Lietuvių kalba - viena seniausių ir įdomiausių kalbų pasaulyje, turinti daugiausia vartotojų tarp rytų baltų. Jau nuo senų laikų lietuviai suprato gimtosios kalbos svarbą, kurią XVI amžiuje ypač akcentavo M. Daukša, teigdamas, jog gimtoji kalba yra žmogaus ir valstybės pagrindas: „Gimtoji kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
Lietuva žemėlapyje
Gimtoji Kalba Asmenybei ir Tautai
Daugelio tautų šviesuoliai - filologai, kurie dažniausiai buvo ir filosofai, - ne vieną šimtmetį nagrinėjo ir suprato gimtosios kalbos reikšmę asmenybei ir tautai. Jų įžvalgas patvirtino XX a. suklestėjusios psicholingvistikos atstovai, pasitelkdami įvairius eksperimentus. Jų požiūrius H. Hörmannas apžvelgia knygoje „Psychologie der Sprache“ („Kalbos psichologija“, 1977). Visi prieina prie tų pačių išvadų: gimtoji kalba esanti ne vien bendravimo priemonė, ji būtina vaiko ir suaugusiojo asmenybės vystymosi sąlyga ir turi didžiausią reikšmę pažinimo plėtrai.
K. D. Ušinskis tautą ir jos kalbą laiko milžiniškais organizmais, kurių atžvilgiu pavienis žmogus yra tartum kraujo kūnelis. „Nejaugi visa tai, kas išreikšta tautos kalboje, slypi tautoje?“ Kalboje randame „daug gilaus filosofinio proto, tikrai poetiško jausmo, grakštaus, nuostabiai teisingo skonio, stipriai sutelktos minties darbo pėdsakus, begalybę nepaprasto jautrumo subtiliausioms gamtos reiškinių moduliacijoms, daug pastabumo, daug griežčiausios logikos, daug aukštų dvasinių polėkių bei užsimezgusių idėjų, kurias su dideliu vargu vėliau pasiekia didis poetas ir giliamintis filosofas“.
Gimtoji Kalba - Laiko Saugykla
Kalba yra laiko saugykla, kurioje sukaupta tautos istorija, tradicijos ir papročiai. Ji perduoda žinias iš kartos į kartą ir padeda išsaugoti kultūrinį identitetą. Kalboje tauta pasisako, kas esanti ir ko ji verta. Todėl būtina gerai mokėti gimtąją kalbą, kad galėtume suprasti savo šaknis ir puoselėti savo kultūrą.
Gimtosios Kalbos Įtaka ir Poveikis
Žodis turi didelę galią paveikti žmogų ir net „daryti stebuklus“. Žodžio galia turėti poveikį ar net „daryti stebuklus“ nėra kažkas nerealu, įsivaizduota ar mistiška. Tai didžioji realybė, kurią patvirtina mūsų pačių patirtis. Kalba formuoja mūsų mąstymą, jausmus ir elgesį. Ji gali įkvėpti, motyvuoti, nuraminti arba įžeisti, įskaudinti ir sunaikinti.
Ar Taisyklinga Kalba Yra Vertybė?
Taisyklinga kalba yra tokia, kuri atitinka kalbininkų ar tam tikrų valstybinių institucijų nustatytas normas. Tačiau vertybė yra labai individualu, nes vienų žmonių vertybės yra susijusios su tradicijomis ir normomis, o kitų - su laisve ir kūrybiškumu. Todėl netaisyklingas gimtosios kalbos vartojimas gali būti vertinamas įvairiai, priklausomai nuo konteksto ir individualių vertybių.
Kalba ir Tapatybė
Tapatybė, kaip ir namai - virsmų kupina sąvoka, o tautybę nešiojiesi savyje kaip širdies tatuiruotę. Kartais tai slegia, kartais guodžia, bet niekad neišdyla. Tapatybė - nuolat kintanti žmogaus būsena. Ir jausena. Santykis su gimtąja vieta apibrėžia ir tolesnį tapatybės kismą. Lietuviška tapatybė yra neatsiejama nuo lietuvių kalbos, kuri yra mūsų kultūros ir istorijos dalis.
Lietuvių kalba yra daugiau negu „švarus“ žodynas ir struktūra, jos turinyje - lietuvių pasaulėvokos pagrindas, lietuviškojo naratyvo pradžia, vidurys ir pabaiga. „Kalbos yra labiausiai tiesioginė ir specifinė tautų dvasios apraiška, jų idealus įvaizdis, patvariausia medžiaga, kurioje tautos įaudžia savo dvasinio gyvenimo turinį - ypač per didžiųjų poetų ir mąstytojų posakius,“ - rašė meno istorikas Jacobas Burckhardtas.
Kalbos Vartojimas Lietuvoje
Projekte buvo nagrinėjamas kalbų vartojimas su tėvais. Pastebėta, kad kalbų vartojimas su motina ir su tėvu gana panašus (14 žemėlapis), tad ir kalbos, kuriomis bendraujama, pasiskirsto gana panašiai:
| Kalba | Su motina (%) | Su tėvu (%) |
|---|---|---|
| Lietuvių kalba | 69,36 | 56,55 |
| Rusų kalba | 14,14 | 10,88 |
| Lenkų kalba | 5,41 | 3,87 |
| Kita | 11,09 | 28,70 |
Dažniausiai Lietuvos...
Kalba ir Globalizacija
Globalizacijos sąlygomis skirstyti kūrybą į vietinę ir nevietinę sudėtinga, nes radikaliai pasikeitė, išsiplėtė pati vietos sąvoka. Jei norime ją siaurinti, rizikuojame, kad susiaurinsime ir prasmes, ir žvilgsnį į pasaulį, ir gal net polėkį rašyti. Tačiau nepaisant globalizacijos, gimtoji kalba išlieka svarbiu tautos identiteto ženklu ir kultūros paveldo dalimi.
Kalbos Saugojimas ir Gynyba
„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, - teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Kalbą turėtų saugoti ir ginti visi - nuo valstybės institucijų iki kiekvieno piliečio. Turime puoselėti kalbos kultūrą, ugdyti kalbos jausmą ir saugoti ją nuo svetimybių. Tik tada galėsime išsaugoti savo tautos identitetą ir kultūrinį paveldą.