Žemės sklypo ribų nustatymas yra svarbus procesas, siekiant užtikrinti nuosavybės teises ir išvengti ginčų tarp kaimynų. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja teisės aktai, nustatantys leistinas paklaidas atliekant kadastrinius matavimus.
Geodeziniai matavimai - tikslus žemės sklypo ploto nustatymas.
Teisinis Reglamentavimas
Kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras. Kadastro tvarkytojo darbuotojai šių Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima ir registruoja prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Į kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje.
Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m. liepos 1 dienos.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. žemės sklypų kadastriniai matavimai visais atvejais atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.
Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).
Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.
Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.
Jeigu šis skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyrių, kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai ir juose suformuoto žemės sklypo ribos. Žemės sklypo plotą kadastro tvarkytojas gali patikslinti tik apskrities viršininko sprendimu.
Vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.
Leistinos Paklaidos
Didžiausia leistina paklaida, išmatavus sklypą, priklauso nuo pradinio plano mastelio ir jo rūšies (abrisas, ant kolūkinių žemėlapių padarytas, ant orto-foto pagrindo). Svarbu atsižvelgti į tai, ant kokios kartografinės medžiagos braižytas senasis planas.
Pagal Nekilnojamojo turto (NT) kadastro nuostatas, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo NT registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neregistruoto.
NŽT specialistai tvirtina, jog perkant žemę pagal preliminarius matavimus žemės ploto paklaidos yra neišvengiamos.
Žemės naudojimąsi ir ginčus tarp kaimynų kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jei nesutinkate su riboženklio vieta, turite kreiptis į minėtą tarnybą raštiškai, išdėstydami savo nusiskundimus. Kilus ginčui, sudaroma NŽT komisija, kuri priima sprendimą. Jei gautas atsakymas Jūsų netenkina, sekantis žingsnis - kreiptis į teismą.
Ploto paklaida priklauso nuo to, ant kokios kartografinės medžiagos buvo braižytas senasis planas. Jeigu ploto trūkumas patenka į leistinas paklaidas, jokių kompensacijų nesitikėkite. Tačiau, jei paklaida viršijama, galite prašyti kompensuoti pinigais arba gauti žemės trūkumą kažkur netoli, jei yra laisvos žemės.
Konkretaus atvejo analizė: Ūkininkas A. Svaldenis 2006 m. Trakiškio kaime išsipirko 68 arus žemės. Po trejų metų, atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad žemės yra 1,77 aro mažiau. NTŽ Panevėžio žemėtvarkos skyrius paaiškino, kad pagal įstatymus, leistina paklaida tokiam plotui yra 2,47 aro, todėl žemės trūkumas nebus kompensuojamas.
Z. Marmokienė, Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja, teigia: „Kiekvienas pilietis turi žinoti, kad nusipirkus žemės pagal preliminarius matavimus, jos plotas nebūtinai bus toks pat po geodezinių matavimų.“
NŽT specialistai pažymi, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įpareigoja visus žemės matavimus atlikti vien kadastrinius (geodezinius). Todėl galima daryti prielaidą, jog nuo kitų metų perkantieji žemės sklypą iš valstybės jį įsigis tokio ploto, už kokį ir sumokėjo pinigus.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja NT kadastro nuostatai, Vyriausybės patvirtinti 2002 04 15 nutarimu Nr. 534, bei NT objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522.
Svarbu pažymėti: nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įpareigoja visus žemės matavimus atlikti vien kadastrinius (geodezinius).
Praktiniai Patarimai
- Prieš perkant žemės sklypą, atkreipkite dėmesį į preliminarių ir geodezinių matavimų skirtumus.
- Pasidomėkite, kokie teisės aktai reglamentuoja žemės matavimus.
- Jei nesutinkate su matavimų rezultatais, kreipkitės į Nacionalinę žemės tarnybą.
- Žinokite, kad perkant žemę pagal preliminarius matavimus, ploto paklaidos yra neišvengiamos.
Apibendrinant, galima teigti, kad perkant žemę pagal preliminarius matavimus, žemės ploto paklaidos yra neišvengiamos, tačiau nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įpareigoja visus žemės matavimus atlikti vien kadastrinius (geodezinius), todėl tikėtina, kad perkantieji žemės sklypą iš valstybės jį įsigis tokio ploto, už kokį ir sumokėjo pinigus.
Kaip matininkas nustato jūsų nuosavybės ribas
Kur kreiptis dėl tinkamo žemės sklypo dydžio nustatymo?
Žemės naudojimąsi ir ginčus tarp kaimynų kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jei nesutinkate su riboženklio vieta, turite kreiptis į minėtą tarnybą raštiškai, išdėstydami savo nusiskundimus. Kilus ginčui, sudaroma NŽT komisija, kuri priima sprendimą. Jei gautas atsakymas Jūsų netenkina, sekantis žingsnis - kreiptis į teismą.
Žemės Sklypo Ribų Nustatymas Teisme
Jei sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.Šis aktas labai svarbus šiam darbui, jis pasisako pradžioje išsikeltu teisiniu klausimu. Jei sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas dar ir į faktiškai valdomą sklypą. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės.
Matyti, kad minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų, dėl žemės ribų. Tai suprantama, nes civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesiikiša, nebent šalių susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą. Svarbu, kad būtų abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieštaravimų konkretiems įstatymams.
Didelis dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai kitų įrodymų sąvokai. Aiškina, kad byloje, dėl žemės sklypo ribų teismas, kaip ir bet kurioje kitoje byloje, turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis. Konsultacijoje aiškinant kitų įrodymų nustatant žemės sklypo ribas sąvoką, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsniai: kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.