Žemės ūkis yra dinamiška bei nuolat besikeičianti sritis. Ūkininkams pradėjus mokėti gyventojų pajamų mokestį, išaugo apskaitos poreikis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma biologiniu turtu, kaip jis vertinamas ir kokie yra svarbiausi apskaitos aspektai.
Biologinis turtas yra dinamiška bei nuolat besikeičianti turto rūšis. Šis turtas, apimantis gyvūnus bei augalus, kuriuos įmonė valdo, naudoja ir disponuoja, yra skirtas parduoti, naujam biologiniam turtui ar žemės ūkio produktams gauti.
Biologinio Turto Apibrėžimas ir Pavyzdžiai
Biologinis turtas - tai gyvi augalai ir gyvūnai, auginami ūkininko ūkyje siekiant juos parduoti ar panaudoti ūkio veikloje.
Biologinis turtas - augalai ir gyvūnai. Tai gali būti, pavyzdžiui:
- Gyvūnai: veršeliai, telyčaitės, kiaulės, paršeliai.
- Augalai: bulvės, pievagrybiai, rožės, gerberos, vaismedžiai sode.
Žemės ūkio veikla yra įmonės biologinio turto pokyčių valdymas, o pats biologinis turtas gali būti parduodamas, naudojamas žemės ūkio produkcijai ar kitam biologiniam turtui gauti.
Žemės ūkio veikla apima žemės ūkio produktų gamybą, tų produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų produktų realizavimą.
Nutraukus biologinio turto gyvybinius ar vegetacinius procesus (nuskynus daržoves, paskerdus gyvulį, nukūlus javus) yra gaunami žemės ūkio produktai.
Auginami kviečiai - vienas iš biologinio turto pavyzdžių.
Biologinis turtas - gyvi gyvuliai ir augalai.
Apskaitoje svarbu atskirti biologinį turtą, naudojamą žemės ūkio veiklai, nuo turto, kuris naudojamas ne žemės ūkio veiklai. Jų apskaitą reglamentuoja skirtingi verslo apskaitos standartai (VAS).
Žemės ūkio veiklai naudojamo biologinio turto apskaita tvarkoma vadovaujantis septynioliktuoju Verslo apskaitos standartu "Biologinis turtas".
Pirmą kartą pripažįstant apskaitoje iš biologinio turto gautus žemės ūkio produktus, vadovaujamasi septynioliktuoju VAS "Biologinis turtas". Po pirminio pripažinimo šių produktų apskaitai taikomas devintasis VAS "Atsargos" (jis taikomas ir perdirbtų žemės ūkio produktų apskaitai).
Apskaitoje turimas biologinis turtas grupuojamas pagal gyvūnus ir augalus, pagal būdingiausius požymius, kad jį būtų lengviau apskaityti.
Žemės ūkio veikla palengvina šiuos biologinius pokyčius, gerina arba bent jau stabilizuoja sąlygas, būtinas biologiniams procesams vykti, pavyzdžiui, dirvos maistingumą, drėgmę, temperatūrą, aplinkos drėgmę, temperatūrą ir šviesą.
Gyvi gyvūnai ir augalai nuolat keičiasi biologiškai.
Ūkininkas, prieš pradėdamas tvarkyti apskaitą, apskaitos politikoje (aiškinamajame rašte) turi nurodyti pasirinktą vertinimo būdą, kuris bus taikomas visam biologiniam turtui ir iš jo gautai žemės ūkio produkcijai vertinti. Negalima, pavyzdžiui, melžiamų karvių vertinti įsigijimo savikaina, o pieno tikrąja verte.
Atsargų Įvertinimas ir Apskaita
Trumpalaikis turtas yra turtas, kuris sunaudojamas per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Viena iš trumpalaikio turto rūšių yra atsargos, kurios, priklausomai nuo įmonės ar ūkio veiklos specifikos, dažniausiai siejamos su pajamų uždirbimu. Todėl labai svarbu teisingai registruoti, vertinti ir atspindėti atsargas apskaitoje.
Pavyzdžiui, trumpai apibendrintos atsargų grupės pagal pavyzdinį sąskaitų planą:
Įmonė, sudarydama sąskaitų planą, gali naudotis pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau turi galimybę ir turėti analitinių sąskaitų, kurios lengviau padėtų tinkamai įvertinti atsargas. Atsargų skirstymas smulkiau renkantis analitines sąskaitas kiekvienai atsargų rūšiai ne tik palengvina savikainos nustatymą, bet taip pat leidžia ir atskirai vertinti atsargas.
41-ojo TAS „Žemės ūkis“ santrauka – taikoma nuo 2026 m.
Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas. Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.
Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė.
Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.
Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.
Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos, konkrečių kainų.
Konkrečių kainų metodas tinka labai mažoms įmonėms arba įmonėms, kurios labai smulkmeniškai tvarko apskaitą, nes kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.
Svertinio vidurkio metodas yra taikomas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios atsargos pirktos, pagamintos pirmiausia. Svertinio vidurkio būdas - parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos.
FIFO ir LIFO metodus galima gretinti. FIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.
LIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pagal pirmųjų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai.
Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė - apskaitoje registruojamos visos pardavimo pirkimo ir pasigaminimo operacijos. Šis būdas dažniausiai taikomas nedideliems kiekiams atsargų, brangioms atsargoms. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytant atsargų likutį ir pardavimų savikainą nereikia didelių pastangų. Atlikus inventorizaciją, likučiai yra sutikrinami, o atsiradusius trūkumus arba perteklius galima užregistruoti aiškiai žinant priežastis.
Periodiškai apskaitomų atsargų būdas - buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos. Norint nustatyti atsargų likutį, reikia atlikti inventorizaciją. Inventorizuojant nerastas atsargų kiekis laikomas parduotu, o tai ne visada atitinka tikrąją situaciją.
Biologinio Turto Pokyčiai
Biologinis turtas kinta tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.
Biologinis turtas kinta kokybiškai ir kiekybiškai. Augalai ir gyvūnai gali keistis biologiškai.
Kiekybiniai pokyčiai apima palikuonių skaičiaus, svorio, dydžio ir apimties kitimą, o kokybiniai - genetinių savybių, tankumo, subrendimo, riebumo, proteinų kiekio ir pluošto stiprumo kitimą.
Kokybiniai pokyčiai - tai genetinių savybių, tankumo, subrendimo, riebumo, proteinų kiekio, pluošto stiprumo kitimas.
Kiekybiniai pokyčiai - palikuonių skaičiaus, svorio, apimties, dydžio kitimas.
Kiekybiniai pokyčiai - gyvulių jauniklių skaičiaus, svorio, dydžio, apimties kitimas.
Kokybiniai pokyčiai - riebumo, baltymų kiekio, subrendimo, genetinių savybių kitimas.
Būsimoji nauda nustatoma įvertinant svarbias fizines savybes ir galimus biologinius pokyčius.
TAS 41 nurodo, kaip apskaityti dėl biologinio turto augimo, senėjimo, brendimo, dauginimosi įvykusius turto pokyčius.
Biologinio Turto Vertinimas
Biologinis turtas įvertinamas pasirinktu būdu, kai jis atsiranda įmonėje ir kiekvieną kartą sudarant finansinę atskaitomybę.
Jeigu įmonės apskaitos biologinis turtas jo pripažinimo metu ir kiekvieną balanso datą įvertinamas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, išskyrus atvejus, kai neįmanoma patikimai įvertinti pasigaminimo savikaina.
Tikroji Vertė
Biologinio turto tikrąją vertę galima nustatyti remiantis aktyviosios rinkos kaina.
Aktyvioji rinka - tai rinka, kurioje vyksta operacijos dėl homogeniškų prekių ar kitokių produktų, o norintys pirkti ir parduoti subjektai nuolat randa vienas kitą.
Nustatant turto tikrąją vertę, reikia atsižvelgti į jo buvimo vietą ir būklę. Pvz., fermoje laikomų gyvulių tikroji vertė yra jų rinkos kaina, atėmus galimas transporto ir kitas gyvulių pristatymo į rinką išlaidas.
Vertinant turtą tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, daroma prielaida, kad jo rinkos kainą galima patikimai nustatyti. Rinkos kaina yra patikimai įvertinta toje rinkoje galima gauti būsimoji ekonominė nauda.
Rinkos kainos šaltiniai gali būti įmonės apskaitos dokumentais, katalogais, statistiniais leidiniais, internetu, spauda ir kt.
Transporto ir kitos biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos pristatymo į rinką išlaidos gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kurioje rinkoje tikimasi parduoti, ir į faktiškas įmonės biologinio turto bei žemės ūkio produkcijos pardavimo sąlygas. Pvz., jei parduodamą biologinį turtą ar žemės ūkio produkciją iš įmonės išsiveža pats pirkėjas, transporto ir kitų pristatymo į rinką išlaidų nebūna.
Grupuojant reikia atsižvelgti į tai, pagal kokius požymius kainos nustatomos rinkoje. Tikslinga šį turtą sugrupuoti pagal kiekybinius ir kokybinius jo požymius. Pavyzdžiui:
- svorio kategorijas: A klasės I kategorija, A klasės II kategorija ir t. t.
- klases: pačios aukščiausios klasės grūdai, aukščiausios klasės grūdai, I klasės grūdai ir t. t.
Aktyviosios rinkos kaina yra geriausias tikrosios vertės įrodymas. Aktyvioji rinka atsiranda, kai egzistuoja homogeniški produktai ir norintys pirkti bei parduoti subjektai gali rasti vienas kitą. Jei rinkos kainos labai skiriasi, būtina pasirinkti, pagal kurią kainą nustatyti turto tikrąją vertę. Įmonė gali atsižvelgti ir į panašaus turto rinkos kainas vertinimo dieną.
Gali atsitikti taip, kad tikrosios vertės patikimai negalima nustatyti.
Pardavimo vietos išlaidos - tai rinkliavos turguje, išlaidos tarpininkams, prekybos agentams.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimas biologinis turtas (kai pasirinktas tikrosios vertės būdas) perkainojamas įvertinant tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas.
Įsigijimo (Pasigaminimo) Savikaina
Jei negalima patikimai nustatyti tikrosios vertės, biologinis turtas gali būti įvertintas pasigaminimo savikaina.
Tai apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu ar sukūrimu. Biologinį turtą galima pirkti arba sukurti įmonėje.
Jeigu ūkininkas apskaitos politikoje pasirinko taikyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainos būdą, jis privalo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje suskaičiuoti atskirų auginamo biologinio turto rūšių savikainą, kuria padidinama ar sumažinama įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
Per metus ūkyje gimę gyvūnai ir iš biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija registruojama planine (sąlygine) savikaina. Metų pabaigoje planinė savikaina koreguojama iki faktinės pasigaminimo savikainos. Faktinę savikainą sudaro visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
Pavyzdžiui, jei įmonė pasėjo žiemkenčius, į pasigaminimo savikainą įeina sėklų, trąšų, darbo užmokesčio ir kitos susijusios išlaidos.
Apskaitoje registruojama ganyklų produkcija (žolė), įvertinama pasigaminimo savikaina, t. y. ganyklų žolės auginimo išlaidos.
Pasirinkus ūkyje taikyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainos būdą, daugiamečiai sodiniai įvertinami išsiauginimo savikaina, tačiau balanse pateikiami likutine verte.
Biologinio Turto Apskaita
Biologinis turtas įvertinamas pasirinktu būdu, kai jis atsiranda įmonėje ir kiekvieną kartą sudarant finansinę atskaitomybę.
Vertės pasikeitimas dėl fizinių savybių ir rinkos kainų pokyčių turi įtakos ataskaitinio laikotarpio finansiniams rezultatams.
Žemės ūkio produkcijos savikaina prilyginama jo vertei pirkimo kainomis. Todėl rezultatas (pelnas ar nuostoliai) nesusidaro.
Pavyzdžiai
- 1 pavyzdys: Įmonė A įsigijo 5 veršelius, kurių bendras svoris - 1 t, įsigijimo vertė - 4 500 Lt. Už veršelius ji sumokėjo iš banko sąskaitos.
- 2 pavyzdys: Iš melžiamų karvių įmonė A gavo 20 vnt. prievaisos.
- 3 pavyzdys: 20X5 metais įmonėje A gauta 30 t miežių derliaus. Produkcijos gavimo metu tikroji vertė, atėmus pardavimo vietos išlaidas, yra 600 Lt, iš viso - 30 000 Lt.
- 4 pavyzdys: 20X5 metais įmonė A pardavė 10 vnt. galvijų, kurių bendras svoris - 3,8 t. 20X5 m. tuo metu buvo 400 Lt.
Žemės Ūkio Produkcijos Vertinimas
Žemės ūkio produkcija, nuimta nuo biologinio turto, įvertinama tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas.
Tai reiškia, kad derlius, pienas ar kiti produktai yra vertinami rinkos kaina, atėmus išlaidas, susijusias su jų pardavimu.
Jei parduodamą biologinį turtą ar žemės ūkio produkciją iš įmonės išsiveža pats pirkėjas, transporto ir kitų pristatymo į rinką išlaidų nebūna.
Pelnas arba nuostoliai atsirandantys pripažįstant žemės ūkio produkciją, pirmą kartą įvertinus tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, turi būti įtraukiami į to laikotarpio, per kurį buvo gauta produkcija, finansinius rezultatus.
Biologinio Turto Inventorizacija
Turint biologinio turto itin svarbu periodiškai vykdyti inventorizaciją, vadovaujantis įmonės vadovo patvirtinta inventorizacijos tvarka. Tik kruopščiai atlikta inventorizacija leidžia užtikrinti, kad apskaitos duomenys atspindėtų realų įmonės biologinio turto kiekį, kuris atsispindės ir finansinėse ataskaitose.
Biologinio Turto Pardavimas ir Nurašymas
Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys pripažįstant biologinį turtą, pirmą kartą įvertinus tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, turi būti įtraukiami į to ataskaitinio laikotarpio finansiniams rezultatams.
Pavyzdžiai su Skaičiavimais
Pavyzdys: Per 20X5 metus auginant žieminius kviečius patirta 13 400 Lt sąnaudų. Tai yra melžiamų karvių išlaikymo išlaidoms - 27 500 Lt. Ji lygi melžiamų karvių išlaikymo išlaidoms.
Kitas pavyzdys: 20X5 m. pasėjo žiemkenčius. Žieminių kviečių sėklos kainavo - 8 000 Lt, darbo užmokestis ir socialiniam draudimui - 1 000 Lt, trąšos - 2 000 Lt; netiesioginės gamybos išlaidos - 3 000 Lt). Turtas bus įvertinamas pasigaminimo savikaina, t. y. 14 000 Lt.
tags: #biologinis #turtas #tai