Bendrasavininkų Sutikimo Pavyzdžiai: Teisės, Pareigos ir Ginčų Sprendimas

Dvibučio, daugiabučio gyvenamojo namo, kitų patalpų bendrasavininkiai turi bendru turtu rūpintis ir naudoti jį pagal paskirtį, nepažeisdami kitų bendraturčių teisių. Vis tik praktikoje iškyla bendraturčių nesutarimų dėl bendro turto naudojimo, jo priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos darbų, ypač, kai tokiems darbams atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Bendrosios Nuosavybės Teisės Įgyvendinimas

Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.). Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių, sutikimą (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą remontuoti, rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl tokio remonto ar rekonstrukcijos.

Bendraturtis, norėdamas atlikti statinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, privalo gauti kito bendraturčio rašytinį pritarimą. Be bendraturčių rašytinio pritarimo, nėra galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento statinio rekonstrukcijai, remontui atlikti, jau atliktų darbų (pvz., paprasto statinio remonto) įteisinimui.

Teismo Praktika

Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų.

Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.

Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos.

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus statybos darbus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš remonto ar kitų darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Iš sėkmingos patirties atstovaujant bendraturčiams, galime pažymėti, kad atsisakydami duoti sutikimą pastato rekonstrukcijos ar remonto darbams, bendraturčiai privalo pagrįsti savo atsisakymo priežastis ir įrodyti, kad planuojami darbai turės neigiamos įtakos jo, kaip bendraturčio, interesams.

Praktiniai Pavyzdžiai

Prieš keletą metų rašėme apie Trakų gatvės Vievyje gyventojos Emos bėdą, kai ji be kaimynų raštiško sutikimo pasikeitė jai priklausančios dalies namo stogą. Konfliktas pasiekė teismą, o šis Emą įpareigojo stogą atstatyti į buvusią padėtį. Moteris, žinoma, stogo neardė ir todėl buvo dar nubausta už teismo sprendimo nevykdymą. Konfliktas išspręstas buvo tik įkalbėjus kaimyną raštu pasirašyti sutikimą, kad jis neprieštarauja bendraturčių dalies namo remontui.

Šią vasarą panašų pagalbos prašymą gavome irgi iš Vievio, 80 metų Semeliškių gatvės gyventojos. Redakcijai dėl bendraturčio dalies remontuojamo namo, jos neatsiklausus, pasiskundė vieviškė Elena. Ji su tremtiniu vyru prieš daugelį metų namą pasistatė kartu su giminaičiais: Elenos šeima gyveno I aukšte, giminaičiai - antrame. Bet laikas bėgo, žmonės senėjo arba išėjo, todėl giminaičiai savo namo dalį pardavė.

Per tą laiką užaugo Elenos vaikai, mirė vyras. Vienuolika metų Elena gyveno name viena, nes antro aukšto savininkai name negyveno. Bet prieš trejetą metų namo II aukštą įsigijo jauna šeima, auginanti tris vaikus. Naujasis namo šeimininkas sako apgailestaująs, kad nepaklausinėjo kaimynų apie Elenos nepakantų būdą, o Elena, pripratusi name gyventi viena, negalėjo priprasti prie naujos gausios šeimos, įsikūrusios virš „jos galvos“, todėl tarp bendraturčių vyravo nesantaika.

Elena skundėsi, kad remontas - sienų šiltinimas - buvo daromas be jos sutikimo, ir moteris apie kaimyno planus apšildyti sienas sužinojo tik tada, kai jos puoselėjame gėlyne buvo išguldyti pastoliai. Tą dieną, kai iš tarpusienių buvo šalinamas keramzitas, moteris dėl dulkių ir triukšmo negalėjusi net namuose būti. Be to, buvo sumindyti ir prišiukšlinti moters gėlynai.

Elena pyksta, kad kaimynai negerbia jos senatvės: neperspėjo, sutikimo nepaprašė ir net nepasitarė su ja dėl planuojamo remonto, todėl teisybės ieško ir seniūnijoje, ir savivaldybėje, ir žiniasklaidoje.

Antrojo namo aukšto savininkas turi savo nuomonę dėl kaimynės. Jis būtų paprašęs jos raštiško sutikimo, kas privaloma pagal įstatymą dėl remonto, bet žinojęs, kad Elena vis tiek nepasirašys. Antrąjį aukštą apšildyti, pasak bendraturčio, pir­miau­sia reikia todėl, kad žiemą pirmojo aukšto šeimininkė tem­peratūrą laiko žemesnę nei 18 laips­nių, todėl jo trims vaikams būna šalta. Žmogus į savo namo dalies apšildymą investuoja ir todėl, kad mažiau reikėtų sunaudoti kuro.

Bendraturtis sako, kad jei ir baudą tektų mokėti, jei ir teismuose reikėtų bylinėtis, vis tiek savo namo dalies pradėtus apšildymo darbus jis užbaigs. To reikia jo šeimos, kurioje auga 3 vaikai, gerovei. Jis nieko nedaro piktybiškai, tik gerina gyvenamą aplinką.

Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai numa­to, kad vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo, išskyrus kultūros paveldo statinio, remontui statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybės administracija, yra neprivalomas. Civilinio kodekso 4,75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir dispo­nuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo objektai (dvibučiame name - stogas, išorinės sienos, statinio laikančiosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos ir pan.; vienbučiame name visos pastato konstrukcijos) turi būti remontuojami bendraturčių bendru sutarimu.

Net ir tuo atveju, kai statybos darbai nesusiję su pastato bendrojo naudojimo objektais, atliekant sta­ty­bos darbus privalu nepažeisti sta­tinio bendraturčio interesų (pvz.: nesuniokoti jo želdinių). Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gy­venamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines die­nas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukš­mo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Jei pastatas, esantis Semeliškių g., Vievyje, Elektrėnų sav., priklauso keliems savininkams bendros dalinės nuosavybės teise, norint jį remontuoti, reikalingas visų savininkų sutikimas (Civilinio kodekso 4.75 str.).

Bendrosios Nuosavybės Formos

Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Jie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Tokie bendrasavininkai gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės, t.y. keli subjektai - savininkai.

Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų.

Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji Dalinė Nuosavybė

Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Vadinasi, jie tą sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.

Pavyzdžiui, du draugai Ignas ir Tadas įsigijo žemės sklypą. Jei jų sumokėta suma yra vienoda, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus po 1/2 dalį. Tačiau, jei Ignas turėjo daugiau pinigų ir sumokėjo 70 proc. sumos, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus lygi 70/100 dalių, o Tado - 30/100 dalių.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Kiekvienas šios rūšies nuosavybės turėtojas turi teisę sudarinėti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp jų sudarytame susitarime. Tačiau tokiu atveju reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Jeigu vienas bendraturčių sudaro sandorį neturėdamas reikalaujamo kitų bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų sutikimo, tai toks sandoris kitų bendraturčių reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu.

NT Bendrasavininkų Teisės ir Pareigos

Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises ir pareigas.

NT Bendrasavininkų Teisės:

• Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Tai reiškia, jog jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
• Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Svarbu tai, kad jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
• Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Reikia žinoti, kad atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

NT Bendrasavininkų Pareigos:

• Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Nuomos Sutarčių Registravimas

Sutarčių išviešinimas apsaugo abi puses nuo galimo sutarties šalių nesąžiningumo, aiškiai apibrėžia abiejų šalių teises ir pareigas bei užtikrina sutarties sąlygų laikymąsi. Registrų centras primena, kad prašymą įregistruoti nuomos ar panaudos sutartį gali pateikti viena iš šalių - tiek turto savininkas, tiek nuomininkas.

Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Nuomos Sutarčių Registravimą

Registrų centro konsultantai dalinasi atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus apie nuomos sutarčių registravimą:

Kokie Dokumentai Reikalingi Registruojant Sutartis?

Registruojant reikalinga pati nuomos ar panaudos sutartis, kurią suinteresuotos šalys turi pasirašyti vienodai - elektroniniu kvalifikuotu parašu arba ranka. Jei nuomojamas žemės sklypas, turi būti pridedamas jo planas (schema). Visi dokumentai teikiami originalai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos. Žemės sklypo plano gali būti teikiama kopija, jei ją pasirašo visos sutarties šalys.

Jei nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas „Atliktas notaro vykdomasis įrašas“, tai juridinis faktas apie sudarytą nuomos, panaudos ar subnuomos sutartį registruojamas ir išregistruojamas ar keičiami duomenys kartu su prašymu pateikus kreditoriaus sutikimą.

Kokiais Būdais Registruoti Nuomos ir Panaudos Sutartis?

Patogiausias būdas registruoti sutartį yra internetu - prisijungus prie Registrų centro savitarnos svetainės. Suvedus duomenis numatytose formose dalis duomenų perkeliama automatiškai. Vos kelių mygtukų paspaudimu sugeneruotą sutarties šabloną visos šalys turi pasirašyti elektroniniu kvalifikuotu parašu.

Jei dokumentai pasirašyti ranka, juos galima pateikti: atvykus į vietos Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį; siunčiant prašymą kartu su asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija adresu: Studentų g. 39, 08106 Vilnius.

Siunčiamas prašymas ir pridedami dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniais parašais.

Kas Pasirašo Sutartį ir Teikia Prašymą Ją Įregistruoti, Kai Yra Daugiau Savininkų Ar Nuomininkų?

Nuomos sutartis pasirašoma visų sutarties šalių. Jei yra keli turto bendrasavininkai ir nuomojamas visas nekilnojamasis daiktas, pasirašo visi bendrasavininkai. Jei nuomojamas ne visas daiktas, o tik jo dalis, priklausanti vienam iš bendrasavininkų, sutartį gali pasirašyti tos dalies turto savininkas, jeigu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas „nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka“.

Kaip Išregistruojama Pasibaigusi Galioti, Neterminuota Ar Nepasibaigusi Nuomos/ Panaudos Sutartis?

Pasibaigusi galioti nuomos ir panaudos sutartis išregistruojama vienai iš sutarties šalių pateikus prašymą ją išregistruoti. Prašyme reikia nurodyti, kad sutartis nebuvo pratęsta. Neterminuotos sutarties ar nepasibaigusios galioti sutarties atvejais, kai abi šalys nusprendžia ją nutraukti, reikalinga teikti prašymą pridedant visų suinteresuotų asmenų pasirašytą susitarimą nutraukti nuomos ir panaudos sutartį.

Kada Galima Nutraukti Sutartį Vienašališkai?

Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik vadovaujantis sutartyje numatytomis vienašalio sutarties nutraukimo sąlygomis, Civilinio kodekso nuostatomis ar kreipiantis į teismą.

Kokie Dokumentai Teikiami Subnuomojant Panaudos Teise Valdomą Turtą?

Norint įregistruoti subnuomos sutartį, kai turtas valdomas panaudos teise, kartu su prašymu turi būti teikiamas nekilnojamojo daikto savininko rašytinis sutikimas arba toks sutikimas turi būti įrašytas panaudos sutartyje. Kad subnuomos sutartis būtų registruojama Nekilnojamojo turto registre, turi būti įregistruota ir nuomos ir panaudos sutartis ir jos terminas negali būti ilgesnis už nuomos/panaudos sutarties terminą.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakciją Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai gali būti pateikiamas arba gyvenamosios patalpos savininko sutikimas, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje (pvz., nuomos sutartis).

Laiką, kuriam nuomininko gyvenamoji vieta deklaruojama nuomotojui priklausančioje patalpoje, apibrėžia nuomos sutartis. Nuomotojai gali registruoti nuomininkus gyvenamosiose patalpose sutartam ribotam laikui, po kurio nuomininko gyvenamosios vietos deklaracija automatiškai išnyksta.

Nesutarimai Tarp Bendrasavininkų

Verta pastebėti, kad dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Kaip sąžiningai pasidalinti bendrą turtą? Bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Tad galima teigti, kad vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.

Kaip Elgtis Bendrasavininkų Nesutarimo Atveju?

Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.

Ką Daryti, Jei Bendrasavininkas Neleidžia Man Įeiti Į Butą?

Nesutarimą išspręsti ir įkelti į butą gali tik teismas. Reikėtų nustatyti naudojimosi tuo butu tvarką arba atsidalinti iš bendros nuosavybės.

Ar Galiu Priversti Kitą Turto Bendrasavininką Parduoti Bendrą Turtą?

Kaip minėta to padaryti negalima. Tačiau norėčiau pridurti, kad sesuo gali pareikalauti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo 1/2 buto. Tokiu atveju teismas gali priteisti išmokėti vienai iš jūsų kompensaciją, kitai tampant viso buto savininke.

Ką Daryti, Jei Bendrasavininkas Nesutinka Parduoti Turto?

Jei vienas bendrasavininkas atsisako parduoti savo dalį arba nesutinka su pardavimo sąlygomis, galimi keli veiksmai:

• Pirmenybė kitiems bendrasavininkams: Pirmiausia, reikia įsitikinti, kad bendrasavininkai buvo tinkamai informuoti apie ketinimą parduoti ir buvo pasiūlyta jų pirkti turtą. Jei jie atsisako pirkti ar nesiūlo sąžiningos kainos, gali būti pereinama prie kitų veiksmų.
• Teisė į pardavimą per teismą: Jei bendrasavininkas nesutinka su pardavimu, kitų bendrasavininkų grupė turi teisę kreiptis į teismą dėl turto pardavimo priverstinumo. Teismas gali pripažinti, kad bendrasavininko nesutikimas yra neteisingas, jei jis nėra pagrįstas svariais argumentais arba jeigu jis trukdo kitiems bendrasavininkams realizuoti savo teisę disponuoti turtu. Teismas taip pat gali nurodyti parduoti turtą per viešąją prekybą, kad užtikrintų tinkamą jo vertės realizavimą.
• Galimybė išpirkti kitą bendrasavininką: Jei nesutariama dėl pardavimo, galima susitarti dėl išpirkimo sąlygų. Tai reiškia, kad bendrasavininkas, kuris nori parduoti, gali pasiūlyti savo dalį kitam bendrasavininkui už sutartą kainą. Jei susitarimas dėl išpirkimo neįvyksta, šis procesas gali būti užbaigtas teismu.

Mokesčiai Už Buto Nuomą

Mokesčius už buto nuomą galima mokėti keliais būdais: 15% GPM arba įsigyjant verslo liudijimą.

Verslo Liudijimas

Norėdami sumokėti mokesčius už būsto nuomą su verslo liudijimu, turite įsigyti verslo liudijimą visam nuomos laikotarpiui, kurio veiklos kodas - 051 - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos).

Verslo liudijimo kaina priklauso nuo vietovės, kurioje nuomojate būstą - Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenamųjų patalpų nuomos liudijimo kaina yra didžiausia - 684,0 € metams, mažesnėse savivaldybėse nuomos liudijimas kainuoja ženkliai mažiau.

VMI kiekvienais metais savo internetiniame puslapyje pateikia visų savivaldybių metinius tarifus.

2025 m. verslo liudijimų tarifai gyvenamosios paskirties patalpų nuomai:

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)

Pasirinkę mokėti GPM (gyventojų pajamų mokestį), mokesčius už praėjusius metus turėsite sumokėti metinių deklaracijų teikimo metu, iki gegužės 1 d. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuo 2024 m. žmonėms, kurių pajamos viršija 120 VDU (apie 228 000 €), bus taikomas - 20% GPM. Pajamoms iki šios ribos taikomas 15% GPM tarifas.

Ką Pasirinkti?

Kurį mokesčių mokėjimo būdą pasirinkti, priklauso nuo to, kokias pajams planuojate gauti už nuomojamą būstą ir kokioje savivaldybėje jis yra. Pavyzdžiui, jei Kaune nuomojate butą už 350 eur/mėn, per metus pajamos už šį objektą bus 4200 eur, todėl jums teks sumokėti 630 eur GPM. Verslo liudijimo kaina metams Kauno mieste yra 520 eur.

Sutarties Sudarymas Ir Privalomi Reikalavimai

Nors susitarimas tarp fizinių asmenų dažnai sudaromas žodžiu, įstatymai numato, kad terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti rašytinė. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad net kai yra pasirašomos sutartys, dažniausiai jos būna šabloninės, nenumato jokių papildomų konkretaus nuomininko ar nuomotojo poreikių.

tags: #bendrasavininku #sutikimo #pavyzdziai