Lietuva - tai šalis, turtinga istorinio ir kultūrinio paveldo, o dvarai yra neatsiejama jo dalis. Šiandien daugelis dvarų yra atkurti ir atviri lankytojams, kviečiantys susipažinti su jų istorija, architektūra bei kultūriniais ypatumais. Keliaukime po įspūdingiausius Lietuvos dvarus!
Rokiškio Krašto Dvarai
Rokiškio krašte - ir daugiau dvarų istorijų. Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centras siūlo dvarų maršrutą „Kelionė po 12 dvarų“: Gačionių ir kt.
Ilzenbergo Dvaras
Rokiškio krašte, tarp dviejų - Ilgio ir Apvalaso - ežerų, ant kalvos, 1515 m. baronas Berntas fon Kersenbrokas įkūrė Ilzenbergo dvarą. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė iš Livonijos atsikėlusiai Bistramų giminei - taip kilo ir jo pavadinimas. Atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. Čia rasite unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką, kurio tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“. Dvare gegužės-rugsėjo mėn. festivaliuose aplankysite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. rūmų kambarys pavadintas dvarininko Vladislavo Bistramo vaikų vardais. Pat šalia dvaro sodybos išlikusios senosios dvarininkų kapinaitės.
Adomynės Dvaras
Kupiškio krašto dvarų palikimas negausus, tačiau išties vertingas. Išlikę 5 dvarai, iš kurių Adomynės dvaras - vienas iš nedaugelio medinių dvarų Lietuvoje. Adomynės dvaras - gražus ir retas romantiškojo klasicizmo medinės architektūros paminklas, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Dvaras pastatytas XVIII a. pr., rekonstruotas XIX a. pr. ir restauruotas XX a. pab. Iki mūsų dienų išliko koklinės krosnys, duonkepė, freskos, filinginės durys su metaliniais apkaustais, ornamentuoto parketo grindys.
Adomynės dvaras garsus ir tuo, kad tik čia galite paragauti ypatingųjų Adomynės krašto „Pagrabinių“ bandelių. Dvarą garsina tik čia kepamos Lietuvos kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios Adomynės „Pagrabinės“ bandelės, bendruomenės vedamos edukacinės programos. Vietos gidė čia jus supažindins su painiomis dvariškių gyvenimų istorijomis, jaukiai sutvarkytame parke galėsite grožėtis funkcionaliomis skulptūromis, o persikėlę pontoniniu plaustuku į Meilės alėją - prisėsti ant Bučinių suoliuko, sulaukti meilės deivės Mildos palaiminimo. Šalia dvaro rūmų - dvaro savininko A.Vilėniškio lėšomis 1921 m. pastatyta medinė bažnyčia, gavusi Švč. Mergelės Marijos vardą. Dvaro ansambliui priklauso ir šimtametė Adomynės Švč. M. rajone, kadaise buvusio XVII a. čia iš Padniestrės atsikėlusių Komarų tėvonija. Iš keletą dešimtmečių dvarą valdžiusios bajorų Žurauskių giminės žemę su pastatais 1880 m. nupirko eigulys Adomas Vilėniškis. buvo labai mylimas ir gerbiamas, todėl vietai prigijo Adomynės vardas.
Šiaurės Lietuvos Dvarai
Pakruojo Dvaras
Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. Pakruojo dvarvietė yra minima nuo XVI a. dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. didingu šešių kolonų portiku (atviru prieangiu). Šiandien dvare - Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. rūmuose barono valgomajame įrengtame restorane paragausite dvariškos virtuvės - XIX a. pab. - XX a. pr. veikia dar XVII a. savaitgaliais vyksta „Gyvojo muziejaus“ programa, verda tikras XIX a. Bene vienintelis Lietuvos dvaras, kuris kviečia susipažinti naktinių ekskursijų metu, kai klaidžiojant po parką atskleidžiamos šiurpiausios paslaptys ir legendos. tiltas iš dolomito (tokių Europoje yra tik du) ir supažindinama su aludarystės tradicijomis bei aristokratiškais valgiais.
Burbiškio Dvaras
Burbiškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. 1819 m. jis tapo Baženskių šeimos nuosavybe. XX a. įkūrė didelį parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. Dvaras vilioja poilsiautojus netikėtu pastatų išdėstymu. uždarą kiemą, todėl primena romantinę pilį ar tvirtovę. dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių. žydėjimo švente.
Joniškėlio Dvaras
Nuo XVII a. pabaigos dvaras priklausė iš Italijos kilusiai Karpių giminei, kuri pirmoji Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą. valdymo laikotarpiu dvaras klestėjo, todėl kai kas jį vadina Karpių dvaru. smalsu pamatyti dviejų skirtingų stilių dvaro parką. galėsite apžiūrėti restauruotus XVIII a. medžių alėja jungia dvarą su centrine Joniškėlio gatve, prie kurios stovi prieš daugiau nei 200 metų Vilniaus universiteto įsteigta ligoninė, mokykla ir Šv.
Žagarės Dvaras
XVI a. bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų. garsiausi - seniausias (1770-1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas. XIX a. preciziškai restauruoti vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai yra beveik identiški statytiems XIX a. viduryje. pasivaikščiosite po vieną didžiausių dvarų parkų Lietuvoje, užimantį daugiau nei 70 ha. tapusiu Žagarės vyšnių festivaliu. Kasmet liepos mėnesį dvaro parke koncertuoja žymiausi Lietuvos muzikos atlikėjai, šurmuliuoja turgus. Manoma, kad senajam parkui gali būti apie 200 metų.
Jakiškių Dvaras
Apsilankiusiųjų atgimusiame Jakiškių dvare Joniškio rajone nuomonės sutampa - čia kiekviena kertelė verta fotografijos. langinių bei palangių autentika. vietų. Dvaras yra privatus, tačiau norintiems savininkė Meilė Zaleckienė aprodo teritoriją, papasakoja aristokratiškos istorijos nuotrupas apie XIX a. dvariško gyvenimo Jakiškiuose fragmentai yra užfiksuoti senosiose nuotraukose, kurias dabartinei dvaro valdytojai perdavė baronų Koškulių palikuonys. pagal vietinių prisiminimus identifikuotos dvaro patalpų istorijos. gąsdinusios vaikus, tarnų koridorius, dvaro holas su krosnimi ir puošniais laiptais. Antrame aukšte - ponų miegamieji, svetainė, valgomasis, šokių salė. Jakiškių dvaras yra įamžintas ir kino juostose. Čia filmą „Sinefilija“ kūrė režisierius Algimantas Puipa. Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras Jakiškiuose siūlo aplankyti dar vieną išskirtinį objektą - Šv. Ignaco Lojolos (Maironių) koplyčią, statytą XVIII a.
Panevėžio Krašto Dvarai
Antašavos Dvaras
Antašavos dvaras pastatytas pagal Lauryno Gucevičiaus mokinio Mykolo Angelo Šulco projektą. Dvaro rūmai pastatyti 1812-1816 m. Tai dviaukštis, stačiakampio plano, klasicizmo stiliaus pastatas. Iki šių dienų išlikęs autentiškas salių, kambarių dekoras. Netoli rūmų stovi dviaukštis svirnas, mūrytas iš lauko riedulių, bei klebonija. Rūmus supa iš tiesių medžių eilių suformuotas parkas, kurį suprojektavo tas pats M. A. Šulcas. Dvaras yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Šis dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1559 m. Dvaras priklausė Naruševičiams, Radziminskams, Abramavičiams, Stachovskiams, Bucholcams, Oginskiams, Tiškevičiams, Venclovavičiams ir Adomoniui. 1921 m. šiame dvare įvyko poeto K. Binkio ir paskutinio dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės.
Noriūnų Dvaras
Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, svirnas, dolomitinis bokštas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir manierizmo detalės. Noriūnų dvaras įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Šiuo metu tai privati nuosavybė ir ją galima apžiūrėti tik iš išorės.
Palėvenės Dvaras
Mykolas Komaras, bajorų Komarų iš Padniestrės palikuonis, Palėvenės dvare įsikūrė 1654 m. Jo palikuonys Pauliankoje (Žemutinėje Palėvenėje) gyveno iki II pasaulinio karo. Iki mūsų dienų išlikę dvaro rūmai, pieninė, bravoras, sandėlis, arklidžių ir kitų ūkinių statinių, statytų iš vietinio dolomito, likučiai. XIX a. pab. - XX a. pr. prie rūmų pristatyta erdvi ir aukšta su dviem bokštais oranžerija, kuri tarnavo ir kaip žiemos sodas. Rūmuose buvo 26 įvairios paskirties, formos ir dydžio patalpos. Čia buvo daug meno kūrinių, apie 5 tūkst. tomų biblioteka. Rūmus supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas. Apsilankę dvare jūs sutiksite dvaro valdytoją Bogdano Komaro anūkę Nijolę Milaknienę, kuri jums papasakos Komarų giminės istoriją. kitas žymus lankytinas objektas Lėvens upės slėnyje - Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis.
Kėdainių Krašto Dvarai
Paberžės Dvaras
Medinukas su puošniu prieangiu Kėdainių rajone - svarbus dalyvis 1863 m. sukilimo istorijoje. aktyvus sukilimo norint išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų rėmėjas, todėl sukilimą numalšinus buvo ištremtas. gubernijoje suorganizavo sukilėlių būrį, vadovavo jam, kol pateko į nelaisvę ir buvo pakartas. Dvare veikė sukilėlių štabas ir ginklų slėptuvė. Paberžės dvare įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus - vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Jame galima daugiau sužinoti apie A. jo asmeninius daiktus. Kėdainių krašto muziejus, kuriam priklauso 1863 m. 1863 m. sukilimo muziejaus ekspozicijos dalis - ir 65 muziejaus surinktų bei restauruotų žibalinių lempų kolekcija. m. dvaro parke gausu sukilėlių atminimui skirtų medinių skulptūrų, yra supiltas kalnelis su 250 akmenų (tiek sukilėlių A. sudegus Paberžės dvarininkų Šilingų XVIII a. pab. Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Ją ypač išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas. įdomu, kad 1863 m. sukilimo muziejuje kasmet vyksta Rainerio Marijos Rilkės poezijos skaitymai. Paberžė yra piligrimų kelyje „Camino Lituano“.
Kelmės Krašto Dvarai
Kelmės Dvaras
Įvairiais laikais buvęs kultūros ir švietimo židiniu Kelmės dvaras ir dabar kviečia dalyvauti unikaliose edukacinėse programose ir apžiūrėti ekspozicijas. Lietuvoje ekspozicija, pristatanti Amerikos indėnų etnografiją, buitį, kultūrą ir vokiečių rašytojo Karlo Majaus kūrybą apie indėnus. eksponatų. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a. Daugiau nei 300 metų jį valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai. 1831 m. prasidėjo sukilimas prieš carinę Rusiją. Šiandien išlikę devyni XVII-XIX a. dėmesį patraukia dviaukštis bokšto išvaizdos XVII a. vartų pastatas. dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus ekspozicijose sukaupta daugiau nei 21 tūkst. eksponatų. ir pajodinėti žirgais, ir pasivažinėti karieta.
Pakėvio Dvaras
Kas bendro tarp žymiausios lietuviškos legendos apie Jūratę ir Kąstytį bei Pakėvio dvaro Kelmės rajone? pirmuoju Žemaitijos kraštotyrininku ir etnografu, pirmasis papasakojo minėtą legendą lenkiškoje enciklopedijoje 1836 m. rūmai, svirnas, ūkinis sandėlis ir arklidė buvo pastatyti apie 1900 m. Dabartiniai dvaro savininkai pastatus rekonstravo ir atvėrė lankymui bei renginiams. restoranas, dvaro svirne organizuojamos parodos, koncertai. Pakėvio dvare organizuojamos ekskursijos apie Pakėvio vietovę, dvarą, Šv. Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras per 6,5 val.
Kuršėnų Dvaras
Edukacija-degustacija „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“ - viena iš gausių edukacijų, siūlomų mediniame Kuršėnų dvare Šiaulių rajone. žolelių aromatas, dvariška arbatėlė bei Kuršėnų praeitis nepalieka abejingų. Dvaro istorija siekia dar Žygimanto Augusto laikus. Nuo 1631 m. priklausė Gruževskių giminei. Jie XIX a. antroje pusėje buvo kone turtingiausi Žemaitijos dvarininkai. Kuršėnų dvaro sodybos rūmuose, pastatytuose 1812 m. pr., yra išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, durys. be Kuršėnų dvaro sodybos rūmų yra išlikusi oficina, karvidė, arklidė, kumetynas ir dalis parko. Jo puošmena - Ventos upės senvagėje suformuotas tvenkinys. užsiėmimai. apžiūrėsite 5 tūkst. Ivinskis. Jam 2020 m.
Kitų Lietuvos Regionų Dvarai
Biržų Pilis Ir Astravo Dvaras
Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. vado Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK. Šiandien su pilies praeitimi galima susipažinti ne tik pilyje veikiančiame muziejuje, bet ir pabandyti virtualiai ją apginti. dvi parakinės, tiltas, atkurtas arsenalo pastatas. apžiūrėsite, kaip atrodo nuo 1704 m. muziejuje eksponuojamas vienintelis išlikęs karo inžinieriaus Juozapo Narūnavičiaus-Naronskio sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis (XVII a.). pilies arsenale veikia interaktyvi XVI- XVII a. šalia pilies tyvuliuoja Širvėnos ežeras - seniausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1575 m. kitoje Biržų pusėje (apie 3 km atstumu) boluoja itališkų vilų stiliaus Astravo dvaras - išraiškinga XIX a.
Rokiškio Dvaras
Būtent grafams Tyzenhauzams nuo XVIII a. priklausė dvaras, o dvaro rūmai buvo pastatyti 1801 m. Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva. susipažinsite su išskirtine žymiausio XX a. po viešnagės dvare rekomenduojama aplankyti Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Rokiškio tapytų langinių gatvę (Respublikos g.), L. Dvaro sodyba istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo 1596 m. dvarų Lietuvoje. vos už 4 km iš tolo baltuoja Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Jūžintuose. tūkst. eksponatų ir kviečia į dešimtis edukacinių užsiėmimų. drabužių kolekciją, išsaugotą dvaro tarnų.
Baisogalos Dvaras
Pirmą kartą Baisogala paminėta XVI a. Nuo 1830 m. dvaras tapo Napoleono armijos pulkininko Juozapo Komaro nuosavybe. Jo vaikaitis Vladislovas XX a. paskutinis Baisogalos dvaro savininkas ir vienas iš pažangiausių ūkininkų Lietuvoje. Baisogalos dvaro pastatuose. Įspūdingas objektas - centriniai dvaro rūmai - baigti statyti tik XX a. pradžioje. centrinius rūmus juosia parkas, kuris tiesiog traukia pasivaikščioti. Čia įvairiausių rūšių medžiai supa vingiuojančias alėjas ir siaurus takelius.
Šatrijos Raganos Dvaras
Nuo XV a. žinomas dvaras matė daug garsių asmenybių. priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Šiaurės karo metu (XVIII a.) čia lankėsi Švedijos karalius Karolis XII. XIX a. Šatrijos Ragana. Ventos upės pakrantėje įrengtas sveikatingumo takas, papuoštas tilteliais ir šiuolaikinių menininkų kūriniais. galėsite pamatyti 16 m aukščio ir 320 cm apimties Martyno pušį, kuri yra apie 10 km nuo dvaro. „Pirmyn į praeitį“ - edukacinėje programoje kviečia vienas geriausiai Lietuvoje išlikusių medinių dvarų. vietos valgių degustacijos. Bajorišką XIX a. krosnys, sienų tapyba.
Salų Dvaras
Ar žinojote, kad Trakų pilis nėra vienintelė Lietuvoje, pastatyta saloje? Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė kartu su Bona Sforca į Lietuvą iš Italijos atvykę grafai Morikoniai. kolonų portiką rinkdavosi svečiai į prabangiausias to meto puotas, skambėjusias visoje Lietuvoje. į Salų dvarą veda ir lietuviško kino maršrutas. Čia buvo filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“ su Rolandu Kazlu viename iš pagrindinių vaidmenų. dvaro erdves, maudyklas Dviragio ežere, medinę XIX a. Šv.
Akmenėlių Dvaras
Iš lauko akmenų prieš du šimtmečius pastatytas dvarelis su tvartu, svirnu, klojimu bei įspūdingu parku buvo Pakruojyje šeimininkavusių baronų fon der Ropų nuosavybė. Akmenėlių dvaras - Editos Aperavičienės, 2007 m. įsigijusios ir atrestauravusios kompleksą, rankose. prikeltą dvarą ir grožio oaze paverstą sodą. marionečių garsinio filmo „Storulio sapnas“ autoriui, užpatentavusiam savo marionetes JAV. vienas iš įdomių eksponatų - „Meniu a la Ušinskis“. varške ar mėsa, kepta žuvis, ypač vandens gyvatėlės nėgės. menininkui atminti ir jo palikimui įamžinti Akmenėlių dvaro sode atidengta skulptūra „Marionetė arkliukas“. ir tvarūs. Didžiam Žiemgalos sūnui, Stasiui Ušinskui atminti. Semper Verum“.
Dautarų Dvaras
Į dvarą - asmeniniu geležinkeliu ir prabangiu nuosavu vagonu. Taip XX a. pr. buvo Dautarų dvaro Mažeikių rajone valdytojas. Iki šiol čia išlikusi mūrinė geležinkelio stotelė. Sovietų okupacijos metu dvaras buvo nacionalizuotas, jame įkurta mokykla. tarp išsaugoto autentiško interjero elementų - palangės, langų staktos, karnizai, rozetės, laiptai. Dautarų dvare yra buvusi plytinė, kurioje ir išdegtos dvaro pastatų plytos. kambariai dvaro rūmuose pavadinti parko gėlių, o kumetyne - parko medžių vardais. Vieno iš dvaro kambarių pavadinime yra Undinės vardas. Undinė Nasvytytė su tėvais ir broliais čia leisdavo vaikystės vasaras. galimai medinis dvaras dabartinio mūrinio Dautarų dvaro vietoje netoli Latvijos sienos stovėjo jau XIII a.
Žeimių Dvaras
Dvaras - kaip meno kūrinys. Taip Žeimių dvarą Jonavos r. vertina dabartinis jo savininkas menininkas bei restauratorius Domas Noreika. vėlyvojo klasicizmo laikotarpyje susiformavusių ansamblių. Nuo XVIII a. rūmus, suteikdami jiems dabartinę išvaizdą. Prieš juos čia šeimininkavo Medekšos ir kitos giminės. atspindžius ištrynė sovietmetis. detalėmis. dvaro puošmena - rytinėje jo pusėje, vidiniame kieme, XX a. pr. pristatyti neobarokiniai laiptai su baliustradomis ir centriniu elementu liūtu. laiptus, kuriais Kosakovskiai galėdavo nusileisti tiesiai į sodą, D. netoli dvaro išlikusi Žeimių koplyčia yra vadinama Sukilėlių koplytėle, nes mena Medekšų laikus ir jų dalyvavimą Baro konfederacijoje. Žeimių Švč.
Barborlaukio Dvaras
Barborlaukio dvare Jonavos rajone - prezidentinės istorijos atspindžiai. Išlikusioje juodai baltoje fotografijoje - Antano Smetonos ir jo žmonos, 1935 m. Juliaus vestuvėse su Birute Nasvytyte, Barborlaukio dvare, veidai. Pasakojama, kad prezidentas mėgdavęs čia užsukti ir švęsti savo vardo dieną. Barborlaukio vardą gavo dar XIX a. Pasakojama, kad pavadinimas dvarui buvo suteiktas tuometinio jo savininko Konstantino Dragato motinos Barboros garbei. savininkai buvo Nasvyčiai. Dabar jis - Rasos ir Artūro Remenčių rankose. išlikusios autentiškos dvaro detalės - skliautinis rūsys, kolona, medinių sienų fragmentai. trijų aukštų mediniu svirnu - grūdų s...
Salamiesčio Dvaras
Iki XVIII a. Salamiesčio dvaras priklausė Radvilų giminei, vėliau dvarą valdė Tiškevičiai. Dauguma dvaro statinių pastatyti XIX a. 3 dešimtmetyje. Klasicizmo formas turintys rūmai yra sodybos centre, kelių susikirtime. Rūmai stačiakampiai, vieno aukšto, stogas keturšlaitis. Išlikęs vėjo malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų maždaug XIX a. viduryje, buvusio magazino griuvėsiai.
Rietavo Dvaras
Kompozitoriaus, valstybės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio sūnus. Gimė jis Florencijoje. Jaunystėje taip pat mėgo muzikuoti. Pasak kultūros istorikės Laimos Kiauleikytės, I. Oginskis „keliaudamas po Vakarų Europos šalis buvo aplankęs žymiausius operos teatrus, garsiausias koncertų sales“. I. K. Oginskis turėjo dvi žmonas: anksti mirusią Juzefą Kalinauskytę (1816-1844) ir pirmosios žmonos seserį, caro Aleksandro II freiliną Olgą Kalinauskytę (m. 1899 m.). Pirmoji Irenėjaus žmona Juzefa skambindavo fortepijonu, gerai dainuodavo. Ją, 1843 m.atvykusią į Rietavą, jau pasitiko kunigaikščio Irenėjaus Oginskio suburta, tuomet dar veikiausiai samdyta kapela. Antroji žmona Olga taip pat neblogai dainuodavo. Jos muzikinį skonį suformavo Sankt-Peterburgas, caro aplinka. Rietavo dvarą I. K. Oginskis paveldėjo po tėvo Mykolo Kleopo Oginskio mirties. Irenėjaus žmonų Juzefos ir Olgos tėvas buvo Lenkijos kariuomenės generolas Jozefas Kalinauskis. Šiais giminystės ryšiais I. K. Oginskis caro rūmuose atvėrė protekcijų duris ne tik sau, bet ir kitiems Oginskių giminės nariams. Olga atsinešė didelį kraitį. Iš caro ji gavo 7 dvarus Rusijoje ir apie 2 mln. aukso rublių. Oficialiai priimta sakyti, kad, turėdamas 55-erius metus, Irenėjus Oginskis mirė Rietave, nors iki mūsų laikų vis dar gyvi pasakojimai, kad Rietavo kunigaikščio I. K. Oginskio mirtis ir laidotuvės buvo tik gerai surežisuotas spektaklis, o iš tikrųjų kunigaikštis, vengdamas caro persekiojimų už dalyvavimą 1863 m. sukilime, pasitraukė iš Žemaitijos ir po to dar keletą metų gyveno užsienyje. Tokią versiją tarsi patvirtina ir jo kapas Rietave - kunigaikščio kapavietė yra ne Oginskių šeimos koplyčioje, kur palaidoti jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas Oginskiai, kur turėtų būti ir jo palaikai, o šalia jos.
Paveldėjęs tėvo dvarą, I. Oginskis pasirūpino, kad miestelyje būtų įsteigta ligoninė, vaistinė, senelių ir našlaičių prieglauda, kelios taupomosios skolinamosios kasos, paštas. 1836 m. Rietave pradėjo veikti valdiška dviklasė mokykla. XIX a. penktame dešimtmetyje buvo perstatyta dvaro sodyba, iškilo neorenesansiniai rūmai, įrengtas 60 ha parkas, įveistas sodas, įrengti keli tvenkiniai. 1859 m. pastatyta oranžerija. Apie 1850-uosius metus klasikiniais principais buvo perplanuotas ir visas Rietavo miestelis: pagrindinės miestelio kompozicijos ašis vienu galu rėmėsi į bažnyčią, kitu - į rūmus. 1853 m. senoji Rietavo bažnyčia nugriauta. Vyskupas M.Valančiui pašventinus kertinį akmenį, pradėta statyti naujoji neoromantinio stiliaus Rietavo bažnyčia, kurios projekto autorius yra architektas Gonsovskis. Bažnyčios statybos darbams, kurie tęsėsi 21-erius metus, vadovavo specialistai iš Prūsijos: F. A. Štiuleris ir F. Šteinbartas. Dvaro ir bažnyčios statyba ir sutvarkymo darbai kainavo apie 3,5 milijono rublių (darbus finansavo I.K.Oginskis).