Žemaitijoje, Šiaulių rajono Bubių seniūnijoje, abipus Dubysos upės, plyti vienas iš didžiausių ir geriausiai išlikusių dvarų - Bubių dvaras. Jam priklauso dvi sodybos. Šiandien kviečiame Jus leistis į kelionę po šią išskirtinę vietovę, apžiūrėti jos istoriją ir architektūrą.
Bubių dvaras
Dvaro Formavimosi Pradžia ir Klestėjimo Laikotarpis
Dvaras Bubiai pradėjo formuotis po 1795 m., kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius padovanojo Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas. Bubių dvarą sudaro dvi sodybos, klestėjusios grafo Dimitrijaus Zubovo valdymo laikais.
D. Zubovas, valdydamas dvarą, dėmesį sutelkė gyvulininkystei ir pienininkystei, atidarė lentpjūvę, plytinę, spirito varyklą, pastatė pirmąjį Lietuvoje siloso bokštą, 1908 m. - iki šiol išlikusius rūmus, įkūrė juos supantį parką, 1910 m. įsteigė žemesniąją gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, našlaičių prieglaudą. Grafas buvo išsilavinęs, kultūringas žmogus, rūpinosi vietos gyventojų švietimu, dalyvavo tautiniame lietuvių atgimimo judėjime.
XX a. pradžioje dvare stovėjo septyniolika statinių, o vėliau, plečiantis ūkinei veiklai, jų skaičius pasiekė net keturiasdešimt aštuonis.
Dvaro Sodybos ir Architektūra
Pirmosios sodybos kompleksui kartu su rūmais priklauso iki mūsų dienų išlikusio parko fragmentai, XIX a. pastatyta, XX a. pr. rekonstruota arklidė, grūdų sandėlis, sarginė, vakarų kumetynas, tvartas, siloso bokštas, daržinės vieta, spirito varykla, spirito saugykla ir ūkinis pastatas. Antrosios sodybos komplekse išliko gyvenamasis namas, lentjūvė, kumetynas, daržinė, mokykla, mokytojų namas, sodybos rūsys.
Pažintį su dvaru pradėsime nuo pirmosios Bubių dvaro sodybos rūmų, kuriuose dabar įsikūręs viešbutis „Grafas Zubovas“. Parko alėjomis eisime link ąžuolų juostos, o uosių alėja nuves prie buvusio grūdų sandėlio ir kumetynų. Netoliese stūkso tvarto pastatas ir siloso bokštas. Atokiau nuo visų pastatų aplankysime spirito varyklą, kurios aukštas kaminas dominuoja Bubių apylinkėse. Toliau keliausime į antrąją Bubių dvaro sodybą. Senąjį dvaro kelią puošia išskirtinio dydžio tuopos.
Aplankysime gegužinių vietą, grafo Dimitrijaus Zubovo sodintą ąžuolų alėją, perkastos pušis, Ventos-Dubysos kanalo žiemos uostą ir kanalo liekanas. Šioje dvaro sodyboje veikė mokykla - puikiai išlikęs jos pastatas ir mokytojų namas. Keliausime link Dzidų, kur mediniame dvare gyveno Zubovų šeimos gydytojas. Praeisime įspūdingą buvusio dvaro medžių alėją. Grįšime pro Mirciškės malūną ir buvusius Bubių dvaro antynus.
Kultūrinis ir Švietimo Centras
Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo svarbus ne tik ūkinis, bet ir kultūrinis ir centras. 1899 m. jis Bubiuose savo lėšomis pastatė ir atidarė pradžios mokyklą, kurioje nuo 1905 m. buvo dėstoma lietuvių kalba. Aleksandra Zubovienė (1840-1913), kuri 1898m. įsteigė ir globojo Šiaulių mergaičių gimnaziją, labdaros įstaigas, Bubių dvare išlaikė našlaičių namus.
Čia, kur Dubysos-Ventos kanalas susijungia su Dubysa, nuo 1894 m. vykdavo plačiai anuo metu garsėjusios lietuviškos šiauliečių gegužinės. 1903m. čia vyko ir Didžioji Šiaulių gegužinė - pirmasis neformalus lietuvių inteligentų suvažiavimas, kuriame buvo diskutuojama dėl tolesnio lietuvių tautos likimo. Jame dalyvavo P. Višinskis, Žemaitė, J. Tumas-Vaižgantas, J. Biliūnas, M. Biržiška, A. Janulaitis, J. Jablonskis, būrys kitų ano meto Lietuvos šviesuolių. Gegužinių tradicija Bubiuose gyvavo daugiau kaip pusę amžiaus.
Kaip rašyta spaudoje, 1934 m. minint tradicijos 35-metį, Bubiuose vykusioje gegužinėje linksminosi net 10 tūkstančių žmonių.
Bubių dvaro parkas
Dvaro Likimas XX Amžiuje
Kai 1922 m. vykdant Žemės reformą Šiaulių apskrityje buvo nusavinti 5 grafui D. Zubovui priklausę dvarai, jis nenusavinamą žemės normą pasiliko Bubių dvaro centre. Čia tada jam kartu su prie lentpjūvės ir plytinės buvusiais sklypais priklausė 120 ha žemės.
Kai D. Zubovas mirė, Bubių dvaras atiteko jo dukrai Tatjanai Zubovaitei Ropienei, o jai mirus,- jos dukterims Darijai Ropaitei Putvinskienei ir Kotrynai Ropaitei Kurkauskienei. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, rūmuose įrengta kontora, vėliau pastatas buvo pritaikytas gyvenamiesiems butams. Sovietų valdžia D. Putvinskienę ir jos dukras, sūnų ištrėmė į Sibirą, o vyrą sušaudė kalėjime.
Dmitrijus Zubovas (1871/1872- 1944) yra palaidoti Beinoriškės stačiatikių senosiose kapinėse. Jų amžinojo poilsio vietą ženklina išlikę antkapiniai paminklai.Dvaras Šiandien
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosavybės teisė į išlikusius dvaro pastatus buvo atstatyta Dmitrijaus Zubovo anūkėms Elenai Kurkauskaitei-Slavinskienei ir Aleksandrai Putvinskaitei-Kulnienei.
Dabar Bubių dvaras privatus. Gražiai tvarkomas geometrinių formų ir natūralaus kraštovaizdžio parkas, kuriame auga tiek veitinių, tiek ir egzotiškų rūšių medžiai. Restauruotuose Bubių dvaro rūmuose (adresas: Dubysos g. 1) nuo 2008 m. veikia didelį populiarumą šiame krašte turintis viešbutis-restoranas „Grafas Zubovas“. Čia yra ir konferencijų salė, vyno rūsys, mini SPA.
2006 m. UAB "Averita" įsigijo pagrindinį dvaro pastatą. Dvaras prikeliamas naujam gyvenimui.
2023 m. duris lankytojams atvėrė maitinimo, poilsio paslaugoms pritaikytas restauruotas XIX a. pastatytas Bubių dvaro bravoras (adresas: Dubysos g. 1D). Kviečiame Jus maloniai praleisti popietę istorinių sienų apsuptyje, paragauti nuostabių patiekalų, bei išbandyti vietoje gaminamo alaus. Organizuojamų degustacijų metu susipažinsite ne tik su gamybos procesu, bet taip pat pakeliausime per istoriją.
Kontaktai gidui: Gidė Audronė Grosienė lauks Dubysos g. 1, Bubiai, Šiaulių raj. Reikalinga išankstinė registracija el.
Virtuali ekskursija po parodą „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“
Bubių Piliakalnis
Lietuvos piliakalniai yra neatsiejama tautos kultūros ir istorijos dalis. Tarp šimtų žemės kalvų, pasipuošusių legendomis ir mitais, ypatingai išsiskiria Bubių piliakalnis, stūksantis Dubysos slėnyje. Ši vieta pritraukia tiek istorijos entuziastus, tiek gamtos mylėtojus, ieškančius ramybės ir įkvėpimo.
Bubių piliakalnis laikomas vienu iš svarbiausių Šiaulių krašto istorinių objektų. Manoma, kad šioje vietoje stovėjo medinė pilis, kuri buvo naudojama gynybos tikslais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pabaiga - II tūkst. pradžia. Piliakalnio papėdėje buvo aptiktos gyvenvietės liekanos, kur rasta įvairių senovinių artefaktų - keramikos šukių, įrankių, ginklų.
Bubių piliakalnio istorinis takas - tai unikali vieta Lietuvoje, esanti Šiaulių rajone, netoli Bubių miestelio. Takas vingiuoja per gražų kraštovaizdį, kur galima mėgautis gamtos ramybe ir išskirtiniais vaizdais. Tako metu lankytojai gali susipažinti su informaciniais stendais, kuriuose pateikiama informacija apie piliakalnio istoriją, archeologinius radinius ir legendas, susijusias su šia vietove.
Bubių piliakalnio takas yra gerai pritaikytas lankytojams - takai įrengti taip, kad būtų lengva vaikščioti. Tai puiki vieta ne tik pažinti istoriją, bet ir praleisti laiką gryname ore.
Bubių piliakalnio istorinis takas yra puiki galimybė prisiliesti prie Lietuvos istorijos ir kartu pabėgti nuo kasdienio gyvenimo šurmulio. Čia galima sužinoti apie senovės žmonių gyvenimą, pajusti gamtos harmoniją ir pasimėgauti tyla bei ramybe.
Trumpa informacija apie Bubių dvarą
| Pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Įkūrimo data | Po 1795 m. |
| Pirmasis savininkas | Platonas Zubovas |
| Klestėjimo laikotarpis | Dimitrijaus Zubovo valdymas |
| Pagrindinė veikla | Gyvulininkystė, pienininkystė, švietimas, kultūra |
| Šių dienų paskirtis | Viešbutis-restoranas "Grafas Zubovas", bravoras |