Bendrijos sutikimas keičiant patalpų paskirtį: sąlygos ir reikalavimai

Daugelis mano, kad butai ir kiti gyvenamosios paskirties pastatai tik tam ir gali būti naudojami - poilsiui ir kasdienei gyvenimo rutinai, o norint užsiimti pardavimais, gamyba ar kitokia komercine veikla jau privalu įsigyti ar nuomoti komercines patalpas.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ NT vystymo ir investicijų industrijos vyresnysis teisininkas Simas Paukštys komentuoja, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas žemės sklypus, pastatus bei juose esančias patalpas klasifikuoja pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, įprastai turinčią atitikti pastatų, kuriuose jos yra, paskirtį, o pastatų ar kitų statinių paskirtis - žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtį.

Šiandien įprasta matyti, kad naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai įrengiamos ir komercinės patalpos.

Kitas svarbus aspektas - patalpų paskirtis turi atitikti pastato paskirtį, o pastato - žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą. Teisinis reglamentavimas numato, kad pastato paskirtis įprastai yra nustatoma pagal jame esančių patalpų paskirtį.

Tai reiškia, kad jeigu pastate yra tik vienos paskirties patalpos, pastato paskirtis taip pat tai atitiks, bet jeigu pastate yra dviejų ar daugiau skirtingų paskirčių patalpos - pastatas bus priskirtas tai paskirčiai, kurios suminis plotas yra didžiausias.

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S.

Automobilių stovėjimo vietų poreikį nustato statybos techniniai reglamentai. Bendrieji reikalavimai nustato, kad daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo vieta vienam butui.

Negyvenamosios paskirties patalpoms numatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, jis gali būti skirtingas ir priklausys nuo konkrečios patalpų paskirties.

Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvių patalpoms keliamas reikalavimas numatyti vieną vietą 20 kv. m prekybos salės, administracinės paskirties patalpoms - vieną vietą 25 kv. m.

Statant naują pastatą, jį pertvarkant ar keičiant jau pastatytame pastate esančių patalpų paskirtį turi būti atsižvelgta į nustatytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir ar numatytas jų skaičius yra pakankamas.

Kai automobilių stovėjimo vietos nėra parduotos konkretiems patalpų savininkams ir automobilių stovėjimas yra numatytas bendroje aikštelėje, reikėtų nepamiršti, kad komercinių patalpų savininkai yra lygiaverčiai tokios aikštelės naudotojai.

Dėl šios priežasties, svarstant galimybę keisti patalpų paskirtį, reikėtų įvertinti, kokiai paskirčiai patalpos buvo įrengtos ir kokiai planuojama naudoti.

„Tuo tarpu vienalyčio komercinių patalpų apibrėžimo nėra, mat negyvenamajai paskirčiai skirtų patalpų gali būti įvairių - viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų patalpos. Kaip ir gyvenamosioms patalpoms, taip ir komercinio pobūdžio patalpoms statybos techniniai reglamentai nustato ir skirtingus reikalavimus pastatų mikroklimatui, išplanavimui, minimaliam natūralaus apšvietimo kiekiui ir kitokiems aspektams, kuriuos jos privalo atitikti tiek tokias patalpas įrengiant pirmą kartą, tiek keičiant jų paskirtį“, - sako S.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) dažnai sulaukia gyventojų klausimų, susijusių su stogo keitimu daugiabučiame gyvenamajame name.

Daugiabučio gyvenamojo namo stogo dangos keitimas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto darbų. Žinotina, kad tais atvejais, kai daugiabučio gyvenamojo namo stogo dangos keitimui SLD privalomas, reikia parengti statinio projektą ir kreiptis į savivaldybės merą ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją dėl SLD išdavimo.

Daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra pastato bendrojo naudojimo objektas ir norint keisti stogo dangą (atlikti paprastąjį remontą), vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatomis, visada turi būti gaunamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas dėl stogo remonto darbų atlikimo, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD.

Pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o daugiabučio gyvenamojo namo stogo dangos priežiūrą, įvertinimą, ar danga tinkama eksploatuoti, nustato paskirtas statinio techninis prižiūrėtojas, kurį skiria administratorius, bendrija ar namo savininkų jungtinės veiklos sutartimi paskirtas asmuo.

Statybos inspekcija informuoja

Bendrijų veikla ir reikalavimai

Bendrijos sąvoka ir toliau aprašyti reikalavimai taikomi juridiniams asmenims, įsteigtiems ir veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą.

Tai - daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys veikiantys pagal Bendrijų įstatymą.

(toliau tekste sutrumpintai vadinama Bendrijomis ir Bendrijų įstatymu)

Esminiai reikalavimai visoms bendrijoms

1. Bendrijos organai privalo tinkamai valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektus, kurių bendraturčiai šiam tikslui įsteigė Bendriją.
2. Bendrijos pavadinime turi būti šio juridinio asmens teisinę formą nurodantis žodis „bendrija".
3. Bendrijos buveinė turi būti įkurta Bendrijos valdomame pastate.
4. Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą privalomam lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimui (LRV nutarimas 2015-04-15 Nr. 390).

Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios šioje sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui (pastatui) ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, Bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai - kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal Bendrijos apskaitos duomenis.

Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko - buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal Bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.

Šios Bendrijų įstatymo nuostatos turi atsispindėti kaupimui skirtos sąskaitos sutartyje arba jos prieduose.

1. Bendrijai draudžiama Bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos narių dėl Bendrijos valdymo klausimų, taip pat draudžiama naudoti Bendrijos lėšas kitiems tikslams, negu nustatyta Bendrijos įstatuose ir teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti Bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
2. Bendrijos veikla, atsižvelgiant į valdomų objektų ypatumus, detaliai reglamentuojama Bendrijos įstatuose ir kituose teisės aktuose.

Kai kurioms seniau įsteigtoms Bendrijoms galioja ir papildomi reikalavimai:

1. Iki 2012 m. liepos 1 d. įsteigtos ir veikiančios Bendrijos savo įstatus iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo suderinti su Bendrijų įstatymo reikalavimais.
2. Bendrijų, įsteigtų ir Juridinių asmenų registre įregistruotų iki 2014 m. liepos 1 d., pirmininkai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2014 m. spalio 1 d. privalėjo pateikti prašymą Bendrijos įsteigimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jeigu toks faktas nebuvo įregistruotas.
3. Iki 2012 m. liepos 1 d. įsteigtoms ir veikiančioms Bendrijoms Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimas - Bendrijos įstatuose nustatyti Bendrijos narių įgaliotinių skaičių (jei įgaliotiniai renkami) - netaikomas. Šiais atvejais Bendrijos narių įgaliotinių skaičių nustato visuotinis susirinkimas arba Bendrijos valdymo organas, vadovaudamasis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu.

Bendrijų įstatai

Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo Bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:

1. Bendrijos pavadinimas.
2. teisinė forma - bendrija.
3. Bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas.
4. Esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos - pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre. (Bendrijoms, įsteigtoms iki 2014 m. liepos 1 d. šis punktas taikomas keičiant ir perregistruojant įstatus).
5. Bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys.
6. Bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka.
7. Kai Bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą Bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, - įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai.
8. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į Bendriją ir išstojimo iš Bendrijos tvarka ir sąlygos.
9. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką.
10. Bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar ginčus nagrinėjančio asmens rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas (nebūtina Bendrijose, kuriose yra ne daugiau kaip 100 narių).
11. Balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka.
12. Bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka.
13. Bendrijos įstatų ir Bendrijos buveinės keitimo tvarka.
14. Bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, Bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka.
15. Pranešimų ir skelbimų skelbimo, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka.
16. Bendrijos įstatų pasirašymo data.

Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

Kas valdo bendrijas?

Pagrindiniai Bendrijų valdymo ir kontrolės organai yra šie:

1. Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas - privalomas ir aukščiausias Bendrijos organas.
2. Įgaliotinių susirinkimas - neprivalomas, bet galimas Bendrijos organas. Jis padeda pagreitinti ir supaprastinti sprendimų priėmimą, jam gali būti patikima dalis visuotinio Bendrijos narių susirinkimo funkcijų.
3. Bendrijos valdyba - neprivalomas, bet galimas Bendrijos organas. Jis garantuoja kolegialų valdymą, jam gali būti patikima dalis Bendrijos pirmininko funkcijų. Valdybos pirmininku būna Bendrijos pirmininkas.
4. Bendrijos pirmininkas - privalomas Bendrijos organas. Tai pagrindinis Bendrijos veiklos organizatorius.
5. Revizijos komisija arba revizorius - privalomas Bendrijos organas, kontroliuojantis Bendrijos veiklą.
6. Ginčų nagrinėjimo komisija arba ginčus nagrinėjantis asmuo - privalomas Bendrijos organas tose Bendrijose, kuriose yra daugiau kaip šimtas narių. Mažesnėse Bendrijose šis organas neprivalomas, bet galimas. Jis - pirminė instancija, nagrinėjanti bendrojo naudojimo objektų savininkų skundus bei ginčus su kitais Bendrijos organais.

Toliau apie kiekvieną Bendrijų organą išsamiau:

Visuotinis bendrijos narių susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas)

Tai aukščiausiasis Bendrijos organas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis Bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį.

Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Visuotinio Bendrijos narių susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija:

1. Keičia Bendrijos įstatus.
2. Renka ir atšaukia Bendrijos pirmininką (valdybos narius).
3. Renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą.
4. Priima sprendimus dėl Bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo.
5. Gali priimti sprendimą dėl Bendrijos finansinio audito atlikimo.
6. Įgalioja vieną iš Bendrijos narių Bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku, nustato Bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu Bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
7. Renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas) (nebūtina, kai Bendrijoje yra ne daugiau kaip 100 narių).
8. Tvirtina įmokų, skirtų Bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.
9. Tvirtina metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą.
10. Tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą.
11. Priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus Bendrijų įstatymo 12 punkte numatytus sprendimus, kuriems priimti reikalingas visų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (pastato) savininkų daugumos sprendimas (dėl karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.; dėl priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimų; dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi bei kredito sutarčių sąlygų).
12. Tvirtina kitas įmokas, susijusias su Bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu Bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
13. Tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir Bendrijos veiklos metinę ataskaitą.
14. Priima sprendimus dėl Bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų.
15. Priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti Bendriją.
16. renka ar atšaukia Bendrijos likvidatorių.
17. priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl Bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.

Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal Bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

Sprendimų priėmimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime ypatumai

Pranešimas: Pranešimas apie šaukiamą visuotinį susirinkimą turi būti paskelbtas Bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos. Pranešime apie būsimą susirinkimą turi būti nurodyta:

1. Susirinkimo vieta, data ir laikas.
2. Susirinkimo darbotvarkė.
3. Siūlomi sprendimų projektai arba nurodymas kur ir kada galima susipažinti su sprendimų projektais.

Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti Bendrijos valdymo organą, keisti Bendrijos įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu.

Teisėtumas:

1. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių.
2. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys Bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Bendrijos nariai Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę Bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.
3. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, išskyrus sprendimus, numatytus Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, kuriems priimti reikia 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių balsų (dėl Bendrijos įstatų pakeitimo; dėl Bendrijos valdymo organo ir (arba) organo narių rinkimo ar atšaukimo ir dėl Bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo).
4. Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas Bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
5. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Sprendimai registruojami ir skelbiami Bendrijos organų nustatyta tvarka.
6. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu Vyriausybės įgaliotos institucijos - Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, išskyrus sprendimus, numatytus Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (dėl Bendrijos įstatų pakeitimo; dėl Bendrijos valdymo organo ir (arba) organo narių rinkimo ar atšaukimo ir dėl Bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo).
7. Jei ne visi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (pastato) savininkai yra Bendrijos nariai, tuomet Bendrijų įstatymo 12 punkte numatytiems sprendimams priimti būtinas visų savininkų daugumos pritarimas (dėl karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.; dėl priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimų; dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi bei kredito sutarčių sąlygų).
8. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų savininkų, o tik jų dalies (korpuso, sekcijos, laiptinės) poreikius, nepažeidžiant kitų savininkų teisių ir Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies savininkų ir yra privalomi tai daliai savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis visuotinių susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

Bendrijos narių įgaliotinių teisinio statuso...

Apibendrinant, patalpų paskirties keitimas yra procesas, reikalaujantis atidžiai įvertinti teisinius, techninius ir bendrijos reikalavimus. Tinkamas pasiruošimas ir bendradarbiavimas su visomis suinteresuotomis šalimis padės sėkmingai įgyvendinti šį procesą.

tags: #bendrijos #sutikimas #keiciant #patalpu #paskirti