygis ypač aukštas.
• Hurgada: Panašiai kaip Šarm el Šeichas, Hurgada yra labai populiarus kurortas, kur apsaugos priemonės taip pat griežtos.
• Marsa Alamas: Nors tai mažiau žinomas kurortas nei Šarm el Šeichas ar Hurgada, Marsa Alamas tampa vis populiaresnis.

Daugelis valstybių, įskaitant Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, pateikia rekomendacijas keliautojams dėl Egipto. Lietuvos URM rekomenduoja vengti kelionių į Šiaurės Sinajų bei kai kuriuos dykumos regionus, kurie vis dar gali būti nesaugūs dėl galimos teroristinės veiklos.

Papildomos rekomendacijos:

• Naktinės kelionės: Venkite kelionių naktį nepažįstamose vietose, ypač už miesto ribų.
• Asmens dokumentai: Kelionės metu turėkite su savimi asmens dokumentus arba jų kopijas.

Prieš keliaujant į Egiptą, verta pasirūpinti kelionių draudimu, kad būtumėte apsaugoti medicininių išlaidų ar kitų nenumatytų situacijų atveju. Taip pat būtina suprasti ir gerbti vietinius įstatymus bei kultūrą.

Lietuvos gyventojų atostogų galimybės

2024 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad bendrai apie 27 proc. 16 metų ir vyresnių ES gyventojų negali sau leisti 1 savaitės kasmetinių atostogų ne namie. Palyginti su 2023 m., ši dalis sumažėjo 1,5 procentinio punkto ir yra gerokai mažesnė nei prieš dešimtmetį.

Didžiausia žmonių, negalinčių sau leisti savaitės trukmės metinių atostogų, dalis užfiksuota Rumunijoje (58,6 proc.), Graikijoje (46,0 proc.) ir Bulgarijoje (41,4 proc.). Priešingai, tik 8,9 proc. Liuksemburgo, 11,6 proc. Švedijos ir 13,0 proc. Nyderlandų gyventojų nurodė, kad 2024 m. negalės sau leisti 1 savaitės atostogų ne namuose.

Lietuva patenka į prasčiausius rodiklius fiksuojančių šalių dešimtuką. Net 32,2 proc. lietuvių negali sau leisti savaitės trukmės atostogų, kurių metu išvyktų iš namų. Prastesnė padėtis nei Lietuvoje fiksuojama tik Rumunijoje (58,6 proc.), Graikijoje (46,0 proc.) ir Bulgarijoje (41,4 proc.), Vengrijoje (39,3 proc.), Portugalijoje (35,2 proc.), Kroatijoje (34,7 proc.), Ispanijoje (33,4 proc.), Slovakijoje (33,4 proc.). Tuo metu Kipre užfiksuotas toks pats rodiklis kaip ir Lietuvoje (32,2 proc.). Padėtis šiek tiek geresnė Lietuvos kaimynėse Lenkijoje ir Latvijoje. Tokių atostogų sau negali leisti 29,3 proc. latvių ir 25,5 proc. lenkų.

„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarstė, kad atostogas sau galinčių leisti žmonių skaičius šalyje priklauso nuo finansines gyventojų galimybes lemiančių parametrų: šalių pragyvenimo lygio, visuomenės struktūros pagal pajamas, gyventojų perkamosios galios, kuriai įtakos turi ir atostogų kainos.

Kuo tvirtesnė ekonomika - tuo daugiau žmonių gali sau leisti pailsėti ne namuose. Ne veltui, viršuje - turtingos Šiaurės šalys ir stiprios Vakarų Europos ekonomikos.

Visgi pasirinkus net ir kuklesnius variantus, keliautojams gali tekti išleisti apie tūkstantį eurų. „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pažymėjo, šiemet visos atostogų kainos paaugo vidutiniškai apie 10-15 proc.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė pridėjo, kad kainų augimą lėmė ir infliacija, degalų kainų svyravimai, didėjantys aplinkosaugos reikalavimai, augantis darbo užmokestis bei oro linijų konkurencijos pokyčiai. „Statistiškai vertiname, kad už savaitės trukmės atostogas Lietuvos keliautojai vidutiniškai skiria apie 900 eurų asmeniui, o tai yra apie 50 eurų daugiau nei prieš metus“, - nurodė ji.

Populiariausios kelionių kryptys iš Lietuvos

Remiantis 2023-2024 metų statistikos duomenimis, iš Lietuvos dažniausiai vykstama į Europos šalis, o kartu auga ir tolimesnių kelionių skaičius.

• Europa išlieka patraukliausia kelionių kryptimi Lietuvos gyventojams.
  • Italija: Kelionės į Romą, Veneciją, Florenciją ir Amalfi pakrantę populiarios tiek kultūrinėms pažintinėms kelionėms, tiek poilsiui.
  • Ispanija: Barselona, Madridas, Valensija ir Kanarų salos yra dažni keliautojų tikslai.
• Dėl artumo, paprasto susisiekimo ir patogiausių kelionių sąlygų žiemos arba trumpoms savaitgalio kelionėms labai populiarios Latvija (Ryga) ir Estija (Talinas).
• 2024 metais vis daugiau Lietuvos keliautojų domisi Tolimųjų Rytų šalimis, JAV ir Vidurio Amerika.

Populiariausios poilsinės kryptys iš Lietuvos yra šiltesnės Viduržemio jūros šalys, Kanarų salos ir JAE. Europos miestai su turtinga istorija bei meno paveldu yra vieni dažniausių pasirinkimų.

Italija - šalis, kuri netelpa į jokius rėmus

Italija išsidėsčiusi ilgame, moterišką batą primenančiame Apeninų pusiasalyje, taip pat tarp Apeninų ir Alpių kalnų. Jūros pakrantės dalis sudaro apie 7600 km. Italijai priklauso ir keletas salų. Didžiausios ir žinomiausios yra Sicilija ir Sardinija. Bendras šalies plotas yra 301 336 km2, čia gyvena 60,25 mln. gyventojų.

Italija ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija bei Slovėnija. Įdomu tai, kad Italijos viduje yra dvi nepriklausomos valstybės - San Marinas ir Vatikanas. Šalies sostinė - Roma.

Apgyvendinimas Italijoje

Svarstant įvairius apgyvendinimo variantus svarbu apsispręsti, kokie jūsų lūkesčiai ir galimybės kelionės metu. Jei taupote, galite rinktis įvairius hostelius, kurių kaina svyruos nuo 18 iki 40 eurų, tačiau dažnu atveju kambariu ir patogumais turėsite dalintis su dar 4-8 asmenimis. Toliau nuo centro esantys viešbučiai bus pigesni, bet pasižiūrėkite, ar viešojo transporto išlaidos nekainuos dar daugiau nei arčiau centro esantis viešbutis. Jei keliaujate su šeima, patartina rinktis apartamentus su virtuvėle, nakčiai tai gali kainuoti 70-150 eur. Viešbučių kainos priklauso nuo to, ar tai garsus viešbučių tinklas, ar šeimos verslas, taip pat vietovės, sezono, maitinimo.

Itališka virtuvė

Italija daugeliui žmonių asocijuojasi su gera espreso kava, kokybišku vynu, spagečiais, picomis, aukštos kokybės alyvuogių aliejumi. Skirtingose vietovėse kiek skiriasi ir maisto gaminimo tradicijos. Toskanoje labai mėgiama aviena, veršiena, jautiena, Lombardijoje rizotas, polenta (kukurūzų košė), vyne troškinta mėsa, o Sicilijoje dominuoja vaisiai, daržovės, prieskoninės žolelės. Parmezano sūris yra daugelio itališkų patiekalų ingredientas. Nuodėmė būtų lankytis Italijoje ir neparagauti picos!

Italijoje vyrauja įvairūs makaronai, italų vadinami pasta. Įvairiose Italijos vietovėse populiari bruschetta - skrudinta duona, įtrinta česnaku, pašlakstyta alyvuogių aliejumi. Taip pat sunku būtų rasti nežinančio lazanijos - lakštinių makaronų patiekalo su faršu, daržovėmis ir Bešamelio padažo, kurio gimtine laikomas Emilijos Romanijos regionas. Italija taip pat yra rizoto tėvynė, kurio rūšių yra daugybė.

Smaližiai labai vertina tikrus itališkus ledus - gelato ir tarfufo. Gelato ledams yra naudojamas šviežias pienas ir grietinėlė, įvairūs vaisiai, riešutų pastos bei daug mažiau cukraus ir sviesto nei įprastuose leduose. Tarfufo išvaizda primena jau minėtus trumus, o viduje yra dviejų skirtingų skonių gelato.

Transportas Italijoje

Italijoje keliauti galite naudojantis metro, autobusais, tramvajais, o Venecijoje net gondolomis. Jei lankysitės sostinėje, patogiausia bus važiuoti metro. Trimis pagrindinėmis linijomis lengvai pasieksite garsiausius miesto objektus, o jeigu įsigysite pilną Romos miesto bilietą, galėsite ne tik tam tikrą dienų skaičių važinėtis miesto viešuoju transportu, bet ir su nuolaidomis lankytis svarbiausiuose miesto turistiniuose objektuose.

Dokumentai keliaujant į Italiją

Lietuvos Respublikos piliečiui vykstant į Italiją reikia turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Dokumentas privalo galioti visą numanomą buvimo šalyje laikotarpį. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patikina, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstant į šią valstybę, vizos nereikia.

Kainos Italijoje

Pietūs nebrangiame restorane asmeniui jums kainuos apie 15 eurų, trijų patiekalų vakarienė vidutinio lygio restorane - 65 eurus, kapučino kavos puodelis apie 2 eurus, nedidelis kolos buteliukas - 2,5 eur. Kainos restorane gali būti didesnės tiems, kas sėdi prie staliukų negu tiems, kas sėdi prie baro. Sutaupyti Italijoje galima naudojantis nuolaidomis nepilnamečiams, studentams ir senjorams.

Lankytinos vietos Italijoje

• Duomo katedra. Beveik tris amžius statyta gotikinio ir romantinio stiliaus katedra yra laikoma viena gražiausių katedrų visame pasaulyje.
• Santa Maria delle Grazie vienuolynas. Ant 15 a. pastatyto vienuolyno sienos puikuojasi garsioji Leonardo da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“. Be to, pastatas garsėja išskirtine architektūra.
• La Scala Opera. Įspūdingo dydžio operos teatras buvo pastatytas 1778 m. Tai viena įdomiausių ir labiausiai lankomų vietų Milane.
• Atodūsių tiltas. 16 a. Didysis Venecijos kanalas. Saulėlydis ir naktis - geriausias laikas aplankyti kanalą.
• Ponte Vecchio tiltas.
• Koliziejus. Koliziejus arba Akropolis - didžiausias amfiteatras Romoje, kuriame tilpdavo net 50 tūkstančių žmonių. Seniau čia vykdavo gladiatorių kovos ir spektakliai.
• Panteonas. 2 a. pastatytas Panteonas garsėja savo milžinišku kupolu, pasislėpusiu už prašmatnaus klasikinio portiko.
• Pizos bokštas. Beveik 56 m aukščio bokštas - žymiausias pasviręs pastatas pasaulyje.
• Pompėja. Daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis po storu pelenų sluoksniu palaidojo didingąjį Pompėjos miestą.

Top 5 miestai, kuriuos vertėtų aplankyti Italijoje

1. Roma. Tai Italijos sostinė, vienas seniausių ir įspūdingiausių Europos miestų. Buvusi Romos imperijos sostinė turtinga renesanso, baroko ir neoklasicizmo epochų šedevrais. Roma net vadinama „Amžinuoju miestu“ (La Città Eterna) dėl savo turtingos istorijos.
2. Florencija laikoma vienu įspūdingiausių ir gražiausių miestų, ypač besidomintiems viduramžių ir renesanso epochų istorija.
3. Venecija. Sakoma, kad ir kada benuvažiuotum į Veneciją, ten nuolat vyksta festivaliai, parodos, koncertai, teatro pasirodymai. Norint pajusti tikrą Venecijos dvasią, keliauti patariama antroje vasario mėnesio pusėje - tuomet mieste šurmuliuos Venecijos karnavalas.
4. Bolonija. Tai istorine prasme svarbus miestas, kuriame yra ir seniausias Europoje universitetas. Miestas apsuptas vaizdingo kraštovaizdžio, kalvų, jame daug gynybinių tvirtovių ir architektūros paminklų.
5. Milanas. Modernus ir stilingas miestas, kuriame ne tik galite apsipirkti rūbų parduotuvėse, bet ir pasigėrėti menu bei architektūros šedevrais.

Geriausias laikas aplankyti Italiją

Laikas, kai geriausia aplankyti Italiją, priklauso nuo individualių keliautojo tikslų. Jei norisi pasigrožėti Italijos miestais ir gamta, balandžio - birželio mėnesiai pats geriausias pasirinkimas. Šiuo metu Italijoje vyrauja malonus, saulėtas ir šiltas oras, termometro stulpelis pasiekia vidutiniškai +26 laipsnius šilumos. Norintiems pasimėgauti saulės voniomis ir fantastiškais paplūdimiais, kelionę geriau planuoti liepos - rugsėjo mėnesiais, kai saulė pasiekia zenitą, o oras sušyla iki +30 laipsnių karščio.

Apgyvendinimas Romoje

• Relais Forus Inn. 3 žvaigždučių viešbutis 1km. nuo Romos centro ir prie mėlynos metro linijos stotelės. Dvivietis kambarys - apie 113 eur. nakčiai. Jei norite pusryčių, reikės papildomai sumokėti 7,5 eur.
• Domus Giulia. 4 žvaigždučių viešbutis 1,5 km. nuo miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 120 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti.
• Via Venetto Luxury Suites. 3 žvaigždučių viešbutis 1,9 km nuo miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 147 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti.

Lankantis Romoje turistai vidutiniškai išleidžia apie 80 eurų. Jei planuojate apžiūrėti daugybę miesto turistinių objektų ir norite sutaupyti, rekomenduojama įsigyti Romos miesto kortelę.

Religinis turizmas

Visų kultūrų sudedamoji dalis yra religija. Tai vienas iš pagrindinių žmonijos kultūros elementų. Ji formuoja skirtingą požiūrį į gyvenimą ir vaidina svarbų vaidmenį šalių kultūroje, politikoje, ekonomikoje.

Svarbiausi religiniai centrai:

• Induizmas: Varanasis (Indija), Kailašo kalnagūbris (Tibetas).
• Budizmas: Lasa (Tibetas).
• Islamas: Meka (Saudo Arabija), Jeruzalė.
• Katalikybė: Vatikanas (Roma), Šv. Lurdas (Prancūzija).

Šalių išsivystymo lygis

Norėdami palyginti skirtingą valstybių išsivystymo lygį, geografai naudoja įvairius išsivystymo rodiklius:

• Bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui.
• Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
• Kūdikių mirtingumas.
• Vidutinis kilokalorijų kiekis per dieną.
• Gydytojų skaičius 1000 gyventojų.
• Švaraus vandens prieiga.

tags: #yra #turtinga #turistu #skaiciumi