Dr. Ramūnas Birštonas yra žinomas intelektinės nuosavybės teisės ekspertas Lietuvoje, aktyviai dalyvaujantis teisės aktų tobulinime bei ginant kūrėjų ir verslininkų interesus. Jis yra Lietuvos advokatūros Intelektinės nuosavybės teisės komiteto pirmininkas ir daugelio mokslinių publikacijų autorius.
Dr. R. Birštono veikla ir projektai
Dr. R. Birštonas aktyviai dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su intelektinės nuosavybės teise. Štai keletas pavyzdžių:
- 2022-2023 m. - vadovas projekte „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras“.
- 2022-2023 m. - nacionalinis ekspertas studijoje „Trade Secrets Litigation Trends in the EU“.
- 2022 m. - nacionalinis ekspertas projekte „Fonogramų atlikėjų ir gamintojų atlyginimo studija“.
- 2021 m. - vadovas projekte „Privalomas kolektyvinis administravimas: rizikos, privalumai ir alternatyvos“.
- 2018-2020 m. - vadovas projekte „Kūrėjų teisių apsauga kūrybinėse industrijose“.
- 2018 m. - nacionalinis ekspertas projekte „EURALIUS (Albanijos teisinės sistemos suderinimas su ES standartais)“.
Dr. R. Birštono požiūris į intelektinės nuosavybės svarbą
Dr. R. Birštonas pabrėžia, kad nemaža dalis Lietuvos kūrėjų bei verslininkų vis dar nėra įsisąmoninę intelektinės nuosavybės svarbos. Kai kurie ją vertina greičiau kaip kliūtį kūrybai ar verslui. Tačiau visos civilizuotos valstybės pripažįsta intelektinės nuosavybės apsaugos būtinumą ir jos teigiamą poveikį tiek paskiriems asmenims, tiek visos šalies kultūrai bei ekonomikai.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė apsaugos sistema Lietuvoje turi nemažai trūkumų - kai kurie yra universalūs, o kiti nulemti ne itin vykusių nacionalinių įstatymų ar jų taikymo praktikos.
Intelektinės nuosavybės teisės komitetas
Lietuvos advokatūroje suformuotas naujas, specializuotas Intelektinės nuosavybės teisės komitetas, kurio pagrindinis tikslas - prisidėti prie intelektinės nuosavybės teisės užtikrinimo bei sklandesnio šių teisių reguliavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje. Sparčiai vystantis technologijoms intelektinės nuosavybės teisių reikšmė auga, o jų turėtojai susiduria su teisių gynimo iššūkiais.
Atsiranda taip pat nemažai naujų problemų dėl skaitmenizacijos, naujos kūrybinės išraiškos bei intelektinės nuosavybės objektų formos (pavyzdžiui, multimedijos) bei nuosavybės teisių užtikrinimo jose. Siekis kurti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisės apsaugos sistemą paskatino Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro bei Lietuvos advokatūros atstovus ieškoti naujų bedradarbiavimo formų.
Komiteto sudėtį bei pirmininką išrinko Lietuvos Advokatų taryba. Vienas iš komiteto tikslų - prisidėti prie intelektinės nuosavybės teisės užtikrinimo bei sklandesnio šių teisių reguliavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.
Intelektinės nuosavybės (IP) supratimas
Dirbtinis intelektas ir intelektinės nuosavybės teisės iššūkiai
Greta neabejotinos naudos, kurią teikia dirbtinio intelekto (DI) plėtra, pastaruoju metu vis garsiau skamba įspėjimai dėl jos keliamų rizikų. Nekyla jokių abejonių, kad tolesnė DI plėtra kels naujas socialines problemas, o teisės mokslas ir praktika bus priversti į šias problemas reaguoti.
Viena aktualiausių ir daugiausia susirūpinimo keliančių DI poveikio krypčių - įtaka darbuotojų teisėms ir jų pajamoms. Naujas aspektas yra tai, jog dėl generatyvinio DI pavojuje atsiduria „kūrybinės“ profesijos (rašytojai, žurnalistai, tapytojai, muzikos kūrėjai, dizaineriai, išradėjai ir pan.), kurios iki šiol laikytos gana saugiomis nuo mašinų invazijos.
Dr. R. Birštonas savo darbuose gilinasi į klausimą - kaip DI plėtra gali paveikti kūrėjų, kurie dirba pagal darbo sutartį, teises į intelektinę nuosavybę. Intelektinės veiklos rezultatų apsaugos srityje darbuotojams yra taikomos specialios nuostatos. Toks esamas reguliavimas prisideda prie teisingo atlyginimo kūrybiniams darbuotojams užtikrinimo ir leidžia jiems dalyvauti kūrybinės veiklos rezultatų komercinėje sėkmėje. DI plėtra ir su ja susiję reguliavimo pokyčiai nurodytą darbuotojų padėtį gali pakeisti.
Egzistuoja skirtumas tarp darbuotojų, kuriančių fizinę produkciją ir darbuotojų, kuriančių intelektinės veiklos rezultatus. Pirmosios grupės atveju galioja paprasta taisyklė - darbuotojų sukuriama produkcija priklauso darbdaviui, o darbuotojai įmonės generuojamos produkcijos naudoje dalyvauja tik netiesiogiai, per darbo užmokestį.
Tuo tarpu antrosios grupės atveju situacija yra kiek kitokia - intelektinės nuosavybės objektų teisinis režimas skiriasi nuo fizinės produkcijos režimo, darbuotojams įgyjant papildomas teises jų sukurtų intelektinės nuosavybės objektų atžvilgiu. Ši skirtis matyti Darbo kodekso 31 straipsnio 4 dalies nuostatoje, kurioje pabrėžiama, jog darbuotojo naujovės darbdavio veiklai gerinti turi būti skatinamos bei už jas turėtų būti mokamas atlyginimas. Taip pat šioje normoje nurodoma, kad darbuotojo sukurti autorių teisių objektai saugomi ir už jų panaudojimą atlyginama įstatymuose ir susitarimuose nustatyta tvarka.
Alternatyvos paskirstant intelektinės nuosavybės teises į DI sukurtus kūrinius
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, galima išskirti kelias pagrindines alternatyvas, kaip teisinis reguliavimas turėtų paskirstyti intelektinės nuosavybės teises į DI sukurtą kūrinį, išradimą ar dizainą:
- Laikyti visus DI sugeneruotus rezultatus priklausančius „viešajai sričiai“ („public domain“).
- Autoriumi, išradėju ar dizaineriu laikyti patį dirbtinį intelektą.
- DI sukurtų intelektinės veiklos rezultatų teisių turėtoju laikyti darbdavį.
- Pripažinti teises darbuotojams, kurie dirbo su DI ir bent kiek reikšmingai prisidėjo prie galutinio rezultato.
Dr. R. Birštonas analizuoja kiekvieną iš šių alternatyvų, įvertindamas jų privalumus ir trūkumus, bei poveikį darbuotojų teisėms.
Bibliografija
Dr. R. Birštonas yra daugelio mokslinių publikacijų autorius. Tarp jų:
- Birštonas, R. (2023). Risks to Employees’ Intellectual Property Rights Posed by Artificial Intelligence. Journal of the University of Latvia. Law, 16, 49-59.
- Birštonas, Ramūnas; Mantrov, Vadim; Kelli, Aleksei. The principle of appropriate and proportionate remuneration in copyright contracts and its implementation in the Baltic States // New legal reality: challenges and perspectives. II: 8th international scientific conference of the Faculty of Law of the University of Latvia, 21-22 October 2021.
- Birštonas R., Liauksminaitė J. Mizaras V. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras. 2018 m.
tags: #birstonas #r #ir #kt #intelektines #nuosavybes