Šildymo sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip apskaičiuojamos šildymo sąnaudos, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kaip galite sumažinti savo išlaidas.
Teisinis Pagrindas
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu.
- Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.
- Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas.
Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti.
Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma.
Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.
Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.
Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu.
7 genialūs patarimai, kaip sumažinti energijos sąskaitas
Nuo Ko Priklauso Šilumos Kaina?
Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.
Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.
Faktoriai, Įtakojantys Šilumos Suvartojimą
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių:
- Namo būklės
- Temperatūrinio šilumos tiekimo režimo
- Oro temperatūros
Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Šilumos Paskirstymo Metodai
Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, paskaičiuotą pagal namui taikomą šilumos apskaitos metodą, reglamentuotą teisiniais metodais.
Šilumos paskirstymo metodus reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės.
Pagrindiniai šilumos paskirstymo metodai:
- Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6: Taikomas, kai įrengti šilumos dalikliai (daugiau nei 50 proc. namo butų).
- Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 7: Taikomas, kai nėra įrengti šilumos dalikliai.
- Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 1: Taikomas, kai yra butų/patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos.
Kaip Sumažinti Šildymo Sąnaudas?
Senuose daugiabučiuose namuose viena iš pagrindinių problemų yra bendras energijos suvartojimo kiekis.
Jei daugiabutis pastatytas pagal galiojantį statybų reglamentą arba bus renovuotas su individualia apskaita atsiras patalpų tolygaus šildymo sąlygos, kurios taip pat gali paploninti jūsų piniginę.
Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė.
Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.
Šildymo Kompensacijos
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo.
Šilumos ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai
Šilumos ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ir karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.
Valstybinį šilumos sektoriaus kainų reguliavimą atlieka Komisija. Ji tvirtina šilumos kainų nustatymo ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, kontroliuoja kainų taikymą.