Po Sovietų imperijos žlugimo visoje Europoje vėl ėmė suktis istorijos ratas. Tai palietė atvykimo, buvimo, vykimo per ją, gyvenimo joje ir darbo klausimus. Dėl Lietuvos izoliacijos, aktyvios migracinių procesų kontrolės, planinės ekonomikos ir kt. šių bruožų beveik nevyko ir darbo jėgos judėjimas. Kadangi tyrimui skirta tik 560 val., turiu apsiriboti tokiais teoriniais metodais kaip dokumentinės, lyginamosios ir vertinamosios, istorinės analizės ir statistinės lentelės sudarymo bei jų analizės ir tokiais empiriniais metodais kaip dokuments analizės bei statistinės duomenų analizės(SPSS).
Europos žemėlapis
Užsieniečių Teisinė Padėtis Lietuvoje
2004 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, o tai turėjo įtakos užsieniečių teisinei padėčiai šalyje (tiek nuolat ar laikinai atvykusių). Užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. LR užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kurio 2 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, kad užsienietis yra asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Ši sąvoka iš esmės atitinka tarptautinius standartus.
Pagal 1985 m. gruodžio 13 d. Įstatymą užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvos Respublikoje. Šio suteikimo ypatumai. Šiuo požiūriu labai svarbi 1999 m. birželio 22 d. LR įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata: jeigu įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, įsigalioję sutarties sudarymo metu ar po jos įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Vadinasi, viršenybę turi sutarties nuostatos.
Tyrimo Metodologija ir Palankios Sąlygos
Rašant darbą buvo naudotasi žymiausių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės specialistų darbais laisvo asmens judėjimo srityje (pavyzdžiui, Albert Bleckmann, Ulrich Everling ir kt.). Siekiant išsiaiškinti, ar probleminis klausimas yra naujas išstudijuotos mokslinės literatūros aspektu, atliktos mokslinės literatūros studijos, t.y. naudotasi mokslinės literatūros analizės metodu. Siekiant surasti problemos naujumo įrodymus, studijuotos monografijos, straipsniai mokslo darbs žurnaluose, disertacijos, magistro baigiamieji darbai, tyrims ataskaitos. Jas radau bibliotekose, Vidaus reikalų ministerijoje, Migracijos departamente.
Pirmiausia studijuoti su tyrimo tema tiesiogiai susiję darbai, vėliau ir kiti, kurie su tyrimo tema turi netiesioginius ryšius. Palankios tyrimo sąlygos: bibliotekose gausu mokslinės literatūros šaltinių, institucijos, kuriose atliktas tyrimas, buvo nusiteikusios bendradarbiauti, tyrimui nebuvo būtina jokia speciali įranga. Darbą sudaro: įvadas, keturios dalys ir išvados.
Užsieniečių Teisių ir Laisvių Apsauga
Šio 4 dieną pasirašyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija). Konvencija akcentuoja galimybę į nuostolių atlyginimą, jei asmuo yra sulaikymo ar suėmimo auka, numato draudžiamumą išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusisųstas į tokią valstybę. Taip pat draudžiamas išsiuntimas į valstybę, iš kurios yra atvykę (readmisijos sutartys) ir kt.
Paminėtinos daugiašalės tarptautinės sutartys, tokios kaip 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1954 m. Konvencija dėl asmenų be pilietybės statuso bei 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos. Jie numato organizacijos tikslą bendradarbiauti vystant ir skatinant žmogaus teises ir pagrindines laisves visiems, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos bei religijos gerbimą.
Lietuvos Respublika, ruošdamasi tapti Europos Tarybos nare, o paskui ir Europos žmogaus teisių konvencijos dalyve, keitė savo teisės sistemą, derindama ją prie šios regioninės organizacijos standartų. Migracijos departamentas, kaip centrinė migracijos procesų administravimo institucija Lietuvos Respublikoje, aktyviai dalyvauja pertvarkant valstybės migracijos procesų valdymo ir atitinkamas informacines sistemas, pritaikant jas efektyviai veikti tiek dabar, Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, tiek ateityje, prisijungus prie Šengeno sutarties.
Didžiulę įtaką nacionaliniams teisės aktams turi pirminė ir antrinė Europos Sąjungos (toliau-ES) teisė - 1992 m. 1995 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta Europos sutartis tarp Europos Bendrijų, iš vienos pusės ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (Seimas ratifikavo sutartį 1996 m. birželio 20 d.) ir įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d.
Europos Bendrijos teisės nuostatos tokiu būdu garantuoja bendrovių įsisteigimo Lietuvos Respublikoje kaip ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje laisvės efektyvų įgyvendinimą, t.y. į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią užsienietis turi teisę vykti arba kuri sutinka jį priimti, atsižvelgiama į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais bei į 2004 m. balandžio 29 d. įsakymus, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo.
Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Iki 1991 m. užsieniečių teisinė padėtis šalyje nebuvo reglamentuota. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos teritorijoje reglamentavo 1991m. rugsėjo 4 d. LR įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje". Šis įstatymas nustatė užsieniečių teises, laisves ir pareigas, atvykimo į Lietuvą ir išvykimo iš jos sąlygas ir tvarką. Pagrindinis įstatymo uždavinys - pritaikyti jį prie Europos Sąjungos įstatyms keliamiems reikalavims, užtikrinant nediskriminacijos principo įgyvendinimą ir žmogaus teisių laikymąsi visose srityse.
Advokatas; skyrybos, santuokos nutraukimo aspektai Žinių radijo studijoje
Šeima
tags: #bendroji #jungtine #nuosavybe #padalijimas #kai #sutuoktiniai