Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra mokamas gyventojų už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą. Svarbu žinoti, kokie objektai apmokestinami ir kokie tarifai taikomi. Aptarkime nekilnojamojo turto mokesčio tarifus.
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Kitus konkrečius mokesčio tarifus nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos Savivaldybių tarybos, diferencijuodamos tarifus atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Gyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas
Reikėtų įsidėmėti, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamas turtas apmokestinamas tuo atveju jei turto mokestinė vertė viršija 150.000 Eur. NT mokestį gyventojai turi mokėti, kai jų turimo NT bendra mokestinė vertė viršija 150 000 eurų. Į šią vertę įtraukiamas gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių, žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertinimas.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. Eur, taikomi progresiniai tarifai:
- 0,5 proc. - kai turto mokestinė vertė 150 - 300 tūkst. Eur
- 1 proc. - kai turto mokestinė vertė 300 - 500 tūkst. Eur
- 2 proc. - kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.
Kitokie mokesčio tarifai nustatyti asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia.
Šeimos Turtas ir Mokesčių Lengvatos
Svarbu prisiminti, kad įprastu atveju (jei nėra sudaryta vedybinė / povedybinė sutartis) visas turtas įgytas santuokoje automatiškai tampa bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kai turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrai (bendroji jungtinė nuosavybė), jo vertė dalijama per pusę, ir kiekvienam iš jų taikoma atskira neapmokestinama suma.
Individuali neapmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikoma atskirai, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl sutuoktiniai, norintys prisitaikyti individualią neapmokestinamąją nekilnojamojo turto vertę, turėtų kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro bet kurį teritorinį padalinį su prašymu dėl juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimo.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Kiekvienas asmuo, turintis NT, gali pasinaudoti neapmokestinama suma - 150 000 arba 200 000 eurų, priklausomai nuo lengvatų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar įvaikių iki 18 metų, suteikiama didesnė mokestinė riba. Tas pats principas taikomas ir šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas iki 18 metų arba vyresnis neįgalus vaikas, kuriam nustatytas individualios pagalbos poreikis (pirmo ar antro lygio).
Atkreipiame dėmesį, jog neįregistravus bendrosios jungtinės nuosavybės Nekilnojamojo turto registre, Valstybinė mokesčių inspekcija preziumuoja, jog nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir neapmokestinamas dydis bus taikomas tik vienam asmeniui, t. y. nekilnojamojo turto vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Pavyzdžiui, šeimai priklauso butas, kurio mokestinė vertė yra 200.000 Eur, paprastai tai reikštų, kad 50.000 Eur turėtų būti apmokestinami 0,5 % NTM tarifu arba 250 Eur per metus. Tačiau šiuo atveju, kadangi turtas priklauso dviem asmenims, mokestinė vertė kiekvienam yra 100.000 Eur, tai mažiau apmokestinamosios ir mokesčių mokėti nereikia.
NTM apskaičiavimo pavyzdys
Pavyzdžiui, Jūs turite namą, butą, sodybą ir bendra viso šio turto mokestinė vertė yra 600.000 Eur. Šiuo atveju apskaičiuojamas mokestis: 150.000 Eur x 0 % + 150.000 Eur x 0,5 % + 200.000 Eur x 1 % + 100.000 Eur x 2 % = 4.750 Eur.
Negyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas
Kitos paskirties (komercinės, prekybos, viešbučių, sporto ir kt.) nekilnojamo turto objektams NTM tarifą nustato savivaldybės, ir jis gali svyruoti nuo 0,5 iki 3 %. Už negyvenamos paskirties objektus NTM turi būti deklaruotas ir sumokėtas iki vasario 15 d.
Eglė Voverienė, „Widen“ vyresnioji teisininkė, atkreipia dėmesį, kad negyvenamosios patalpos, nepriklausomai nuo jų vertės, yra apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, išskyrus numatytą lengvatą poilsio paskirtiems patalpoms, jei vertė neviršija 150 000 Eur.
Lengvatos ir Išimtys
Šio mokesčio mokėti nereikia, kai nekilnojamojo turto statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir turtas faktiškai nenaudojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui. Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.
Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis. Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinių turto mokestinė vertė siekia 300 tūkst. Eur, tai nei vienam iš jų nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikės, nes kiekvieno jų turto dalis (pagal lygių dalių prezumpciją) neviršija 150 tūkst. Eur neapmokestinamosios sumos.
Tačiau reikia žinoti, jog Nekilnojamojo turto registre, prie konkretaus turto turėtų būti įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės juridinis faktas. Kitu atveju, nekilnojamasis turtas laikomas kaip vieno sutuoktinio ir turto vertė sutuoktiniams nedalijama.
Yra dar keletas siauro pobūdžio fiziniams asmenims taikomų išimčių, kai nekilnojamasis turtas naudojamas socialinei globai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, meno kūrėjo veiklai.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje galioja šie tarifai:
- 0,7 proc. tarifas: viešbučių, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties pastatams (patalpoms).
- 3 proc. tarifas: patalpoms ir statiniams, kurių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį; faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; statiniams, kurie neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų.
Mokesčio Sumokėjimo Terminas
Fiziniai asmenys, kurių turimo nekilnojamojo turto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. Eur (arba įstatyme nustatytais atvejais - 200 tūkst. eurų), turi sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Mokestį už kitą nekilnojamąjį turtą mokesčių mokėtojai privalo sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą taip pat turi mokėti avansinius mokesčius (jeigu mokesčio suma viršija 500 eurų per metus) - po ¼ metinės mokesčio sumos tris kartus per metus: iki kovo 15 d., birželio 15 d.
Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį buvo privaloma apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, metų eigoje buvo parduotas, nuo sekančio mėnesio po turto pardavimo nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti naujasis savininkas, o iki to laikotarpio - ankstesnis savininkas.
Jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. Eur, nekilnojamojo turto mokestis viršijančiai daliai pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo viršyta nurodyta vertės dalis.
Problemos Perkantiems Negyvenamosios Paskirties Būstą
Pagrindinė problema, su kuria susiduriama dėl ne gyvenamosios paskirties būsto pirkimo, yra banko paskolos klausimai. Norint gauti banko paskolą negyvenamosios paskirties patalpų įsigijimui, reikia turėti sukauptą didesnį pradinį įnašą, kuris gali siekti 30 proc. ar net 50 proc., kai gyvenamųjų patalpų įsigijimui dažnai užtenka 15 proc. pradinio įnašo.
Laura Žukovė iš „Luminor“ banko paaiškino, kad pirkėjai, svarstantys įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas gyvenimui, gali susidurti su tam tikrais praktiniais iššūkiais. Visų pirma, tokios patalpos gali neatitikti gyvenamajam būstui keliamų reikalavimų dėl pastato apšiltinimo, garso izoliacijos, automobilių stovėjimo vietų ar vaikų žaidimų aikštelių. Įsigijus tokias patalpas, gyventojai gali netekti kai kurių garantijų, kurios taikomos gyvenamosios paskirties būstui - pavyzdžiui, infrastruktūros ar socialinių paslaugų prieinamumo.
Iš NT agentų perspektyvos, toks būstas yra mažiau likvidus - pirkėjai atsargiai vertina ne būsto paskirties būstą. Dažniausiai toks būstas turi šiokių tokių trūkumų - kaip insoliacija (tiesioginės saulės kiekis). Gali būti, kad gyventojams teks gyventi tiesiog su mažiau ar visai be saulės. Gali būti neišlaikyti higienos reikalavimai, nebūti automobilių stovėjimo ar vaikų žaidimų aikštelių. Toks būstas dažniausiai būna lofto tipo, nestandartinėse erdvėse, sukurtas konversijos ir gamybinių, industrinių ar biuro pastatų, juos pritaikant gyvenimui, tačiau dažnai visų būtinų kriterijų išpildyti nepavyksta.
NT Objekto Paskirties Išsiaiškinimas
Nekilnojamojo turto objekto paskirtį galima išsiaiškinti pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis. Visais atvejais pardavėjas turėtų pateikti pirkėjams susipažinimui registro išrašą, tačiau jei vengiama tą daryti, tai gali būti indikacija, kad kažkas ne taip. Tačiau, net pardavėjui nepateikus Nekilnojamojo turto registro išrašo, pirkėjas gali susipažinti su išrašo duomenimis per Registrų centro savitarnos sistemą pateikęs prašymą.
M. Čiulada aiškino, kad dokumentuose bus aiškiai parašyta paskirtis. Dažniausiai tai būna tiesiog nenoras daryti nuolaidas. Taip pat galima pastebėti, kad tokios paskirties objektų kainos - mažesnės iki 10%, lyginant su analogiškomis gyvenamosios paskirties būstais.
Paskirties Keitimo Sudėtingumas
Ieškantys būsto neretai tikisi įsigiję negyvenamosios paskirties NT, ilgainiui pakeis jo paskirtį. Deja, realybėje tai - sudėtingas ir dažnai neįmanomas veiksmas. E. Voverienė aiškino, kad paprastai Nekilnojamojo turto vystytojai, jei turi tokią galimybę, stato gyvenamosios paskirties pastatus ir/ar statybos procese pakeičia paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, tačiau, jei tai nėra padaryta, tikėtina, tam nėra galimybių ir ateityje nepavyks.
Net ir tuo atveju, jei galiojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei pastato specifika leistų pakeisti patalpų paskirtį, tai gali pareikalauti nemažai sąnaudų ir lėšų.
Pasak L. Žukovės, vertinant galimybes gauti būsto paskolą, svarbu, kad turtas būtų registruotas kaip gyvenamosios paskirties. Yra išimčių, kuomet bankas gali suteikti būsto paskolą ir negyvenamosios paskirties būstui, kai jis yra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui.
Statybos techninis reglamentas nustato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas. Taigi keičiant patalpų paskirtį asmuo savo lėšomis privalėtų visa tai įgyvendinti, o tokių darbų atlikimas gali sudaryti ir nemažą dalį visos įsigytos patalpos vertės.
Jei būstas nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, bankas gali pasiūlyti „paskolą idėjoms“. Tokiu atveju, paskolai gauti yra įkeičiamas jau turimas ir banko vertinimu priimtinas nekilnojamasis turtas. Klientui pasirinkus „Paskola idėjoms“ finansavimą, taikoma banko marža prasideda nuo 2 procentų.
Papildomos Išlaidos ir Nepatogumai
Apsigyvenus ne gyvenamosios paskirties būste ilgainiui susiduriama su daugybe iššūkių, kurių nekyla gyvenamosios paskirties būstų gyventojams. Gyvenimas kitos paskirties NT objekte gali atnešti ne tik papildomų išlaidų, bet ir nepatogumų, t.y. negyvenamosios paskirties patalpoms gali būti nustatomi kitokie reikalavimai nei butams, pavyzdžiui, nenustatoma norminė garso klasė, neįrengiama gyventojams svarbi infrastruktūra.
Primename, kad negyvenamosios patalpos, nepriklausomai nuo jų vertės, yra apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, išskyrus numatytą lengvatą poilsio paskirtiems patalpoms, jei vertė neviršija 150 000 Eur. Už negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau, nes lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
Pagal bendruosius principus, deklaruoti gyvenamąją vietą galima tik gyvenamosios paskirties patalpose. Tačiau į šią taisyklę gana palankiai žiūrima, yra ne vienas atvejis, kai deklaruojama gyvenamoji vieta negyvenamosios paskirties patalpose. Tai labai priklauso nuo savivaldybės. Prieš perkant negyvenamosios paskirties patalpas, reikėtų iš anksto kreiptis į savivaldybę ir išsiaiškinti, kokia jos pozicija, ar bus sudaryta galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą negyvenamosiose patalpose.
Pašnekovė priminė, jog teisės aktai aiškiai numato, kad patalpos turi būti naudojamos pagal paskirtį, kas reiškia, kad gali būti skiriamos baudos, kurios siekia ir kelis šimtus eurų. Taip pat gali būti susiduriama su draudimo problemomis, kai norima apdrausti namų turtą, renovacijos finansavimu iš struktūrinių fondų ir panašiai.
Pajamų Iš Nekilnojamojo Turto Nuomos Apmokestinimas
Fizinio asmens iš nekilnojamojo turto nuomos gautos pajamos gali būti apmokestinamos dviem būdais - įregistravus individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu) arba neįregistravus individualios veiklos, pildant pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusius metus.
Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu, gaunamos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, jei iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t. y. 136 334 EUR. Kai iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis suma viršija 120 VDU, t. y. 136 334 EUR, sumai, viršijančiai minėtą ribą, taikomas 20 proc.
Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas įregistravus individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu), mokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Svarbu pažymėti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 EUR per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos. 45 000 EUR sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. / 20 proc.
Norint deklaruoti gyventojo pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto nuomos, pildoma gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos forma GPM311 (ankstesniems metams taikoma forma GPM308).
Aptariamais atvejais Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ turi būti mokamos tik tada, kai nekilnojamasis turtas nuomojamas individualios veiklos (verslo liudijimo) pagrindu. PSD kas mėnesį mokama įmoka sudaro 38,74 EUR. VSD įmokų tarifas - 8,72 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), arba 48,40 EUR. Ši suma, priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime įmokos, gali padidėti iki 58,39 EUR arba 65,05 EUR.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarbu paminėti, kad asmuo turėtų atitinkamai įsivertinti situaciją ir pasirinkti jam labiausiai tinkantį pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos, apmokestinimo būdą.
Patarimai Perkantiems Negyvenamosios Paskirties Būstą
Justas Sadaunykas, teisininkas, atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.
Todėl prieš įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą, turėtumėte gerai žinoti tokiam būstui taikomus apribojimus ir galimus sunkumus bei papildomas tokio būsto naudojimo išlaidas.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?
Perkantiems būstą, būtina atkreipti dėmesį ne tik į įprastus būsto kriterijus - dydį (plotą), lokaciją, susisiekimą, infrastruktūrą ar kitus asmeninius poreikius, tačiau ir gerai įsivertinti perkamo būsto teisinę būklę - jo paskirtį.
tags: #bendra #nuomos #sutartis #negyvanamosiose #patalpose