Bendraturčių teisės parduodant namo dalį: ką svarbu žinoti?

Namo dalies pardavimas - vienas sudėtingiausių nekilnojamojo turto sandorių. Kadangi dažnai pasitaiko situacijų, jog nuosavybės teise priklausantis objektas ar jo dalis yra parduodama, verta atkreipti dėmesį į įstatyme nustatytas turimo daikto pardavimo taisykles, kai toks daiktas yra valdomas bendrąja daline nuosavybės teise.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reikia žinoti ir kokios dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai norite parduoti savo dalį bendrame turte, ypač kai bendraturtis nėra jūsų sutuoktinis.

Nagrinėsime situaciją, kai yra žemės sklypas ir jame stovi namas, kuris yra padalintas į keturis nekilnojamojo turto vienetus. Visos dalys turi savininkus, išskyrus vieną dalį, kurią valdo savivaldybė. Savivaldybė pardavė tą dalį aukcione nepranešus kitiems savininkams, nors savininkai dalyvavo aukcione, bet jų kaina buvo mažesnė nei laimėtojo. Visų savininkų dalys yra su žemės sklypais aplink tą namą. Aukcione buvo pardavinėjama tik namo dalis, be sklypo. Jokių bendro naudojimo patalpų tame name nėra, tik atskiri įėjimai, tačiau namo sienos ir stogas yra bendri.

Bendrosios nuosavybės teisė

Bendrosios nuosavybės teisė - tai dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Civilinis kodeksas įtvirtina, kad bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokie atvejai pasitaiko gana dažnai, pvz., kai namas turtą paveldėjus keliems įpėdiniams. Tokiu atveju visi įpėdiniai tampa objekto savininkais ir turi susitarti, kaip jį valdyti bei disponuoti.

Tačiau, ką daryti, jeigu tokio sutarimo nėra? Nesutarimo priežasčių gali būti labai įvairių, o ginčus tarp bendrasavininkų gali išspręsti tik teismas. Tam, kad nereikėtų kitų bendraturčių sutikimų dėl kokių nors veiksmų atlikimo (nuomos, dovanojimo, pardavimo ir pan.), turtas turi priklausyti vienam asmeniui. Tokiu atveju reikia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo, o tą nustatyti gali tik teismas pagal vieno iš bendrasavininkų ieškinį.

Bendraturčių pirmenybės teisė

Pagal Lietuvos civilinio kodekso 4.79 straipsnį, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalis suteikia pirmenybės teisę bendraturčiui pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Pirmenybė pagal įstatymą yra suteikiama bendraturčiui pirkti dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Vadinasi, įstatymas nuosavybės teisės turėtojui suteikia teisę nustatyti ir kitas pirkimo - pardavimo sąlygas.

Norint parduoti savo nuosavybės dalį svarbiausia nepamiršti, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio parduodamą dalį kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, todėl labai svarbu kitus bendratučius informuoti apie planuojamą parduoti nuosavybės dalį.

Pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama. Tinkamu pareigos pranešti apie parduodamą dalį įgyvendinimu pripažįstamas parduodamos dalies bendrojoje nuosavybėje pasiūlymas visiems bendraturčiams ar vienam iš jų, jei jis pasiūlymą priima.

Bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas iš varžytinių priverstinai. Verta paminėti, jog bendrosios nuosavybės dalį parduodantis bendraturtis, siūlydamas kitam bendraturčiui pirkti šią dalį pirmenybės teise, neįpareigotas jau turėti potencialų parduodamos dalies pirkėją.

Jeigu bendraturtis, tinkamai pranešęs kitiems bendraturčiams apie šių teisę pirkti parduodamą dalį pirmenybės teise, nekeičia savo valios dėl bendrąja nuosavybe esančios dalies pardavimo, tačiau neįgyvendina šio siekio dar kurį laiką, jis neprivalo pakartotinai pranešti bendraturčiams apie šios dalies pardavimą.

Bendraturčio teisė reikalauti pirkėjo teisių perkėlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) atsiranda tik tada, kai pirkimo-pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu jau sudaryta. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas reiškia, kad pirkimo-pardavimo sandoris išlieka, keičiasi tik pirkėjas.

Bendraturčio sutikimas parduoti

Tarkime, kad Jūs paveldėjote dalį turto ir norite jį parduoti. Tuomet Jums reikia apie tai informuoti bendraturčius, gal jie norės tą dalį įsigyti už Jūsų siūlomą kainą. Atveju, jei jie atsisako pirkti, jie tai turi patvirtinti raštu pas notarą. Laisvos formos pasirašytas atsisakymas šioje situacijoje netinka. Turint notaro tvirtintą dokumentą, galite parduoti turtą tretiems asmenims.

Ką daryti, kai neturite kontakto su bendraturčiais?

Ką daryti, kai su bendraturčiais asmeninių priežasčių nebendraujate arba Jūs, jų net nepažįstate? Jūs turite kreiptis į notarų biurą, prašyti išduoti liudijimą apie bendraturčių informavimą. Notaras išsiunčia oficialų laišką bendraturčiams, su Jūsų pasiūlymu pirkti Jums priklausančią turto dalį.

Pirmu etapu išsiunčiamas registruotas laiškas bendraturčiui, jei jis jį priima tuomet per mėnesį laiko jis turi vadovaudamasis laiško informacija, pareikšti norą įsigyti turto dalį arba to atsisakyti. Jei bendraturtis priėmė registruotą laišką, tačiau nesiėmė jokių veiksmu, notaras tai traktuoja kaip atsisakymą pirkti. Ir vadovaudamasis įstatymas išduoda liudijimą, kurį Jūs turėdami galite parduoti turtą tretiems asmenims.

Atveju, kai bendraturtis nepriima laiško (jis dėl tam tikrų, jam asmeninių priežasčių, tai gali daryti specialiai arba tiesiog Jis yra pakeitęs savo gyvenamą vietą ir laiško iš tiesų negauna), tuomet reikia paskelbti informaciją laikraštyje. Šiuo atveju prisideda papildomas laukimas, kol bus galima gauti liudijimą iš notarų.

Atsiminkite, kad išduotas notaro liudijimas galioja apie metus laiko (nors liudijime jokių terminų nėra nurodyta). Notarai vadovaujasi supratingumo principu, jei liudijimas išduotas pakankamai senai, jį gali laikyti negaliojančiu.

Dažnai paveldint turtą, siūlau iš karto pasirūpinti naudojimosi tvarkos nustatymu ir susitarimu tarp bendraturčių dėl disponavimo turtu. Tai notaro tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodoma kaip bendraturčiai naudosis turtu, kokia dalis ir kam priklauso. Taip pat, galima įrašyti, kad atsisakoma pirmenybės teisės pirkti bendrą turtą. Taip ateityje išvengsite nesusipratimų. Tačiau, Jūs taip pat nebūsite informuotas apie bendro turto dalies pardavimą. Tad nenustebkite sužinoję apie naujus bendrasavininkus.

Taigi, jei namo dalies pardavimas įvyko pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti namą, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Sandoriui reikalingi dokumentai

• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas;
• Turto įgijimo dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.);
• Namo kadastrinių matavimų byla;
• Žemės sklypo planas;
• Namo ir žemės sklypo Registrų centro išrašai;
• Notaro leidimas parduoti (jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas turtas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas);
• Kreditoriaus leidimas parduoti (jei turtas yra įkeistas kredito įstaigai);
• Bendraturčių raštiškas, notaro patvirtintas atsisakymas pirkti namo dalį arba notaro patvirtintas pranešimas apie ketinimus parduoti turtą, po kurio įteikimo praėjo 1 mėnuo (jei turtas priklauso keliems bendraturčiams);
• Ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo (jei esate išsituokęs);
• Sutuoktinio sutikimas parduoti (jei esate susituokęs);
• Energetinio naudingumo sertifikatas.

Jei nesate tikri, kad patys galėsite susidoroti su tokia užduotimi - kreipkitės į profesionalų NT brokerį. Toks žmogus kiekvieną dieną sprendžia nekilnojamo turto pardavimo klausimus ir tikrai išmano teisinius klausimus.

Bendraturčių ginčų sprendimas

Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Neretai tarp bendraturčių kyla įtampos ir ginčai, kaip tą turtą valdyti ir juo naudotis. Konfliktuojantiems bendraturčiams patiems nusistatyti minėtą naudojimosi turtu tvarką yra sudėtinga, todėl ginčai dažnai persikelia į teismą, kuriame situacija nebūtinai yra išsprendžiama.

Pavyzdžiui, kai norima atlikti bendrai naudojamo turto pagerinimus ar perleisti jį, būtina bendraturčių išreikšta valia, t. y. bendrasavininkų sutikimas.

Visgi egzistuoja kitas teisinis įrankis, dažnu atveju galintis padėti galutinai pašalinti ginčų tarp bendraturčių kilimo priežastis, kuris praktikoje naudojamas ne taip ir dažnai - teigia Eimantas Čepas.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės

Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais. Eimanto Čepo nuomone, jau esant konfliktui, susitarti tarpusavyje dėl atidalijimo būdo nepavyks, todėl išeitis viena - kreiptis į teismą.

CK nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra.

Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančia turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys.

Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama. Tačiau natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas.

Negalint atskirti turto natūra, sprendžiama dėl turto atidalijimo vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją pinigais.

Kompensacija pinigais

Sprendžiant dėl turto atidalijimo natūra, vienam iš bendraturčių perduodant valdyti visą turtą, o kitam sumokant kompensaciją pinigais, esminis momentas yra tai, būtent kuriam bendraturčiui gali atitekti turtas, o kuriam sumokama kompensacija.

Atidalijimo klausimui persikėlus į teismą, ypatingai svarbus momentas yra civiliniuose ginčuose taikomas rungimosi principas, kai galutinis teismo sprendimas iš esmės priklauso nuo to, kokias aplinkybes byloje pavyksta įrodyti šalims. Padarius išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą tikslingiau perduoti vienam ar keliems bendraturčiams, taip pat turi būti nuspręsta kokia piniginė kompensacija išmokėtina bendraturčiams, iš kurių atidalijama jiems priklausanti turto dalis, t. y. paprastai tariant, kurie netenka teisių į turtą.

Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

Naudojimosi tvarkos nustatymas

Naudojimosi tvarka nustatoma tarpusavio sutarimu arba teisme. Naudojimosi tvarkos nustatymas yra paprastesnis būdas ir yra skirtas naudojimuisi atskiromis izoliuotomis patalpomis arba konkrečiomis turto dalimis nustatyti.

Naudojimosi tvarka nustatoma sudarant atskirą rašytinį susitarimą dėl to kaip ir kokiu būdu bus naudojamąsi bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Susitarimo sudarymas patvirtinamas parašais. Notarinė registracija neprivaloma ir į teismą dėl patvirtinimo kreiptis nereikia. Notarinis patvirtinimas aktualus tik tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių ketina parduoti turtą ne kitam bendraturčiui, o naujam savininkui - tokiu atveju „naujajam“ bendraturčiui naudojimosi tvarka, kuri nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre - nebus privaloma.

Esminis skirtumas tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarkos nustatymo - vienu atveju (nustatant tvarką) bendroji dalinė nuosavybė išlieka, kitu atveju (atidalijant) - išnyksta. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tai reiškia, kad pasibaigia santykis su bendraturčiais, o taip pat ir tokios pareigos kaip - 1) informavimo ir pirmenybės teisės suteikimo pareiga prieš perleidžiant turtą (LR CK 4.79 str.); 2) pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (LR CK 4.76 str.). Nustatant naudojimosi tvarką - šios pareigos išlieka, naujas nekilnojamojo turto objektas nesuformuojamas.

Apibendrindamas advokatas pažymi, kad esant situacijai, kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai nesutaria dėl tokio turto valdymo aplinkybių, naudojimosi tvarkos turtu nustatymas įprastai galutinai neišsprendžia konfliktinių situacijų, kurios linkusios vis kartotis.

Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, t. y. "Svarbus aspektas taikant tokį teisinį instrumentą yra tai, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, t. y. išspręsti tik teismas.

Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimą. Praktikoje daugeliui nežinant apie tokią galimybę, įprastai tiesiog siekiama nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarką.

Atvejai, kai turtas priklauso keliems bendrasavininkams, dažniausiai būna po palikimo priėmimo arba po santuokos nutraukimo. Nekilnojamasis turtas registruotas keliems bendrasavininkams atitinkamomis dalimis ne retai sukelia problemų tokiu turtu disponuojant. Toks turtas asmenims priklauso bendros nuosavybės teise ir norint tokį turtą remontuoti (renovuoti), nuomoti ar parduoti, būtinas visų bendrasavininkų sutikimas.

Taigi į teismą kreipiamės ne tam, kad gauti sutikimą kažką daryti (pvz.: priversti parduoti). Kaip minėta to padaryti negalima. Į teismą kreipiamės su ieškiniu, kad atidalinti bendrasavininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Galimi du variantai užbaigti bendrą nuosavybę: 1) atidalinti daiktą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai (t. y. gauti du ar daugiau visiškai atskirus nekilnojamojo turto objektus); 2) atidalinti turto dalį, ją priteisti vienam iš bendrasavininkų, o kitam - atitinkamą kompensaciją pinigais.

Antrasis variantas yra gerokai dažnesnis, nes atidalinti butą, namą ar žemės sklypą ne visada yra įmanoma nepakenkiant jo paskirčiai. Kartais atidalinti natūra yra tiesiog neįmanoma, nes butas/namas/sklypas yra tiesiog per mažas ar po atidalinimo neatitiks kitų įstatyme nustatytų reikalavimų.

Todėl, kai nėra galimybės iš vieno objekto padaryti kelis objektus, tuomet prašome teismo atidalinti bendraturčio dalį, ją priteisti vienam iš bendrasavininkų, o kitam išmokant piniginę kompensaciją.

Apsisprendus kreiptis į teismą dėl bendro turto atidalinimo, reikia labai gerai įsivertinti, kurioje pusėje jūs norite atsidurti: ar turėti visą turtą ir išmokėti kitam bendrasavininkui kompensaciją (būtina įsivertinti ir įrodyti, kad esate finansiškai pajėgus išmokėti kompensaciją), ar perleisti turtą kitam bendrasavininkui ir iš jo gauti piniginę kompensaciją.

Vienu ir kitu atveju rezultatas tas pats - turtas atidalintas kaip vienas objektas ir jis priteisiamas tik vienam iš bendrasavininkų, o kitas bendrasavininkas gauna kompensaciją pinigais. Tokiu būdu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, turtas atitenka viena asmeniui ir su turtu asmuo jau gali daryti ką nori.

Yra galimas variantas susitvarkyti bendrąją dalinę nuosavybę nemokant kompensacijos, jeigu su tuo pačiu bendrasavininku asmuo turi kelis nekilnojamojo turto objektus. Paprastai sakant „apsikeisti turimomis turto dalimis“.

Jeigu tarp bendrasavininkų vėlgi nėra sutarimo dėl šio proceso, tokį ginčą sprendžia teismas. Tokiu atveju vis tiek vyksta turto atidalijimo procesas: visų pirma turimo bendraturčių dalys yra atidalinamos iš bendrosios nuosavybės, tuomet įvertinamos, o tuomet priteisiamos - vienam bendrasavininkui vieno turto, kitam bendrasavininkui kito turto dalys.

Tokiu būdu abu buvę bendrasavininkai tampa atskirų turto objektų savininkais. Jeigu turimos dalys yra ne vienodos vertės, šiame procese įmanoma ir priemoka, t. y. priteisiama ir turto dalis, ir vertės skirtumas bendrasavininkui, kuris gavo mažesnės vertės turto dalis.

Tokiu būdu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė iš karto keliose nekilnojamojo turto objektuose, asmuo su savo asmenine nuosavybe gali elgtis laisvai.

Žinoma įstatymas nedraudžia parduoti savo turimo turto dalies, jeigu esate bendrasavininkas. Tą daryti galima, tik reikia laikytis atitinkamos procedūros, t. y. visų pirma pasiūlyti nupirkti turimą dalį bendrasavininkui (tą padaryti būtina per notarą) už norimą kainą, nes bendrasavininkas turi pirmumo teisę. Jeigu bendrasavininkui per vieną mėnesį neįgyvendina savo pirmumo teisės, tuomet jau bendrasavininkas gali savo dalį parduoti bet kuriam kitam asmeniui, tačiau už tą pačią kainą, kokią siūlė bendrasavininkui.

Dažniausiai tokiu atveju pardavimo procesas nėra lengvas, o ir pardavimo kaina gerokai mažesnė už rinkos kainą.

Verta paminėti ir tai, kad tokio pobūdžio bylos dažnai baigiasi taikos sutartimi, t. y. jau vykstant teismo procesui šalys (bendrasavininkai) vis dėl to susitaria dėl bendro turto atidalinimo būdo ir kompensacijos dydžio, nes supranta, kad valdyti nuosavybę bendrai yra ir bus sudėtinga, kai su bendrasavininku yra nesutarimai ir teisminiai ginčai.

Pagrindiniai veiksmai parduodant dalį turto

tags: #bendraturciai #kartu #parduoda #nama #kitam #savininkui