Bendrosios Jungtinės Nuosavybės Padalijimas Sutuoktiniams Užsieniečiams

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis daugiau žmonių kuria tarptautines šeimas, klausimai, susiję su turto padalijimu skyrybų atveju, tampa ypač aktualūs. Tai ypač svarbu, kai sutuoktiniai yra užsieniečiai, nes tokiu atveju tenka atsižvelgti į skirtingų valstybių teisės aktus ir jų kolizijas. Šiame straipsnyje aptarsime bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ypatumus, kai vienas ar abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, nagrinėsime vedybų sutarties sudarymo ir galiojimo aspektus bei apžvelgsime užsienio valstybių patirtį šioje srityje.

Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) reglamentuoja šeimos santykius, įskaitant turtinius santykius tarp sutuoktinių. CK 1.1 straipsnis nustato, kad šeimos santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus.

CK 3.101 straipsnyje pateiktas vedybų sutarties apibrėžimas: vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Šiame straipsnyje vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium.

CK 1.26 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo sąlygas ir tvarką, nustatant, kad santuokos nutraukimo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo vietos valstybės teisę. Turtiniams santykiams taikoma valstybės, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai, teisė.

Užsienio Teisės Taikymas

Jeigu sutuoktiniai yra skirtingų valstybių piliečiai, taikoma valstybės teisė. Jei sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, taikoma buvusios sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Vedybų sutartis gali nustatyti sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo. Sutuoktiniai gali nustatyti savo teises ir pareigas, vadovaujantis sutarties laisvės principu (CK 6.156 str.).

Vedybų Sutarties Sudarymas ir Galiojimas

CK 3.103 str. 1 d. numatytas reikalavimas, kad vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dviašalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandorių sudarymui keliamos sąlygos.

Pagal Notariato įstatymo 30 str. notaras privalo patikrinti vedybų sutarties sutikimą su įstatymais, išaiškinti šalims šios sutarties reikšmę. Notaras privalo užtikrinti, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) interesai.

Savo teisine prigimtimi vedybų sutartis yra civilinis teisinis sandoris, turintis tiek bendrų visiems sandoriams, tiek ir specialius tik jam būdingus bruožus. Kaip ir kiekvienas sandoris, vedybų sutartis turi atitikti svarbiausius sandorių galiojimo reikalavimus. Šie reikalavimai yra: 1) šalių veiksnumas; 2) valios išreiškimo laisvė; 3) sutarties turinio teisėtumas; 4) nustatytos formos laikymasis.

Svarbu pažymėti, kad vedybų sutarties esmę pagrindžia sutarties šalių valios doktrina, kurios pagrindinis bruožas yra tai, jog esminiu šalių sudaromos sutarties požymiu yra psichologinis, subjektyvusis elementas, t. y. šalių valia - abipusis susitarimas sukurti teises ir pareigas. Vedybų sutarties atsiradimo pagrindas siejamas su laisva šalių valia. Tai šalių susitarimo bei išreikšto sutikimo savo valia laikytis sutarties.

Vienas svarbiausių principų sudarant vedybų sutartį yra sutarties laisvės principas, kuriuo pabrėžiama sutuoktinių valios autonomija reguliuojant tarpusavio turtinius santykius. Tačiau minėtoji sutarties laisvė nėra absoliuti. Reikia atkreipti dėmesį bei išskirti neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. psichologinį, socialinį, etinį, sutuoktinių socialinės padėties analizę. Kaip rodo užsienio šalių praktika, vedybų sutartys sudaromos tarp skirtingos turtinės padėties sutuoktinių, tarp didelio amžiaus skirtumo sutuoktinių.

Vedybų Sutarties Registracija

Įstatyms leidėjas nustatė, kad tam tikriems sandoriams yra privaloma teisinė registracija. Tokiu atveju šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu.CK 1.75 str. nustato privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šioms sutartims galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Jeigu sandoris įregistruotas, laikoma, kad kita sandorio šalis apie jį žinojo ar turėjo žinoti. Tai reiškia, kad įregistravimas turi reikšmės tretiesiems asmenims.

Vedybų sutartys registruojamos Sutuoktinių turtinių santykių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Be registravimo Sutuoktinių turtinių santykių registre, vedybų sutartys dar registruojamos ir Žemės registre. Taigi yra numatyta dviguba teisinė registracija.

Sutuoktiniai, kaip patikino Centrinės hipotekos darbuotoja, dažniausiai su savimi neturi santuokos liudijimo (~ 83 proc.). Taip pat kyla problemų dėl to, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų įregistravimą registre, neturėjimas (~ 13 proc.). Retai pasitaiko atvejų, kai pateikiama netinkamai parengta vedybų sutartis (~ 1 proc.). Besikreipiantys asmenys nesusimąsto, kad jau pasirašytą ir notariškai patvirtintą vedybų sutartį dar papildomai reikia pateisinti santuokos liudijimu. Kyla klausimas, kiek pagrįstas yra toks teisinis reikalavimas?

Užsienio Valstybių Patirtis

Vedybų sutarčių sudarymo praktika yra numatyta tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek D. Britanijoje. Svarbu pažymėti, kad įstatyms leidėjas nustatė, kad tam tikriems sandoriams yra privaloma teisinė registracija. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Tokiu atveju šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu.

Remiamasi Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos Respublikos teisinio reguliavimo pavyzdžiais aptariamos sąlygos vedybų sutartyse, pastarųjų santykis dėl vedybų sutarties galiojimo.

Teismų Praktika

Teismų praktika formuoja vedybų sutarčių aiškinimo ir taikymo praktiką. Teismai, kaip legitimi ir kompetentinga institucija, aiškina įstatymų nuostatas ir sprendžia ginčus, kylančius dėl vedybų sutarčių vykdymo ar nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo keliamas klausimas, ar juridinio asmens dalyvis (100 procentų akcijų turėtojas) atsako už likviduotos įmonės nesumokėtas skolas. 2024-06-24 LAT nutartyje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024 pažymėjo, kad kai juridinio asmens dalyvis piktnaudžiauja savo teise.

Išvados

Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas sutuoktiniams užsieniečiams yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atsižvelgti į skirtingų valstybių teisės aktus. Vedybų sutartis yra svarbus instrumentas, leidžiantis sutuoktiniams susitarti dėl turtinių santykių ir išvengti galimų ginčų ateityje. Svarbu, kad vedybų sutartis būtų sudaryta notarine forma ir atitiktų visus įstatymų reikalavimus. Taip pat būtina atsižvelgti į teismų praktiką ir užsienio valstybių patirtį šioje srityje.

tags: #bendroji #jungtine #nuosavybe #padalijimas #kai #sutuoktiniai