Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien - jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas galimybes, kiti įžvelgia pavojų ir prognozuoja fantastinių filmų scenarijus.
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. O. Kurasova pabrėžia, kad būtent mokymosi ir tobulinimo būdu kuriamas tikrasis DI, kuris veikia ne pagal iš anksto užprogramuotas taisykles, bet savarankiškai reaguodamas į kintančias situacijas. „Tikrojo DI esmė yra ta, kad jis turi mokėti elgtis neapibrėžtoje situacijoje. Siurblį gali iš anksto užprogramuoti, nustatyti parametrus, kad nesiurbtų toje vietoje, kur pastatyta kėdė, čia ir DI dar nereikia. Siurblys su DI turi kaip žmogus pradėti matyti, girdėti tam tikrus aspektus ir paskui naujoje situacijoje juos tinkamai panaudoti, žinoti, kad kėdė gali būti bet kur. DI mokosi ne tik iš ankstesnių duomenų, bet ir vykstant procesui, nors tai yra vis dar didelis iššūkis - ta kėdė gali būti keturių kojų, kitą kartą - trijų, o gal tai vaikiška kėdutė.
Dirbtinis Intelektas Kasdieniame Gyvenime
Robotai dulkių siurbliai, robotai vejapjovės, naujausios skalbimo mašinos - pasak O. Kurasovos, jau ir šiuose kasdieniuose įrenginiuose gali būti DI apraiškų: „Išgirsti reklamą apie tokius įrenginius ir susidomi: ar tikrai tai tik mechaninis prietaisas, kuris važinėja nustatyta trajektorija ir tiek?“. Pasak profesorės, tokių įrenginių mūsų buityje vis daugėja, bet žmonės to net nepastebi, nes DI tampa jau įprastu reiškiniu. „Įdomu ir patyrinėti, kaip jis elgiasi, išbandyti funkcionalumą, kaip įrašinėjama informacija, kaip vyksta patobulinimai, nes didžioji dalis DI sistemų vis dar pagrįsta mašininiu mokymusi, kai sistema išmoksta kažką daryti iš buvusių duomenų.
Mokslininkė pasakoja, kad tobulinant DI duomenų kaupimas yra labai svarbus procesas, ypač tam tikrose šakose. Tačiau ir čia susiduriama su įvairiais iššūkiais: „Dabar yra problema, kad duomenų prirenkama daug, bet tai ne visada daroma tinkamai.
Duomenų Svarba ir Iššūkiai
- Duomenų kaupimas yra labai svarbus DI tobulinimo procesas.
- Susiduriama su iššūkiais dėl netinkamo duomenų rinkimo.
- DI turi mokėti elgtis neapibrėžtoje situacijoje.
DI Taikymas ir Saugumas
Pasak prof. O. Kurasovos, šiuo metu intensyviai plėtojamas DI taikymas kompiuterinių virusų atpažinimo procesuose, kibernetinės apsaugos srityje. Įprastos ugniasienės, skirtos apsaugoti kompiuterius - taip pat taisyklių rinkiniais pagrįstos sistemos, kurios nuolat atnaujinamos atsiradus naujiems virusams. „Dabartinis tikslas - kad DI grįstos ugniasienės ar virusų gaudymo sistemos galėtų ir naujam virusui neleisti įsibrauti į mūsų kompiuterį, nes DI nagrinėja jau pačias viruso savybes įvykus atakai. Be abejo, 100 proc. tikslumo dar nėra. Dabar teigiama, kad toks DI, kurį būtų galima lyginti su, pavyzdžiui, kūdikiu, apskritai nėra sukurtas, nes jis dar mažai ką moka.
Pasak jos, nors įvairios institucijos atlieka daug įvairių tyrimų, reikalingų norint sukurti maksimalų tikslumą demonstruojantį DI, yra kitų uždavinių, kur tas 100 proc. tikslumas nebūtinas: „Tas pats robotas siurblys - jei jis ir atsitrenks į kėdę keletą kartų, tai gal nieko baisaus ir neatsitiks. Be nuolatinės informacijos analizės ir surinktų duomenų apdorojimo, kuriant DI įrenginius pasitelkiamos ir kitos priemonės. Tai įvairūs davikliai, esantys ne tik pačiame robote siurblyje, bet ir, pavyzdžiui, sienose, kurie siunčia signalus įrenginiui ir palaiko su juo ryšį, taip padėdami išvengti netikėtų kliūčių.
Daiktų Internetas ir DI
Pasak prof. O. Kurasovos, „Daiktų internetas - kita tema, susijusi su DI, bet tai iš esmės ne tiek protingas daiktų elgesys, kiek iš anksto numatytų sąlygų visuma. Tai dalis interneto, kuriame tarpusavyje bendrauja kompiuteriai, kompiuterinės sistemos, pavyzdžiui - šaldytuvas su prekybos centru, kuriam jis pats praneša, kad trūksta pieno. Į prekybos centrą siunčiamas signalas, kad prekių pristatymo bendrovė jau gali atvežti pieno į namus.
Prof. O. Kurasova teigia, kad po truputį į kasdienius procesus įsitraukiantis DI netrukus užims ir svarbesnę vietą žmogaus gyvenime. Vertinant nuolatinį technologijų plėtros greitį, tai gali nutikti greičiau, nei tikimės: „Sunku pasakyti, kada tai, kas dabar tik kuriama, taps realybe, gal po 100 metų. Tobulėjantis DI atneša pokyčius, su kuriais siejama ir viena didžiausių baimių - darbo vietų praradimas.
DI ir Darbo Rinka
- DI gali perimti tam tikras funkcijas ar darbus, tai gali išeiti tik į gera.
- Vyresnei kartai gali būti sudėtinga persiorientuoti ir prisitaikyti prie išmaniųjų įrenginių.
- Naujoms kartoms šie technologijų pokyčiai bus tokie pat savaime suprantami, kaip dabar yra su išmaniaisiais telefonais.
Mokslininkės manymu, jei DI iš žmogaus perims tam tikras funkcijas ar darbus, tai gali išeiti tik į gera. „Galbūt žmogus ir sutvertas ne dirbti, bet kurti, užsiimti norimomis veiklomis, tik gyvenimas privertė elgtis kitaip?.
DI Emocijos ir Bendravimas
„Galbūt kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus ateityje turės pagalbininką robotą, kuris ne tik vaistų, sulčių atneš, bet ir pabendraus - tai įmanoma. Dabar tobulinamam DI lengviau suprasti ir vykdyti užduotis, nei reikšti emocijas ar palaikyti pokalbį, tačiau atliekamos šnekos, kalbos analizės, nagrinėjami garso signalai.
Viena iš prof. O. Kurasovai artimų sričių yra ir vaizdų analizė, leidžianti DI automatiškai atpažinti norimus objektus. „Radiologas ar kitas specialistas, stebėdamas ir tyrinėdamas vaizdą, gali nustatyti, ar jame nėra kokių nors pokyčių, dėmių. Jeigu turim sukaupę daug vaizdų, galime išmokyti DI atpažinti piktybines vietas, pakitimus, kad gydytojui nebereikėtų atidžiai nagrinėti viso vaizdo, bet jis galėtų iškart susitelkti į jau DI pažymėtą pakitimų turinčią vietą.
Be medicinos, vaizdų analizė naudojama ir siekiant atpažinti tokius objektus kaip žmogaus veidas. Pateikus didelį kiekį žmonių veidų, sistemos apmokomos ir geba panašų vaizdinį sugeneruoti pačios. Sugeneruojamas naujas, nors ir neegzistuojantis, bet į kažką labai panašus žmogaus veido vaizdinys gali būti naudojamas netinkamose situacijose ar blogiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant sukompromituoti ar šantažuoti žmogų.
NASA spageti robotas Dariaus išmokytas vaikščioti dirbtinio intelekto pagalba
DI Keliami Etiniai Klausimai ir Pavojai
DI pokyčiai per pastaruosius porą metų kelia ir džiaugsmą, ir susirūpinimą, nes DI pramonė veržiasi į priekį be pakankamo reguliavimo. „ChatGPT“ paleidimas į žmonių rankas atidavė galingą DI įrankį, ir dauguma nesitikėjo, kad jis bus toks pažangus. Tai kelia daugybę etinių problemų, taip pat labai realią galimybę, kad robotai netrukus perims daug mūsų darbų.
Valdomas proto, DI tarnaus žmonijai, užvaldytas bepročių, kaip Putinas, gali sunaikinti žmoniją, kaip minėtieji ginklai. Protingiems kompiuteriams perimant vis daugiau darbų, kuriuos atlieka žmonės, kyla klausimas, kokie darbai liks žmonėms. Manoma, kad kai kurie darbai visada bus atliekami žmonių. Tačiau tam tikri protiniai sugebėjimai taps vis mažiau vertingi, nes juos perims kompiuteriai.
Savybės ir Įgūdžiai Ateityje
- Entuziazmas
- Gebėjimas elgtis su dideliais duomenų srautais
- Atviras protas
- Stiprus moralinis jausmas
- Drąsa veikti už savo komforto zonos
Svarbu atviras protas, stiprus moralinis jausmas, drąsa veikti už savo komforto zonos. Galbūt ateityje turėsime robotus, kurie pasirūpins tais darbais, kurių visai nenorime dirbti.
Humanoidai: Ar Jie Gali Pavaduoti Žmones?
Paprastai tariant, humanoidas - tai žmogui būdingas charakteristikas turintis robotas. Jeigu tikėsime didžiųjų pasaulio protų vizijomis, tai reiškia, kad humanoidiniai robotai jau labai greitai dažnai pasikartojančiose monotoniškose užduotyse galės pilnai pavaduoti žmogų. Pavyzdžiui, „Toyota“ sukurtas humanoidas „T-HR3“ pasižymi žmogaus kūnui prilygstančia sąnarių sistema, todėl šiuo metu jau geba itin tiksliai atkartoti jį valdančio asmens judesius. Savo pirmąjį humanoidą „ARMAR-6“ šiais metais jau spėjo pristatyti ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo „SecondHands“ projekto komanda. Pasak kūrėjų, „ARMAR-6“ bėgant laikui turėtų tapti nepakeičiamu sandėlio darbuotojų pagalbininku.
Akivaizdų pasauliniu mastu kilusį ažiotažą, žinoma, sukėlė 2016 metais viešai pristatytas humanoidas vardu „Sophia“, kuris vieno interviu metu pareiškė planuojantis sunaikinti žmoniją. Tuo tarpu 2017 metų antroje pusėje „Sophia“ ne tik aplankė Vilnių, bet taip pat tapo pirmuoju humanoidu, kuriam buvo suteikta Saudo Arabijos pilietybė.
Humanoidų ir dirbtinio intelekto sąveikos pavojus įžvelgia vis daugiau mokslo bendruomenės atstovų. Žinomiausias šio amžiaus vizionierius Elonas Muskas neslepia, kad dirbtinis intelektas ateityje gali kelti didžiulę grėsmę žmonijos egzistencijai. Keista, bet kartu su išsakytais nuogąstavimais tais pačiais 2017 metais šis vizionierius įsigyja „Neuralink“ kompaniją bei sulaukia 27 mln. JAV dolerių investicijos, kurios šaltinis, deja, bet lieka neatskleistas.
Išvados
Dirbtinis intelektas ir robotai sparčiai tobulėja, įgaudami vis daugiau žmogui būdingų savybių. Nors tai atveria naujas galimybes medicinoje, pramonėje ir kasdieniame gyvenime, taip pat kelia etinių ir saugumo klausimų. Svarbu užtikrinti, kad DI būtų naudojamas atsakingai ir etiškai, siekiant išvengti galimų pavojų ir maksimaliai išnaudoti jo teikiamą naudą visuomenei.