Kudirkos Aikštės Istorija Kuršėnuose

Kudirkos aikštė Kuršėnuose - svarbi miesto dalis, turinti turtingą istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime aikštės raidą nuo jos ištakų iki šių dienų, atskleidžiant jos reikšmę miesto gyvenime.

Pagal 1783 m. miesto centrinės dalies rekonstrukcijos planą ji buvo nutiesta iš naujai suplanuotos turgavietės aikštės į dvaro kompleksą iki Dvaro gatvės.

Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo carinės Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru atidavė savo favoritui Platonui Zubovui (1767-1822). Šiaulių miesto ir Didždvario valdymas glaudžiai susijęs su Zubovų gimine iki pat XX a. pradžios.

Zubovų valdymo metu rūmai XIX a. Spaudos draudimo metais Didždvaris buvo tapęs vienu iš kontrabandos iš Rytprūsių atgabentos spaudos lietuvišku šriftu paskirstymo punktu.

1921 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai padovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Zubovams Didždvaryje nustojus gyventi, pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti įstaigoms.

Vilniaus gatvė buvo pagrindinis kelias, ėjęs per Šiaulius. Nuo jos ir buvo įvažiavimas kaštonų alėja į dvarą.

Bene pirmąkart Šiauliuose kaštonai pradėti sodinti XIX a. viduryje. Tada Didždvario reprezentacinė klomba buvo apsodinta kaštonais - taip atsirado alėja.

Senuosiuose atvirukuose, kuriuose pavaizduoti XX a. pradžios Zubovų parkas ir kaštonų alėja, matyti, kad alėja buvo sujungta su senuoju parku, ją juosė akmeninė tvora - jos likučiai tebestovi prie Didždvario gimnazijos.

Apie XX a. Apie 1921 m. senasis parkas prie Zubovų rūmų ir Kaštonų alėja oficialiai padovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Po Pirmojo pasaulinio karo gatvei paliktas lietuviškas pavadinimas, gatvė pratęsta. Antroji gatvės trasa baigėsi ties dabartine Žemaitės gatve. Trečioji gatvės atkarpa tęsėsi iki tuometinės Parodų aikštės - dabartinės V.

1955 m., minint 75-ąjį gimtadienį, gatvė pavadinta V. Kapsuko gatve.

1938 m. Dvaro gatvės ir Aušros alėjos kampe pastatytas visus didmiesčio standartus atitinkantis mūrinis keturių aukštų pastatas.

Tai buvo bene didžiausias gyvenamasis namas Šiauliuose. Namo savininkas Hiršas Elijas Mordelis buvo Ch. Frenkelio odų fabriko ir akcinės bendrovės „Batas“ generalinis direktorius.

Prabangių nuomojamų butų namas buvo įrengtas pagal paskutinę to meto technikos madą.

Aušros al. 19 - tai Šiaulių apygardos teismo rūmai. Erdvus triaukštis pastatas buvo kampinio plano, nuosaikios ir solidžios architektūros.

Pastato fasadų kompozicija asimetriška, lakoniška, solidi. Toks estetinis sprendimas gerai atitiko ir pabrėžė pastato paskirtį.

Pastatas yra pačiame Šiaulių miesto centre, istorinėje jo dalyje. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių istorinių pastatų Šiauliuose. Jis pastatytas 1907-1908 m. ir yra XX a. pradžios istorizmo statinys. Pastato architektas Stanislovas Kačkovskis. Pradžioje čia veikė miesto iždinė - „Lobyno saugykla“. Tai speciali vieta, kur buvo laikomas valstybės turtas, išmokami pinigai.

1919 m. pastate įsikūrė Šiaulių apskrities darbininkų atstovų tarybos vykdomasis komitetas.

Tarp Aušros al. ir Vilniaus g. įsiterpusiai vienintelei Šiauliuose Kaštonų alėjai - daugiau kaip šimtas metų.

Ši alėja - tai senoji pagrindinė įvaža į Zubovo dvarą ir parką iš senojo Kuršėnų kelio (dabar Vilniaus g.).

Kaštonų alėja Šiauliuose

Liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, duris visuomenei atvėrė vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras.

Dabartiniai Kuršėnų dvaro rūmai pastatyti vos per metus - 1812 metais. Jį pastatė iš Rytprūsių atvykęs dailidė Joanas Rikė su savo pameistriais. Buvo pastatyti nauji Kuršėnų dvaro rūmai, suremontuoti apgriuvę bravoras ir karčema, perstatytas sodininko namelis, koplyčia.

Taip pat buvo sutvarkytas peizažinis parkas, šalia Ventos iškastas tvenkinys, suformuota 70 metrų apskrita pieva, apsodinta medžių eile.

Skaudžiausias periodas Kuršėnų dvarui ir visai Gruževskių giminei prasidėjo 1940-aisiais, kai dvaras buvo nacionalizuotas, o paskutinysis jo savininkas Jurgis Gruževskis sovietų valdžios buvo areštuotas ir kalintas.

Sovietmečiu čia buvo ir Kuršėnų tarybinio ūkio kontora ir gyvenamieji butai. Panaikinus Kuršėnų tarybinį ūkį, dalis dvaro pastatų perėjo Šiaulių rajono savivaldybės žinion.

Kuršėnų dvaras yra išskirtinis tuo, jog mūsų dienas pasiekė kaip vienintelis Lietuvoje išlikęs amžiną leno teisę (turtas priklauso giminei iki tol, kol yra gyvų paveldėtojų) turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras, kurio nuosavybės forma ir valdų dydis išliko nepakitęs beveik 300 metų - nuo 1564-ųjų iki 1922 metų žemės reformos.

Kuršėnų dvaras nuo XV a. priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Kuršėnus dovanojo Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui. 1621 m.

Naikinti ir nykę, apliesti ir naudoti ne pagal paskirtį Kuršėnų dvaro rūmai atkurti išlaikant visas nuo 1812 metų mūsų dienas pasiekusias medines architektūros ir interjero detales (UAB „Archinova“ (PV R.Stuopelis, arch. R.Stuopelienė, P.Šliželis).

Pavyko išsaugoti, restauruoti daug medinio dekoro detalių, laiptus, išskirtinio rašto Baltosios salės lubas - daug smulkių ir stambių detalių rūmų viduje ir išorėje. Ranga -UAB „Kasada“.

Kuršėnų dvaras

Dar vienas Kuršėnų pasididžiavimas - dvaro pašonėje neseniai pastatytas 234 metrų ilgio šiuolaikiškas pėsčiųjų ir dviračių tiltas (arch. I.Puidokaitė (UAB „Atamis“), PDV D.Čėsna, konstruktorius A.Andzelis (abu - UAB „TEC Infrastructure“)).

Kraštovaizdį šis statinys kerta ne tiesiai, o kreive. Specialiai išplatintoje šio vieno ilgiausių šalies pėsčiųjų tilto vietoje suformuota aikštelė - salelė - specialiai skirta sustoti, apsižvalgyti ir pailsėti. Tiltas nustebina ir „išmanumu“: įrengtos saulės baterijos leidžia naudotis bevieliu internetu, įkrauti mobilųjį telefoną, klausytis muzikos ar, pavyzdžiui, prisipūsti dviračio padangą.

Tilto rekreacinį kompleksą papildo įrengti pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla. Pastarojo projekto įgyvendinimas atsiėjo per 2,2 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 2 mln. Parengta pagal Šiaulių raj. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną duris visuomenei atvėrė vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras.

Apliesti ir naudoti ne pagal paskirtį Kuršėnų dvaro rūmai atkurti išlaikant visas nuo 1812 metų mūsų dienas pasiekusias medines eksterjero architektūros bei interjero detales (UAB „Archinova“ (PV R.Stuopelis, arch. R.Stuopelienė, P.Šliželis).

Dvaro rūmai pritaikyti šiuolaikiniams vietos kultūros poreikiams. Šį pavasarį Kuršėnų dvaras priimtas į Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją.

Į dvarą per Ventą žengiantis 234 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių tiltas (arch. I.Puidokaitė (UAB „Atamis“), PDV D.Čėsna, konstruktorius A.Andzelis (abu - UAB „TEC Infrastructure“)) - vienas ilgiausių tokio tipo statinių Lietuvoje. Tilto viduryje įrengtą „išmanioji salelė“ skirta sustoti, apsižvalgyti ir pailsėti.

Į Ventos pakrančių kraštovaizdį naująjį Kuršėnų tiltą įkomponuoti padeda vertikalus konstrukcinio rūdinto plieno ažūras (arch. I.Puidokaitė ).

tags: #butai #kursenuose #kudirkos