Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įskaitant nuosavybės teisės perleidimo draudimą. Šis straipsnis buvo ne kartą keistas ir papildytas, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų procesą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai
Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
Nuosavybės teisių apribojimai
Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis.
Lėšų areštas ir operacijos su areštuotomis lėšomis
Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Šioje dalyje nurodytų lėšų areštas, teismo nutartyje nurodytas leidimas atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis ar antstolio nustatyta konkreti suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, nestabdo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimo vykdymo.
Atsakomybė už apribojimų pažeidimus
Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
Svarbu: 2023 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. XIV-2317 (TAR, 2023, Nr. 2023-25069) nustatyta, kad 145 str. 6 d. nuostatos taikomos antstolio procesiniams veiksmams, atliekamiems po įstatymo Nr.
Šis straipsnis buvo keistas įvairiais įstatymais, įskaitant:
- 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr.
- 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymu Nr.
- 2014 m. liepos 17 d. įstatymu Nr.
- 2014 m. spalio 16 d. įstatymu Nr.
- 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr.
- 2015 m. lapkričio 24 d. įstatymu Nr.
- 2016 m. lapkričio 08 d. įstatymu Nr.
- 2020 m. birželio 09 d. įstatymu Nr.
- 2023 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr.
Šie pakeitimai ir papildymai atspindi nuolatinį siekį tobulinti teisinį reguliavimą ir užtikrinti teisingą bei efektyvų procesą.
Apibendrinant, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnis yra svarbus instrumentas, užtikrinantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įskaitant nuosavybės teisės perleidimo draudimą, siekiant apsaugoti šalių interesus teisminių ginčų metu.