Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, jų valdymą, priežiūrą ir naudojimo tvarką. Svarbu suprasti, kokie objektai priskiriami bendram naudojimui ir kokios taisyklės galioja jų atžvilgiu.
Kas Yra Bendrojo Naudojimo Objektai?
Bendrojo naudojimo objektai yra apibrėžti Bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. Pastato bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkams, ar tik jų daliai.
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos.
Pagal galiojantį Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai.
Pavyzdžiui: Laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių. Namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais). Pats stiklo paketas (ne rėmas).
Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo? Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato... Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas? Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...
Namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais). Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra? Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...
Sveiki, gyvename bute, kuris turi lodžiją, kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo mūsų lyja į apačią pas jį. Siena statyta iš stiklinių blokelių, viduje iškalta medinėmis lentelėmis. Mano manymų, ta siena yra namo fasado dalis, bet kaimynas aiškina, kad ją mes turim tvarkyt ir daryti iš naujo savo lėšomis, nors net nesam tikri, ar nuo mūsų jam bėga, nes pas mus viduje viskas sausa. Būčiau dėkinga už išsamesnį paaiškinimą, ar iš bendrijos lėšų tvarkoma tokia siena ar iš asmeninių lėšų. 15. 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
Balkonai Daugiabučiuose Namuose
Balkonai yra svarbi daugiabučių namų dalis, vertinama Lietuvos gyventojų. Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų.
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai. Pasak NT vystytojos „Realco“ pardavimų vadovės Raimondos Meškelės, bendrovės vystomuose projektuose kiekvienam būstui priklauso balkonas ar terasa, o kai kuriais atvejais ir vienas, ir kitas.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Aptarkime, kas yra bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name ir kokia tvarka galioja balkonams.
Balkonai yra bendroji namo nuosavybė, kaip ir siena, nes balkonai laikomi fasado elementais.
Mūsų 4 a. namas su kitu namu yra sujungtas siena su įrengtais balkonais, po kuria yra praėjimas pėstiesiems. Išėjimas į tuos balkonus yra iš mūsų namo butų balkonų. Problema tame, kad balkono, kuriuo aš galiu naudotis, pagrindo (jei teisingai suprantu, tai laikanti konstrukcija) išorinis kraštas pradėjo trupėti ir kristi gabalais, kas kelia pavojų praeiviams. Bendrijos pirmininkui nereaguojant į problemą, kreipiausi raštu. Gavau žodinį atsakymą, kad balkono remontas yra buto savininko, kuris naudojasi tuo balkonu, rūpestis. Prašau atsakyti, kas turi remontuoti ir padengti išlaidas. Ar teisėtas būtų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, jog remontuoti turi pats naudotojas? 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
Balkonų remontui, kaip bendrojo naudojimo objektui, būtinas daugumos savininkų sutikimas, o keičiant pastato išvaizdą (pvz., stiklinant) - dažniausiai reikalingas ir statybos projektas ar statybą leidžiantis dokumentas.
Balkonų remontas daugiabučiuose namuose yra specifinė procedūra, nes balkonai (tiksliau - jų laikančiosios konstrukcijos ir išorinės atitvaros) yra laikomi bendrąja daline visų namo savininkų nuosavybe [1]. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra pagrindinės namo konstrukcijos, įskaitant balkonų laikančiąsias konstrukcijas bei išorines sienas [2]. Norint atlikti remonto darbus, kurie liečia bendrąsias konstrukcijas ar keičia pastato fasadą (pavyzdžiui, stiklinimas, dažymas kita spalva), būtina gauti daugumos (50 proc.
Statinių techninės priežiūros reglamentas nurodo, kad statinio naudotojas ar techninis prižiūrėtojas privalo užtikrinti statinio esminius reikalavimus per visą jo naudojimo trukmę [4].
Dėl to Savivaldybė ir skyrė didelį dėmesį parinkti tokius projektų rengėjus, kurie visapusiškai įvertintų namo būklę. Bendrovės „Projektų rengimo centras“, kuri rengs renovuoti numatytų daugiabučių namų investicinius planus, inžinierius Giedrius Jatulis taip pat patvirtino, kad įvertinant pastato techninę būklę, bus atkreiptas dėmesys ir balkonus. „Jei balkonai bus aptrupėję, jų metalinės konstrukcijos susidėvėjusios, pažeistos korozijos ir pan., siūlysime balkonų konstrukcijos stiprinimą. Taigi gyventojai bus perspėti dėl grėsmės, ir jie patys spręs, ar renovuoti balkonus, ar ne. Kitaip tariant - spręs - gyventi saugiai ar taupyti“,- teigė G.Jatulis.
Iš daugiabučio trečiojo aukšto žemėn žnektelėjo betoninė balkono sienelė - laimei, apačioje nepasitaikė žmonių. Šis balkonas taip ir nespėjo sulaukti renovacijos, kurią daugiabučio gyventojai dalimis keletą metų vykdo už savus pinigus. Kad renovuodami savo namą mąstė ir apie balkonų remontą, pripažino visi „Pajūrio naujienų“ kalbinti Topolių aklg. nr. 8 namo gyventojai. Tik, pinigų iš karto viskam neturėję, pirmiausiai ėmėsi sienų šiltinimo.
„Šis balkonas yra ketvirtas mūsų name, kuris nukrito“,- teigė daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rugelis“ pirmininkė Snieguolė Benikienė.
„Ateityje žadame renovuoti ir namo balkonus, bet kol kas - tokį sprendimą priėmė patys gyventojai - balkonais turėtų pasirūpinti butų šeimininkai. Anot jos, bendrijos valdyba nutarė renovaciją ir toliau vykdyti iš savo lėšų ir nedalyvauti valstybės iš dalies finansuojamame renovacijos projekte, nes išgąsdino reikalavimas po renovacijos sutaupyti 40 proc. šilumos energijos. Tokia sąlyga numatyta norint susigrąžinti didesnę sumą išleistos pinigų sumos. „O mūsų namas jau buvo iš dalies apšildytas. Konsultavomės su ekspertais - ir jie abejoja, kad mums bebūtų įmanoma sutaupyti dar 40 proc. šilumos. Tai yra labai didelis rodiklis. Valdyba nusprendė nedalyvauti projekte“,- sakė S.Benikienė.
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Svarbu: Renovuojant namą, būtina atkreipti dėmesį į balkonų būklę ir numatyti lėšas jų remontui ar stiprinimui. Gyventojai turėtų būti perspėti apie galimas grėsmes ir patys spręsti, ar investuoti į saugumą, ar taupyti.
Balkonų remontas daugiabučiuose namuose
Balkono Įrengimo Bendrieji Aspektai
Daugiabučio balkonas dažnai yra viena labiausiai neišnaudotų namų erdvių. Balkono įrengimas daugiabutyje turi savo specifiką: čia svarbu ne tik estetika, bet ir techniniai sprendimai - hidroizoliacija, šiltinimas, grindų atsparumas drėgmei bei saugumo reikalavimai. Labai svarbu pradėti nuo techninių sprendimų, o ne nuo dekoro.
Pirmasis žingsnis įrengiant balkoną - įvertinti jo būklę ir paskirtį. Jei balkonas bus skirtas poilsiui, svarbiausia bus jaukumas ir apsauga nuo vėjo. Jei planuojate jį paversti papildoma patalpa, reikės šiltinimo, sandarios apdailos ir efektyvios drėgmės kontrolės.
Įrengtas balkonas daugiabutyje gali tapti viena maloniausių namų vietų. Net ir mažoje erdvėje galima sukurti jaukų kampelį rytinei kavai, vakaro poilsiui ar net mini darbo zonai. Pirmas žingsnis kuriant poilsio zoną - pasirinkti kompaktiškus, lauko sąlygoms pritaikytus baldus. Sulankstomos kėdės, siauras staliukas ar suoliukas su daiktadėže leidžia maksimaliai išnaudoti vietą. Augalai yra dar vienas elementas, kuris balkoną paverčia gyva ir malonia erdve. Net keli vazonai ar vertikalus žalias kampas sukuria visiškai kitą atmosferą. Jaukiai įrengtas balkonas tampa ne tik papildoma erdve, bet ir vieta, kuri didina gyvenimo kokybę.
Balkono įrengimas daugiabutyje
Balkono įrengimas
Balkono Įstiklinimas
Balkono įstiklinimas yra vienas populiariausių sprendimų daugiabučiuose, nes jis leidžia balkoną naudoti ilgiau nei tik šiltuoju sezonu. Tačiau prieš įstiklinant balkoną svarbu įvertinti kelis aspektus. Pirmiausia - ar namo fasadas nėra saugomas ir ar tokie pakeitimai nereikalauja suderinimo. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą įstiklinimo tipą.
Įstiklinimas yra puikus būdas pagerinti balkono funkcionalumą, tačiau svarbu pasirinkti sprendimą pagal savo poreikius ir nepamiršti teisinių bei techninių reikalavimų.
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto.
Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
Svarbu: Savavališkas balkonų stiklinimas yra draudžiamas ir gali būti laikomas nelegalia statyba. Prieš stiklinant būtina gauti leidimą ir laikytis nustatytų reikalavimų.
Balkono įstiklinimas
Hidroizoliacija ir Šiltinimas
Daugiabučio balkonas nuolat veikiamas lietaus, sniego, temperatūrų svyravimų ir vėjo. Net ir įstiklintame balkone be tinkamos hidroizoliacijos gali kauptis vanduo, atsirasti pelėsis, pradėti luptis apdailos medžiagos ar net pažeisti konstrukcijos. Šiltinimas aktualus tiems, kurie balkoną nori paversti jaukia erdve visus metus.
Tinkamai atliktas šiltinimas ir hidroizoliacija leidžia balkoną naudoti ilgai ir be problemų. Kai balkonas jau apsaugotas nuo drėgmės ir, jei reikia, apšiltintas, galima pereiti prie apdailos. Grindų danga balkone turi būti atspari vandeniui ir šalčiui. Paprastas laminatas ar vidaus grindų sprendimai čia dažniausiai netinka, nes jie greitai deformuojasi. Sienų apdaila priklauso nuo to, ar balkonas atviras, ar įstiklintas.
Atvirame balkone sienos turi būti atsparios tiesioginiam oro poveikiui, todėl naudojami fasadiniai tinkai ar lauko dailylentės.
Balkono hidroizoliacija ir šiltinimas
Balkonų Naudojimo Taisyklės
Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie nėra gyventojų nuosavybė, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J. Žalys. Profiliai balkonų ir terasų užbaigimui.
Svarbu: Balkonų naudojimas turi būti saugus ir nepažeisti kitų gyventojų interesų. Reikia vengti veiksmų, kurie gali kelti pavojų ar darkyti namo išvaizdą.
Balkono Remonto Iššūkiai ir Sprendimai
Balkono įrengimas atrodo paprastesnis nei vonios ar virtuvės remontas, tačiau būtent čia dažnai daromos klaidos, kurios greitai išryškėja po pirmos žiemos. Dažnai reikia suderinimo su namo administratoriumi ar bendrija, ypač jei keičiamas fasadas.
Gausią yrančių balkonų ekspoziciją Kauno centre lemia didelė darbų kaina. Įmonės, kurių specializacija renovuoti balkonus, skelbia, kad balkono remontas atkuriant pado kraštų formą ir gelžbetonines atramines sijas, apskardinant kraštus, įrengiant hidroizoliaciją ir naujas grindis kainuoja nuo 5,5 tūkst. eurų.
Jei namas yra paveldo vertybė arba yra saugomoje kultūros paveldo zonoje, darbai gali dar pabrangti, nes reikalaujama išsaugoti autentiškas puošybos detales, gali reikėti specialaus projekto. Galbūt todėl Naujamiestyje balkonai kone krenta ant galvų.
Svarbu: Renovuojant namą, būtina atkreipti dėmesį į balkonų būklę ir numatyti lėšas jų remontui ar stiprinimui. Gyventojai turėtų būti perspėti apie galimas grėsmes ir patys spręsti, ar investuoti į saugumą, ar taupyti.
Bendrijos Teisės ir Pareigos
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Taigi, statinio techninės priežiūros aspektu balkonai priskirtini bendrosios nuosavybės valdytojui - bendrijai, administratoriui ar įgaliotajam asmeniui (jei yra sudaryta bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutartis). Todėl, jei daugiabučio namo balkono būklė avarinė, namo valdytojas, kuris yra atsakingas už techninę būklę, gali nesiklausęs savininkų pritarimo nedelsiant imtis remonto darbų.
Pasak E.Radavičienės, jei yra reikalingi privalomi darbai, jie turi būti numatyti planuose, kad gyventojams tai nebūtų naujiena ir jie tam kauptų lėšas. Prie privalomų darbų gali būti priskirtas ir nesaugių balkonų remontas.
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Kiti Klausimai
Gyveni bendrabutyje, pirmame aukšte, įėjimas į butą atskiras, nuotekų sistema sumontuota atskirai nuo bendrabučio sistemos, nes tas butas kadaise buvo svečių kambarys. Tai 2024 m. mūsų bendrabutyje keitė dalį nuotekų vamzdį. Mes esame su žmona senjorai. Tai gavome sąskaitą kad PER 18 MĖNESIŲ TURĖSIME SUMOKĖTI apie 640 eurų. Ar tai yra teisingas sprendimas. Niekas neaiškina kokie darbai ir kiek buvo pakeista vamzdynų, o sąskaitas pateikia. Jeigu jūsų vamzdynas atskiras (ar tikrai?), tai gal ir neturite mokėti. Situacija priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Daugiabutyje atlikta renovacija, be fasado šiltinimo ir kitų darbų, buvo pakeisti vamzdžiai, radiatoriai, sudėti termostatai, elektroninės duomenų perdavimo sistemos (ant kiekvieno radiatoriaus užkabintas siųstuvas, laiptinėse stovi imtuvai). Klausimas: kas yra savininkas termostatų ir tokių elektroninių sistemų - būsto savininkas ar bendrija? Pvz., sugedus termostatui ir / ar toms elektroninėms duomenų perdavimo sistemoms, kas atsakingas už jų remontą, pakeitimą?
Šilumos tiekėjas ir gamintojas ruošiasi atvykti į butą ir patikrinti sistemas, nes įtariamas gedimas (temperatūra namuose žemesnė nei minimumas, turi būti mažiausiai 22C, bet dažniausiai siekia 16-17C), o bendrijos pirmininkas iš karto iškėlė klausimą, kas turės sumokėti, jeigu reikės pakeisti šias dalis. Kaip yra praktikoje ir teisės aktuose?
„Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ apima šildymo sistemas, todėl už remontą atsakinga bendrija.
Daugiabutyje planuoja keisti liftą, kaip galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvename pirmame aukšte. Manome, kad niekaip neišvengsite. Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai. Panašiai, pavyzdžiui, ir dėl namo stogo - juk nelipate ant stogo, nesinaudojate juo (nebent terasa būtų įrengta), bet vis tiek turite prisidėti prie jo išlaikymo.
Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai.
Daugiabučiame name jau 48 metus naudojamės sandėliuku. Staiga viena kaimynė kreipėsi į namo administratorių, kad visos bendro naudojimo patalpos, tame tarpe ir sandeliukai turi būti atlaisvinti ir juose negali būti laikomi jokie daiktai. Namo administratorius pakeitė visų sandėliukų spynas ir nurodė terminą iki kada reikia išsivežti daiktus. Sandeliukai netrukdo nei evakuacijai, nei praėjimui, etc. Patarkite, kokių veiksmų imtis ir kaip atgauti galimybę naudotis sandėliuko patalpa.
Jeigu sandėliukai nėra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais ir nėra įregistruoti kaip asmeninė nuosavybė, tai manytina, jie įrengti bendrojo naudojimo patalpoje - rūsyje. Butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarę dėl naudojimosi tvarkos pasidalinti ir bendrai naudoti bendrojo naudojimo patalpas. Manytina, pas jus taip ir buvo. Manome, kad administratorius viršijo įgaliojimus.
Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip. Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.
Laba diena, noriu paklausti, kokiu būdu daugiabučio namo gyventojas turi gauti kitų butų savininkų pritarimą, norėdamas ant namo stogo, kuris yra bendro naudojimo objektas, įsirengti terasą. Ar gyventojas pats gali eiti į butus ir rinkti parašus, kad jam kiti namo gyventojai leistų ant stogo įsirengti terasą (šiuo atveju yra tikimybė, kad parašai bus sufalsifikuoti, arba gyventojams bus netinkamai paaiškintas parašų rinkimo tikslas). Ar šis butų savininkų sprendimas dėl stogo panaudojimo sprendžiamas susirinkimo metu ar balsuojant raštu. Koks teisės aktas tai reglamentuoja.
Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo.
Apie balkono įrengimą ✅✅✅
tags: #bendro #balkono #naudojimosi #tvarkos #nustatymas