Bernotų kaimo ir sodo sklypų istorija: švietimas, kultūra ir paveldas

Šis straipsnis skirtas apžvelgti Bernotų kaimo ir jo apylinkių istoriją, ypatingą dėmesį skiriant švietimo įstaigų raidai, kultūros paveldui ir bendruomenės gyvenimui.

Švietimo raida Babtų apylinkėse

Švietimo istorija Babtų apylinkėse siekia XX amžiaus pradžią. 1928 metais Babtų mokykloje, kurios vedėja buvo Veronika Papertienė, mokėsi 76 mokiniai (19 lietuvių, 48 lenkų, 9 žydų tautybės), o baigė mokyklą tik viena mergaitė. 1926 metais Babtų mokyklą baigė keturi, 1927 metais- šeši mokiniai. Mokyklą lankydavo daug mokinių, bet ją baigdavo labai mažai. 1929 metais mokyklai vadovavo Antanina Samaškytė.

Ketvirtajame dešimtmetyje mokykla vis dar buvo senajame savivaldybės pastate. Mokyklos vedėjas Vincas Špakauskas ir mokytojas Jonas Gražulevičius rūpinosi naujos mokyklos statybos reikalais. 1935 metais Babtai pasipuošė nauja dviejų aukštų medine mokykla (Kauno gatvėje). 1937 metų pabaigoje mokykla buvo trijų komplektų, dirbo trys mokytojai, po metų atidarytas ketvirtas komplektas. Nuo 1941 metų - Petras Kursevičius. Nuolat dirbo keturi mokytojai.

Babtų gimnazija

Mokyklos pertvarkymai ir plėtra

1944-1945 mokslo metais Babtų mokykla pertvarkoma į progimnaziją. Pirmasis direktorius buvo Povilas Gustas. Pradiniuose skyriuose mokėsi 124 mokiniai, o progimnazijos klasėse - daugiau kaip 100 mokinių. 1949-1950 mokslo metais progimnazija pertvarkyta į priaugančią vidurinę mokyklą. Tais metais mokyklai vadovavo jaunas direktorius Vytautas Plioplys. Tačiau tuomet tuštėjo sodybos, taip pat ir mokyklos suolai. Ūkininkai, jų vaikai ir mokytojai buvo tremiami į Sibirą. 1949 metais įvestas visuotinis privalomas septynmetis mokymas.

Nuo 1950-1951 mokslo metų mokyklai vadovavo direktorė Lelija Bartkienė, labai nuoširdi, tvarkinga, jautri, griežta, reikli sau ir kitiems. Tuo metu mokėsi 303 mokiniai, dirbo 20 mokytojų. 1951 metų pavasarį Babtų vidurinę mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida- 13 mokinių. Jų auklėtojas buvo Kasparas Bartkus. 1951-1952 mokslo metais klebonijoje įkuriamas 30 vietų bendrabutis. Direktorė Lelija Bartkienė rūpinosi, kad būtų statoma nauja mokykla, nes pamokos vykdavo penkiose pamokoms nepritaikytose patalpose.

Nuo 1957 iki 1960 metų Babtų mokyklai vadovavo lituanistas, vertėjas, kraštotyrininkas Kasparas Bartkus, pedagogų kolektyvo labai gerbiamas žmogus. 1959 metais pereinama prie visuotinio privalomo aštuonmečio mokymo. Tuo metu pradėta statyti nauja mokykla. Nuo 1962 iki 2001 metų mokyklai vadovavo direktorius Juozas Saulius. 1962m. spalio 23 d. įvyko naujos 520 vietų mokyklos atidarymo šventė. Netrukus buvo įrengti fizikos, chemijos mokomieji kabinetai, sporto salė, valgykla, stadionas, gamtininkų bandymų sklypas. Prie mokyklos pasodinta daug medelių, dekoratyvinių krūmų ir gėlių, įveistas sodas.

Mokytojas Jonas Dauguvietis sėkmingai vadovavo mokyklos pučiamųjų orkestrui, o jo paruoštas mišrus choras dalyvaudavo respublikinėse moksleivių dainų ir šokių šventėse. 1973-1974 mokslo metais mokyklos berniukų ansamblis, kurį ruošė mokytoja Gertrūda Baleliūnienė, dalyvavo "Dainų dainelės" respublikiniame konkurse ir laureatų koncerte. Direktorius Juozas Saulius kasmet rengė psichologinius pedagoginius seminarus. Juose ne kartą dalyvavo pedagogikos mokslų daktaras prof.

Nuo 1989 metų kiekvieną rudenį mokyklos literatai, vadovaujami Daliutės Masaitienės, rengia literatūrinę "Poezijos rudens" šventę. Mokykloje sėkmingai dirba mišrus choras, jaunučių choras, merginų ir vaikinų ansambliai ( vadovė mokytoja Danutė Šakalienė), dūdų orkestras, tautinių šokių kolektyvas ( 2003 m. dainų šventės dalyvis ). Nuo 1992 m. 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę pradėta švietimo reforma; pertvarkomas mokymo turinys, mokymo metodai, būdai, formos. Mokykloje dėstomi nauji mokomieji dalykai: dorinis ugdymas ( tikyba, etika), informacinės technologijos, ekonomika. 11-12 klasėse įvestas mokinių profiliavimas ( realinis ir humanitarinis profiliai) . 2001 m. 2001 m. rudenį mokykloje atlikta renovacija (pakeisti langai, stogas, katilinė). 2002 m. Babtų seniūnijos ūkininkų ir mokyklos lėšomis įrengta mokyklos bibliotekos skaitykla. Bažnyčios parapijos klebono Ž.Veselkos ir Kauno arkivyskupo metropolito S.

Mokykla siekia tapti edukaciniu centru, įgyvendinant ne tik kokybišką bendrąjį vidurinį išsilavinimą, bet ir organizuojant tęstinį suaugusių mokymą. Mokykla dalyvauja įvairių projektų rengime, kurių pagalba gerėja mokyklos materialinė bazė ( laimėta kompiuterių klasė, kompiuterinis grafo projektorius) ir mokinių užimtumas. Mokykloje puoselėjamos gražios tradicijos - mokinių mokslinės konferencijos, Kaziuko mugė, tradicinis Motinos dienos paminėjimas. Mokykloje veikia " Šimto dešimtukų " klubas. Ugdytiniai aktyvūs rajoninių, respublikinių olimpiadų, festivalių, konkursų, parodų, varžybų dalyviai. 2003/2004 m. m. 5-10 klasėse mokėsi 493 mokiniai.

Panevėžiuko mokykla

Panevėžiuko mokykla įsteigta 1923 m. Vikūnų kaime, Telvoševičiaus name. Pirmoji mokyklos mokytoja buvo J.Andriuškevičiūtė. 1937 m. pradėta statyti nauja pradinė mokykla. Pastatas iškilo visai netoli plytinės, priešais kapines. Tai buvo dviaukštis medinis namas, kurio pirmajame aukšte buvo įrengtos klasės, o antrajame- butai mokytojams. 1938 m. mokykla baigta statyti. Nuo 1951 m. Panevėžiuke veikė septynmetė mokykla. Pirmasis direktorius buvo Jonas Pavėsis. Jis vedė rusų kalbos ir istorijos pamokas. Mokykloje mokėsi 88 mokiniai.

Dirbo mokytojai: Bronius Gailiūnas, Marija Gailiūnienė, Antanas Barvainis, Ona Lebedienė, S.Čemekauskaitė. Nuo 1954 m. mokyklos direktorė - Emilija Šeškutė. Tais metais išleista pirmoji septintokų laida. Devyniolikai mokinių buvo įteikti septynmetės mokyklos baigimo pažymėjimai. 1956 m. direktore dirbo Danutė Batūraitė. Nuo 1958 m. mokyklos direktorius - Algirdas Rinkevičius. Tais metais mokyklos jaunieji turistai rajono sąskrydyje laimėjo pirmąją vietą. 1959 m. pradėjo veikti aštuntoji klasė.

Nuo 1966 m. direktore buvo Irena Beniulienė, pavaduotoja A. 1971-1972 m. mokykla remontuota. Pradėjo veikti mokytojų metodinis ratelis, kuriam vadovavo mokytoja G.Balčiūnienė. 1973-1974 m. iškeltas uždavinys - parengti mokinius privalomajam viduriniam mokslui. 1972 m. Susibūrė skudutininkų ansamblis, dūdų orkestras, kuriems vadovavo mokytojas Edvardas Plačiakis. 1974-1975 m. paskelbti pažangumo metais, įvesta kabinetinė sistema.

1983-1987 m. mokyklos direktorė - Nijolė Žilėnienė. 1984-1985 m. įvestas šešiamečių mokymas. 1986 m. nuo netvarkingų dūmtraukių mokykloje kilo gaisras. Pastatas apdegė, jame buvo neįmanoma dirbti. Mokykla persikėlė į buvusio Panevėžiuko dvaro pastatą. Nuo 1987 m. 1993-1996 m. mokyklos direktorė - Vilma Maročkienė. Nuo 1996 m. mokyklai vadovauja Audronė Čelkienė. 1999 m. mokykloje pradėjo veikti dešimtoji klasė.

Mokykloje vyksta tradicinės Kalėdų eglutės, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Žemės dienos, Mamyčių, Abėcėlės, Rugsėjo 1-osios, Paskutiniojo skambučio šventės. Moksleiviai yra aktyvūs Panevėžiuko apylinkių istorinio paveldo saugotojai, tvarko knygnešio Martyno Ramanausko, 1863 m. sukilėlių, rašytojo Kazio Puidos kapus. Mokykloje veikia muziejus. Viena mokyklos tradicijų - išvykos.

Aplankyta Panemunės pilys, Vilnius, Kaunas, Trakai, Anykščių kraštas, Baltijos pajūris, Panevėžio kariūnai, pabuvota Latvijos Rundalės pilyje, Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Šiuo metu mokykloje dirba 18 mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 12 suteikta vyr. mokytojo kvalifikacinė kategorija. Mokykla turi šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius kabinetus, medžio - metalo dirbtuves, sporto salę, valgyklą, kompiuterių klasę, biblioteką, kurioje yra per 5 tūkst.

Bibliotekų raida Babtų apylinkėse

Bibliotekų istorija Babtų apylinkėse taip pat siekia XX amžiaus pradžią. 1933 m. Babtų valsčiuje veikė 5 pradinių mokyklų bibliotekos. Jų knygomis naudojosi mokytojai, mokiniai ir vietiniai gyventojai. 1937 m. Babtuose įkurta viešoji valstybinė biblioteka. Jos vedėju paskirtas Stasys Liukomas (knygnešio Kazimiero Liukomo sūnus). Keletą metų (1941-1944 m.) mokyklos bibliotekai vadovavo Aldona Kursevičienė. Buvo biblioteka ir "Pochodnios" įkurtoje lenkiškoje mokykloje. Knygas iš jos imdavo lenkiškai kalbantieji.

1945 m. Pirmoji jos vedėja - Monika Kemežienė-Gailevičienė. Ji sukomplektavo pagrindinį knygų fondą. Bibliotekoje išdirbo 25 metus ir paliko ryškų pėdsaką Babtų kultūriniam gyvenime. Nuo 1950 iki 1955 metų prie bibliotekos veikė klubas - skaitykla. Dabar Babtuose yra trys bibliotekos: mokyklos, kurioje daug metų dirbo Regina Špakauskienė, dabar - Vida Mikalauskienė, miestelio viešoji biblioteka (vedėja Danguolė Barkauskienė), Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinė biblioteka (vedėja Birutė Olkštinienė). Nuo 2003 metų viešosios bibliotekos lankytojai gali naudotis internetu. Šiuo metu bibliotekoje skaito 300 skaitytojų ir 100 interneto vartotojų.

Sitkūnų mokykla

Sitkūnų mokykla išaugo iš Muniškių pradinės mokyklos. Muniškių pradinė mokykla pirmą kartą paminėta 1918 metais. Mokykla buvo špitolėje (prie Muniškių bažnyčios). Muniškių pradinės mokyklos mokyklos dviejuose komplektuose tarpukario metais mokėsi apie 40 mokinių. Vėliau buvo atidaryta pradinė mokykla ir Juodonių kaime. Vokiečių okupacijos metais ši mokykla buvo perkelta į Sitkūnų Radijo stoties pastatą. 1940 metais Muniškių pradinės mokyklos antras komplektas buvo perkeltas į Sitkūnus. Nuo 1948 metų mokykloje veikia biblioteka.

Nuo 1949 metų iki 1959 metų Muniškių pradinė mokykla palaipsniui peraugo į septynmetę. 1959 metais Muniškių septynmetė mokykla persikėlė į Sitkūnus ir buvo sujungta su Sitkūnų pradine mokykla. Iki 1961 metų mokykla išliko septynmete. Nuo 1962 metų iki 1986 metų mokykla - aštuonmetė. Nuo 1986 metų mokykla - devynmetė : nuo 1999 metų pagrindinė su 10 klasių, 2001 metais - pagrindinė su 8 klasėm, 2002 metais pagrindinė su 9 klasėm. Pirmoji laida baigė septynmetę mokyklą 1952 metais. Mokyklą baigė 46 laidos. 1949 - 1957 metais septynmetei mokyklai vadovavo direktorė - Salomėja Maciulevičienė.

1991 metų Sausio 13 - osios įvykių dienomis Sitkūnų mokykloje buvo įsteigtas Lietuvos radijo ir televizijos perdavimo centro gynybos štabas. 1994 metais mokykloje susikūrė Kudirkaičių organizacija. 1998 - 2001 metais mokykla dalyvavo tarptautiniame Baltijos Jūros Projekte. Projekto veiklos kryptis - ekologinis ugdymas. Už aplinkosauginį projektą "Kaip žmogus Muniškių kaime ūkininkavimo raidoje keičia aplinką per 50 metų" mokykla 1998 metais respublikoje užėmė II vietą. Nuo 2001 mokslo metų įvestas ankstyvasis anglų kalbos mokymas nuo II klasės.

Daug buvusių Sitkūnų mokyklos mokinių pasirinko mokytojo profesiją. Vien Sitkūnų mokykloje dirba Aleksandra Ignatavičienė, Janina Gaidelienė, Rita Bacevičienė, Sondra Matažinskienė. Nuo 2002 metų biblioteka tapo mokyklos ir kaimo bendruomenės informaciniu centru. Jau nuo 2 klases moksleiviai pradedami mokyti kompiuterinio raštingumo, įrengta kompiuterių klasė-skaitykla su 10 kompiuterių mokymuisi, darbui, laisvalaikiui. Mokykla dažnai būna rajono sportinių varžybų tarp pagrindinių mokyklų nugalėtoja. 2002/2003 m.m. mokykloje mokėsi 108 mokiniai.

Priešmokyklinėje ugdymo grupėje ugdoma 12 vaikų. Pradinėse klasėse mokosi 42 mokiniai, V-IX klasėse mokėsi 54 mokiniai. Vyresnėse klasėse įgyvendinami profiliavimo pradmenys ( kalbų, matematinis, informacinis-kompiuterinis raštingumas). Mokykloje mokomos 2 užsienio kalbos: anglų kalba ir rusų kalba. Veikia 18 įvairių būrelių ir Kudirkaičių organizacija. Mokykloje dirba 21 mokytojas, iš jų - 9 vyresnieji mokytojai. Su aukštuoju išsilavinimu - 17 mokytojų, su aukštesniuoju - 4 mokytojai.

Sitkūnų radijo stotis

Archeologiniai tyrinėjimai

Žemiau pateikiama lentelė su archeologinių tyrinėjimų duomenimis, susijusiais su Lietuvos teritorija.

Ši lentelė tik maža dalis archeologinių tyrinėjimų, vykdytų Lietuvoje. Išsamesnę informaciją galima rasti specializuotuose archeologijos leidiniuose.

tags: #bernotu #kaimas #sodo #sklypas