Koks terminas gali būti atnaujinamas?

Civiliniai procesiniai terminai yra esminė teisinio proceso dalis, užtikrinanti efektyvų ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami procesinių terminų rūšys, jų skaičiavimo tvarka, sustabdymo, pratęsimo ir atnaujinimo sąlygos.

Procesinių terminų samprata ir rūšys

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo įstatymai sieja tam tikrus teisinius padarinius. Teisiniu požiūriu, terminas yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Įstatymų arba teismo paskirtas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas.

Procesiniai terminai gali būti apibrėžiami:

• Tiksli kalendorine data (pvz., „iki 2007 metų rugsėjo 15 dienos“).
• Įvykiu, kuris būtinai turi įvykti (pvz., ieškinio dalyką ar pagrindą galima pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo).
• Laiko tarpu (pvz., „per 14 dienų“).

Terminų skaičiavimas

Išsiaiškinus terminų sampratą ir vietą administraciniame procese svarbu žinoti ir pagrindines jų skaičiavimo taisykles. Terminų skaičiavimo tvarką administraciniame procese nustato ABTĮ 66 str.

Terminų skaičiavimo tvarka administraciniame procese:

• Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu.
• Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.
• Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos dienos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia.
• Metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną.
• Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną.
• Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną.
• Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos.

Nuo to, kaip yra apibrėžiamas terminas, priklauso jo skaičiavimas. Bet kokiu atveju termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia.

Pvz. 2007 metų rugpjūčio pirmą dieną gavus teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad ieškinio trūkumus reikia pašalinti per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos, 14 dienų terminas prasideda rugpjūčio 2 dieną nulis valandų nulis minučių. Į termino eigą įsiskaito visos ne darbo ir oficialių švenčių dienos, tačiau tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

Procesinius terminus praleidę asmenys netenka galimybės atlikti tam tikrų veiksmų, su kurias ir buvo siejamas terminas. Be to, skundai ir dokumentai, paduoti pasibaigus jų pateikimo terminams, yra grąžinami. Terminų laikymasis padeda užtikrinti greitesnį ir ekonomiškesnį bylos nagrinėjimą.

Procesinių terminų sustabdymas

CPK 76 str. nustatyta, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą sustabdoma ir visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga. Procesiniai terminai sustabdomi atsiradus aplinkybėms, kurios yra pagrindas sustabdyti bylą. Terminas toliau skaičiuojamas nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos.

Sustabdžius administracinę procedūrą, sustabdomi ir šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai.

Procesinių terminų pratęsimas

Teismas nustatytus terminus, kurie jau pasibaigę, gali pratęsti. Svarstydamas nustatyto termino pratęsimo klausimą, teismas gali pareikalauti iki vieno tūkstančio litų užstato ir jį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Tokio užstato nesumokėjus, termino prayęsimas toliau nesvarstomas ( CPK 77str. 1d.). Jeigu prašantis neatlieka vieksmų, kuriems atlikti buvo pratęstas procesinis terminas. Užstatas pereina valstybei ( CPK 77 str. 2d.).

Procesinių terminų atnaujinimas

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nustatytus terminus galima tik atnaujinti, o teismo nustatyti terminai gali būti ne tik atnaujinami, bet ir pratęsiami. Kartu įstatyme numatyti atvejai, kiek laiko praėjus negali būti sprendžiama dėl termino atnaujinimo (naikinamieji terminai).

Pavyzdžiui: prašymas pateikti teismui grąžinti grąžinti žyminį mokestį gali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3d.), pareiškimas atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti negali būti tenkinamas, jeigu paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 336 str 1d. 1p. Nurodytą atvejį.

Konkrečių terminų atnaujinimo pagrindų LR ABTĮ nenurodo, nes kas kartą teisėjai sprendžia ar konkrečios aplinkybės yra svarbios ir ar gali būti pripažintos termino praleidimo pagrindu. Kaip yra atnaujinami terminai reglamentuota šio įstatymo 34 str.

Remiantis ABTĮ 34 str.:

• Sprendimą dėl termino atnaujinimo priima tik teismas.
• Termino praleidimo priežastys turi būti svarbios, esminės.

Visi šie bruožai yra būtini, kad terminas būtų atnaujintas. Pavyzdžiui: teismas negali atnaujinti termino, jei pareiškėjas nenurodo svarbių aplinkybių dėl kurių terminas buvo praleistas.

Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas.

ABTĮ 34str. nurodo, kad prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. pareiškėjas gali paduoti atskirąjį skundą.

Šis administracinio proceso termino atnaujinimo institutas atskleidžia svarbią teismo funkciją. Tik teismas gali įvertinti ar aplinkybės dėl kurių praleistas terminas yra esminis, ir tik teismas sprendžia ar atnaujinti terminą. Kadangi teismo sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjui, tai įstatymas numato galimybę pateikti atskirąjį skundą. Atskirojo skundo padavimo tvarką reglamentuoja ABTĮ XXII skirsnis.

LR CK taip pat numato, kad priežastys dėl kurių praleistas terminas turi būti esminės (pagrindinės), bet šių priežasčių nedetalizuoja. Siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Praleidus šį terminą, pagal Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. reglamentuojama, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1. pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai ir kt.

Civilinio kodekso 5.11 str. 2 d. numato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Pagal teisinį reguliavimą, palikimą gali priimti ne tik pirmos eilės įpėdiniai, bet ir kiti giminaičiai. Tai gali būti svarbi aplinkybė, kai antros ar trečios eilės įpėdiniai jau praėjus terminui sužino apie palikimą ir tik tuomet kreipiasi dėl palikimo priėmimo. Sužinojimo momentas dėl palikimo atsiradimo fakto, ypač kai šiuos faktus sužino ne pirmos, o tolimesnės eilės įpėdiniai, gali būti svarbus faktorius termino atnaujinimui ir galimybei priimti palikimą.

Termino palikimui priimti neatnaujinimo pasekmės gali turėti neigiamą įtaką ne tik pačiam įpėdiniui, bet ir kitiems asmenims, ypač, jeigu palikėjui nuosavybės teisėmis priklausė dalis turto.

30 straipsnis. 1. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas, teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per septynias darbo dienas nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Kai teismo pirmininkas, teisėjas, teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija mano, kad dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo. Šiuo atveju apie prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir nurodomas terminas, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą.

2016 09 27 įstatymu Nr. (TAR, 2016, Nr. 4.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad termino atnaujinimas yra svarbi teisinė priemonė, užtikrinanti asmenų teisių gynimą, tačiau ji taikoma tik esant svarbioms priežastims ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

tags: #bet #koks #terminas #gali #buti #atnaujinamas