Vaikų apsinuodijimai - tai antra pagal dažnumą nelaimingų atsitikimų priežastis po traumų, kelianti rimtą pavojų sveikatai ar net gyvybei. Dažniausiai apsinuodijimai fiksuojami vaikams iki 6 metų amžiaus. Dominuoja ūmūs buitiniai apsinuodijimai, kai į organizmą nuodingos medžiagos patenka netyčia, dažniausiai per virškinamąjį traktą, nuryjant.
Apsinuodijimo prevencija
Šalia ūmių, gali pasireikšti ir lėtiniai apsinuodijimai - dažniausiai sunkiaisiais metalais. Vis dėlto dažniausiai vaikų apsinuodijimai būna ūmūs, buitiniai ir periodiniai, t. y. Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau kaip 4000 vaikų buitinių apsinuodijimų. Apie du trečdalius atvejų prireikia gydymo ligoninėje, o dalis jų reikalauja intensyvios terapijos ar net gydymo reanimacijoje.
Daugumą atsitiktinių apsinuodijimų, ypač tarp mažamečių, būtų galima išvengti tinkamai organizuojant prevenciją ir užtikrinant saugią aplinką. Vis didesnį susirūpinimą kelia augantis apsinuodijimų skaičius tarp 12-15 metų vaikų, ypač dėl alkoholio vartojimo.
Tik 5 % visų vaikų apsinuodijimų atvejų yra sunkūs, kai būtinas intensyvesnis ar specifinis gydymas. Dažniausiai pakanka palaikomojo gydymo ir atidaus stebėjimo. Vis dėlto labai svarbu kuo anksčiau atpažinti tuos vaikus, kuriems gresia sunkesnė būklė. Jiems gali prireikti specifinių priemonių, nuodų šalinimo procedūrų ar net priešnuodžių. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju, įtarus ar pastebėjus galimą apsinuodijimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vaikų apsinuodijimų tipai
Ūmūs vaikų apsinuodijimai paprastai skirstomi į dvi pagrindines grupes.
- Pirmoji - 1-5 metų vaikų atsitiktiniai apsinuodijimai. Mažyliai, palikti be suaugusiųjų priežiūros, dažnai netyčia praryja tai, kas buvo palikta lengvai pasiekiamoje vietoje.
- Antrąją vaikų apsinuodijimų grupę sudaro tyčiniai apsinuodijimai, dažniausiai pasitaikantys tarp paauglių. Jie gali vartoti įvairius vaistų mišinius, alkoholį ar narkotines medžiagas.
Atsitiktiniai apsinuodijimai
Apie 70 % visų atsitiktinių vaikų apsinuodijimų sudaro apsinuodijimai vaistais. Dažniausiai tai būna suaugusiųjų vartojami migdomieji, raminamieji, kraujospūdį mažinantys ar širdies veiklą reguliuojantys preparatai. Kai kurių iš jų net nedidelės dozės gali būti pavojingos ar net mirtinos vaikui.
Rečiau vaikai apsinuodija buityje naudojamomis cheminėmis medžiagomis. Dažniausiai tai būna valikliai, balikliai, skalbimo ar plovimo priemonės. Vaikai, paragavę tokių skysčių, dažnai juos išspjauna arba nuryja labai mažą, nekenksmingą dozę, todėl apsinuodijimo pavyksta išvengti.Atsitiktinius apsinuodijimus gali sukelti ir smalkės, nuodingi augalai ar grybai.
Tyčiniai apsinuodijimai
Deja, tačiau kai kuriais atvejais apsinuodijimas būna sąmoningas bandymas nutraukti gyvybę. Tokiais atvejais dažniausiai išgeriama didelė vaistų dozė, todėl apsinuodijimai būna sunkūs, o diagnostika ir gydymas - sudėtingesni. Šie atvejai būdingi tarp 13-17 metų paauglių.
Jei apsinuodija kūdikis ar mažas vaikas, visada būtina įvertinti, ar nėra požymių, rodančių galimą nepriežiūrą, ar net smurtą prieš vaiką.
Prevencija
Daugumos 1-5 metų vaikų atsitiktinių apsinuodijimų galima išvengti. Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai vaikai be priežiūros pasiekia namuose paliktus vaistus ar buitines chemines medžiagas. Šios visuomet turėtų būti laikomos saugiai, originaliose, vaikams neprieinamose pakuotėse, ne žemiau kaip tėvų akių lygyje. Tėvai ir globėjai turi būti sąmoningi dėl vaikų saugumo namuose.
Apsinuodijimo simptomai
Pastebėjus, kad vaikas ragauja vaistus ar kitas galimai nuodingas medžiagas, būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei apsinuodijimo įvykis liko nepastebėtas, jį galima įtarti pagal pakitusį vaiko elgesį, be aiškios priežastis ar temperatūros pakilimo.
Tokie požymiai gali būti: mieguistumas, svirduliavimas, sutrikusi pusiausvyra, griuvinėjimas, arba atvirkščiai - neįprastas susijaudinimas, dirglumas, neadekvati reakcija į aplinką.
Diagnostika
Įtarus apsinuodijimą, labai svarbu nedelsiant apžiūrėti visus namus, ypač vietas, kur laikomi vaistai ir buitinės cheminės medžiagos. Gydytojui reikia pateikti kuo tikslesnę informaciją: kokias medžiagų vaikas galėjo nuryti, kiek jų galėjo būti suvartota ir kada tai galėjo įvykti.
Tiksliausiai vaikų apsinuodijimas nustatomas tada, kai aiškiai žinoma, kokia medžiaga, kiek ir kada buvo suvartota ir kokiomis aplinkybėmis įvyko nelaimė. Jei informacija nėra aiški arba tėvai apsinuodijimo galimybę neigia, itin svarbūs klinikiniai sindromai, kurie leidžia įtarti tam tikrą nuodų grupę.
Laboratoriniai tyrimai, leidžiantys įtarti apsinuodijimą ar nustatyti vaistų koncentraciją kraujyje, yra svarbūs tik tam tikrais atvejais. Dažniausiai gydymas pradedamas remiantis klinikiniai požymiais, o ne laboratoriniais rezultatais. Konkreti nuodo koncentracija kraujyje nustatoma tik esant apsinuodijimui tam tikromis medžiagomis, tokiomis kaip geležies preparatai, etanolis, digoksinas, teofilinas, fenobarbitalis, valproatai ar karbamazepinas.
Metabolinės acidozės nustatymas su padidėjusiu anijoniniu tarpu gali reikšti apsinuodijimą metanoliu, etilenglikoliu, etanoliu, salicilatais ar geležies preparatais. Kraujo oksimetrija leidžia diagnozuoti apsinuodijimą nitritais ar smalkėmis.
Dažnai specifinių laboratorinių tyrimų tam tikriems nuodams nustatyti nėra. Tokiais atvejais diagnozė grindžiama anamneze, klinika ir stebima reakcija į taikomą gydymą.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Pagrindinis apsinuodijimo gydymo tikslas - kuo greičiau pašalinti nuodą iš organizmo, sumažinti jo patekimą į kraujotaką ir paskatinti nuodingų medžiagų bei jų skilimo produktų pasišalinimą. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė rizika, kad nuodas paveiks organizmą.
Jei nuo apsinuodijimo praėjo daugiau nei 1 valanda, nuodas skrandyje dažnai jau būna suiręs ar patekęs toliau į žarnyną. Be to, jei matomi vaiko sąmonės ar elgesio sutrikimų požymiai, jokiu būdu negalima jo vimdyti - tai gali sukelti užspringimą ar kitas komplikacijas. Todėl namuose skubią pagalbą būtina teikti tik pasitarus su gydytoju telefonu.
Jei nuodinga medžiaga pateko į virškinamąjį traktą, gali būti taikomi keli gydymo būdai: vėmimo sukėlimas, skrandžio plovimas zondu, viso žarnyno išvalymas ar aktyvintosios anglies sugirdymas. Aktyvintoji anglis - universalus sorbentas, kuris gali surišti daugelį toksinių medžiagų ir neleisti joms įsisavinti kraujyje.
Šiandien vaikų ūmių apsinuodijimų gydyme gerokai sumažėjo skrandžio plovimai zondu ir vėmimo sukėlimai. Šie metodai rekomenduojami tik išimtinais atvejais, kai apsinuodijimas yra sunkus, pavojingas gyvybei ir praėjo ne daugiau nei viena valanda nuo nuodingos medžiagos patekimo į organizmą. Net ir tokiais atvejais būtina užtikrinti vaiko kvėpavimo takų apsaugą ir nuolatinę būklės stebėseną.
Vėmimo sukėlimas
Vėmimo sukėlimas - tai viena iš pirmosios pagalbos priemonių, kuri gali būti taikoma tik gydytojui įvertinus situaciją ir įsitikinus, kad nėra kontraindikacijų. Vėmimą galima sukelti mechaniniu būdu arba naudojant vėmimą skatinančias medžiagas, tačiau tai neturėtų būti daroma savavališkai namuose.
Jei nusprendžiama vaiką vimdyti, visų pirma reikia įsitikinti, ar vaikas tikrai gali vemti. Tam mechaniškai bandoma sukelti vėmimo refleksą, be skysčių. Jeigu vaikas nevemia, jokiu būdu negalima jo girdyti, nes į organizmą patekę skysčiai gali dar labiau paspartinti nuodų pasisavinimą virškinamajame trakte ir pabloginti vaiko būklę.
Jeigu vaikui pasireiškia vėmimo refleksas, galima sugirdyti 1 % valgomosios druskos tirpalo (tai saugesnė alternatyva nei paprastas vanduo). Gryno (hipotoninio) vandens naudoti negalima, nes jis gali padidinti skrandžio gleivinės pralaidumą ir paspartinti nuodų rezorbciją.
Išimtis taikoma tais atvejais, jei įtariamas apsinuodijimas korozinėmis (stipriai ėsdinančiomis) medžiagomis, pavyzdžiui, rūgštimis, šarmais. Šiais atvejais vaiką būtina nedelsiant girdyti švariu geriamuoju vandeniu, kad sumažėtų žalingas nuodo poveikis burnai, stemplės ir skrandžio gleivinei.
Skrandžio plovimas zondu
Skrandžio plovimas zondu gali būti taikomas tik tam tikrais atvejais, kai nauda viršija galimą riziką. Vis dėlto yra situacijų, kai skrandžio plovimas nerekomenduojamas. To nereikėtų taikyti, jei vaikas apsinuodijo ėsdinančiomis rūgštimis ar šarmais, prarijo aštrių daiktų ar vaistų paketų, jau gausiai vėmė arba išgėrė netoksinių medžiagų.
Aktyvintoji anglis
Nuodams pasišalinti iš virškinamojo trakto bene saugiausia ir plačiausiai rekomenduojama priemonė - universalus nuodų sorbetas, t. y. aktyvintoji anglis. Ji efektyviai suriša daugelį toksinių medžiagų visame žarnyne, neleisdama joms rezorbuotis į kraujotaką.
Aktyvintoji anglis itin veiksminga apsinuodijus dauguma vaistų, tačiau ji neveiksminga, jei apsinuodijama geležies preparatais, sunkiaisiais metalais (pvz., švinu, gyvsidabriu), alkoholiu, korozinėmis medžiagomis ar lakiaisiais angliavandeniliais, tokiais kaip naftos produktai.
Be gebėjimo surišti nuodus ir užkirsti kelią jų pasisavinimui, aktyvintoji anglis, skiriama pakartotinai, gali padidinti jau į kraujotaką patekusio nuodo pašalinimą per žarnyną. Vis dėlto svarbu žinoti, kad jos efektyvumas mažėja bėgant laikui po apsinuodijimo, todėl aktyvintąją anglį būtina sugirdyti kaip įmanoma greičiau.
Veiksminga laikoma pirmoji dozė, atitinkanti bent 1 g anglies vienam vaiko kūno svorio kilogramui. Jei vaikas sąmoningas ir gali gerti, aktyvintoji anglis gali būti sugirdoma praskiedus skysčiuose, pavyzdžiui, 15 g anglies sumaišant su 75 ml skysčių, 25 g - su 120 ml, o 50 g - su 240 ml. Išgerti rekomenduojama per 1-2 valandas. Jei anglis skiriama po skrandžio plovimo, ji gali būti suleidžiama per zondą.
Daugelio specialistų teigimu, aktyvintoji anglis yra saugesnė ir dažnai netgi veiksmingesnė priemonė nei skrandžio plovimas, padedanti pašalinti dar nerezorbuotus nuodus iš virškinamojo trakto. Ji turėtų būti skiriama visais atvejais, kai išgerta galimai toksiška medžiagos dozė.
Taip pat aktyvintąją anglį rekomenduojama skirti ir esant neaiškiems vaikų apsinuodijimo atvejams, kai nėra tiksliai žinoma, kokia medžiaga ar kiek jos galėjo būti suvartota.
Jei nuodas jau pateko į kraujotaką, jo pašalinimui gali prireikti kartotinių aktyvintosios anglies dozių bei priemonių, skatinančių jo šalinimą su šlapimu. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas šlapimo pH keitimas, siekiant palengvinti tam tikrų nuodų pasišalinimą. Be to, kai kurių nuodų poveikį galima sušvelninti ar visiškai neutralizuoti naudojant specifinius priešnuodžius.
Apsinuodijimas smalkėmis
Ne paslaptis, kad šaltuoju metų sezonu padaugėja apsinuodijimų anglies monoksidu (smalkėmis). Ar žinote, kaip atpažinti tokį apsinuodijimą ir ką tokiu atveju daryti?
Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai, anglies monoksido šaltiniai ne visada gali būti akivaizdūs. Didelis išmetamųjų dujų kiekis ypač pavojingas uždarose patalpose.
Patekęs į žmogaus organizmą, anglies monoksidas jungiasi su kraujo hemoglobinu 300 kartų geriau nei deguonis, tad šių dujų poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo kvėpavimo anglies monoksidu trukmės, taip pat nuo šių dujų koncentracijos įkvėptame ore ir (arba) kitų toksiškų dujų.
Ypač pavojinga apsinuodyti asmenims, kurie serga smegenų ar širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, mažakraujyste. Hipoksijai yra jautresni senyvi asmenys, maži vaikai (ypač naujagimiai, kuriems anglies monoksido poveikis sukelia psichomotorinius sutrikimus, protinį atsilikimą ir kitus neurologinius sutrikimus), besilaukiančios moterys. Motinos apsinuodijimas anglies monoksidu gali sukelti sunkių komplikacijų vaisiui ar netgi vaisiaus žūtį.
Ankstyvieji apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai gali būti nestiprūs ir nespecifiniai: galvos skausmas, svaigimas, dirglumas, pykinimas, vėmimas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, dažnesnis širdies plakimas ir dusulys fizinio krūvio metu.
Jei apsinuodijimas yra vidutinio sunkumo (kai CO koncentracija aplinkos ore > 200 ppm), vargina stiprus galvos skausmas, silpnumas (įskaitant raumenų kontrolės praradimą), alpulys, mieguistumas, haliucinacijos, pažinimo ir emociniai sutrikimai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, vėmimas, padažnėjęs širdies plakimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kvėpavimo dažnis, neryškus matymas, spengimas ausyse.
Atkreiptinas dėmesys, kad, esant santykinai mažų anglies monoksido koncentracijų ore ilgalaikiam (lėtiniam) poveikiui, irgi gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, pažinimo sutrikimai, depresija ir sumišimas. Pakartotinis ilgalaikis (lėtinis) poveikis kelia didesnę riziką vaisiui ir asmenims, sergantiems vainikinių arterijų liga, jiems gali pasunkėti arba atsirasti kraujotakos sutrikimų. Lėtiniai apsinuodijimai dažniau pasitaiko tarp gaisrininkų, liejyklų, motorinių transporto priemonių patikrą atliekančių darbuotojų.
Pirmoji pagalba apsinuodijus smalkėmis
Įtariant apsinuodijimą anglies monoksidu būtina skubiai tiekti deguonį, atidaryti langus, duris, išnešti nukentėjusįjį į gryną orą, atlaisvinti kvėpavimo takus, prasegti drabužius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. numeriu (8 5) 236 2052). Skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą.
Apsinuodijimas chloru
„Belizna“ yra populiari dezinfekavimo priemonė. Veiklioji preparato sudedamoji dalis yra chloras. Jo kiekis sudaro apie 95% visos natrio hipochlorito masės. Tai reiškia, kad valymo priemonės cheminė sudėtis turi dusinamąjį poveikį gyvam organizmui.
Simptomai
- Lengvas - deginantis pojūtis akyse, gausus ašarojimas, čiaudulys ir gerklės skausmas.
- Vidutinė - lengvos formos simptomus papildo nuolatiniai sauso kosulio priepuoliai, krūtinės ir gerklės suspaudimo jausmas.
- Sunkus - minėti simptomai ir kvėpavimo sutrikimas. Kai kuriais atvejais liga pasireiškia žaibiškai. Išsivysto traukuliai, nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis, viršutinės kūno dalies venų patinimas. Daugeliu atvejų tokia būklė baigiasi mirtimi. Jei baltaodžių pateko į kvėpavimo takus dideliais kiekiais, mirtis ištinka per 30 minučių.
Pirmoji pagalba apsinuodijus chloru
Pastebėjus pirmuosius apsinuodijimo chloru požymius, nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą. Prieš atvykstant greitajai pagalbai, nukentėjusįjį reikia išnešti į gryną orą ir priversti giliai įkvėpti per burną. Taip pat būtina nusivilkti visus spaudžiančius drabužius.
Jei žmogus yra be sąmonės, bet pulsas ir kvėpavimas nesutrikę, jam duodamas pauostyti amoniako, kad atgauti sąmonę. Kitais atvejais nurodomas netiesioginis širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas. Tolesnį gydymą atlieka gydytojai.
Apsinuodijusios vietos praplovimas
Vienas pirmųjų žingsnių gydant apsinuodijimą balikliu yra nuplauti užnuodytą vietą dideliu kiekiu vandens.
Apsinuodijimas baltųjų dažų garais
Apsinuodijimas baltųjų dažų garais dažniausiai pasitaiko žmonėms, kurie dėl savo veiklos yra priversti liestis su šia medžiaga.
Simptomai
- Lengvas - deginantis pojūtis akyse, gausus ašarojimas, čiaudulys ir gerklės skausmas.
- Vidutinė - lengvos formos simptomus papildo nuolatiniai sauso kosulio priepuoliai, krūtinės ir gerklės suspaudimo jausmas.
- Sunkus - minėti simptomai ir kvėpavimo sutrikimas.
Kai kuriais atvejais liga pasireiškia žaibiškai. Išsivysto traukuliai, nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis, viršutinės kūno dalies venų patinimas. Daugeliu atvejų tokia būklė baigiasi mirtimi. Jei baltaodžių pateko į kvėpavimo takus dideliais kiekiais, mirtis ištinka per 30 minučių.
Atropinas
Atropinas yra acetilcholino antagonistas, blokuojantis jo poveikį muskarininiams receptoriams. Atropino dozę ir vartojimo būdus gali nustatyti gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklės sunkumą ir apsinuodijimo pobūdį.
Jei turite klausimų ar įtarimų dėl apsinuodijimo, nedvejodami kreipkitės į gydytoją arba toksikologijos centrą. Savalaikė pagalba gali išgelbėti gyvybę!