Panevėžio rajone, Upytės miestelyje, atgimsta istorija - duris atvėrė atnaujintas Upytės dvaro sodybos svirnas. Šis įvykis ne tik pažymėjo svarbų kultūros paveldo objektų tvarkybos etapą, bet ir suteikė naują impulsą regiono kultūriniam gyvenimui.
Panevėžio rajono žemėlapis, kuriame įsikūrusi Upytė
Dvaro Istorija ir Savininkai
Upytės dvaras nuo XVIII a. pab. - XIX a. pr. priklausė Bistramų giminei. Paskutinis savininkas Karolis Bistramas 1919 m. dvare buvo nužudytas bolševikų.
Dvaro Svirno Atnaujinimas
Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, Upytės dvaro sodybos svirne buvo atlikti šie tvarkybos darbai:
- Pamatų sutvirtinimas
- Alsuojančios atgrindos įrengimas
- Lauko rąstinių sienų remontas, protezavimas
- Medinių gegnių su stulpais stogo konstrukcijos atskirų elementų remontas
- Grindų, stogo dangos, perdangos sijų remontas
- Įrengta žaibosauga
Bendra projekto vertė siekė beveik 375 tūkst. Eur, iš kurių Europos Sąjungos paramos lėšos sudarė per 318 tūkst. Eur, o Panevėžio rajono savivaldybės įnašas - per 56 tūkst. Eur.
Atnaujintas Upytės dvaro sodybos svirnas
Upytės Tradicinių Amatų Centras
Dabar šioje teritorijoje įsikūręs Upytės tradicinių amatų centras.
Upytės buvusio dvaro teritorijoje šiuo metu veikia Upytės linų muziejus, teikiantis ekspozicijų organizavimo paslaugas. Tradicinių amatų centras teikia autentiškas edukacines, parodų bei kitas paslaugas.
Įkurtuvės ir Pirmoji Ekspozicija
Atnaujintą pastatą pašventino Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos dvasininkai. Atnaujintame svirne atidaryta pirmoji ekspozicija - Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos nario Kęstučio Vaičiūno tapybos darbų paroda „Lietuva brangi“.
Kęstučio Vaičiūno tapybos darbų paroda „Lietuva brangi“
Istorinis Kontekstas ir H. Senkevičiaus Ryšys
Rašytojas H. Senkevičius giminiavosi su Bistramais - Bistrampolio dvaro savininkais. Manoma, kad apie 1885 m. H. Senkevičius lankėsi Bistramų dvare. Rašydamas garsųjį romaną, H. Senkevičius mini tikrus vietovių pavadinimus, pavardes, suteikdamas jiems realiai gyvenusių prototipų charakterius, meistriškai įterpdamas legendomis apipintų bajoriško gyvenimo istorijų.
Rašytoja ir vertėja Alvida Antonina Bajor, tyrinėjusi „Tvano“ herojų pėdsakus mūsų krašte ir šiuos tyrimus aprašiusi atskiroje knygoje, teigia, kad rašytojas galėjęs naudotis Vadaktėlių dvaro archyvu.
Kultūrinė Reikšmė
Pasak R. Stružienės, unikalūs XIX a. pab. - XX a. pr. vaizdai, kuriuose įamžinti autentiški Liaudos dvarai ir jų aplinka, Kėdainių, Biržų ir Klovainių bažnyčios, turi itin svarią išliekamąją vertę. Išlikusios senos fotografijos svarbios ir menine, ir istorine prasme.
Tėvus užbetonavo šulinyje. MINDAUGO istorija.
Kitų Dvarų Likimai
Su niokojančia laiko galia bando kovoti kai kurių aplink Upytę buvusių dvarų gaivintojai. Daugelio fotografo M. Pugačevskio užfiksuotų dvarų likimai skirtingi. Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių kuratorės, projekto vadovės Rasos Stružienės, ieškodama romane minimų statinių muziejaus komanda dažnai aptikdavo tik menkų buvusią didybę menančių pėdsakų: sunykusios dvarvietės parko senų medžių, pamatų akmenų ar tik plyną lauką.
Pavyzdžiai
- Vadaktėlių dvaro sodyba: XIX a. paveldėjimo būdu dvaras atiteko Kopanskiams, vėliau jį įsigijo Antanas Zaviša. Paskutinieji prieš nacionalizaciją dvarą valdė Bžozovskiai. Pastatas, tapęs daugiabučiu, labai apleistas.
- Mitriūnų dvaro griuvėsiai: Sovietmečiu sunykęs dvaras sugriautas apie 1992 m.
- Augustavos buvusio dvaro pastatas: Nuo XIX a. pr. priklausė Straševičiams. Šiame dvare gimė mokytojas, gamtininkas entomologas Valerijonas Straševičius.