Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisiškai reglamentuojamas nesusituokusių porų turto pasidalijimas, kokie susitarimai gali padėti išvengti ginčų, ir kaip užtikrinamos vaikų teisės iširus santykiams.
Turto pasidalijimas nesusituokusioms poroms
„Kartu gyvenančių ir bendrą turtą įsigijusių, tačiau nesusituokusių porų turtinių santykių teisinis reglamentavimas, atvirkščiai nei civilinę santuoką sudariusių asmenų, Lietuvoje beveik neegzistuoja.
Anot ekspertės, jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.
Yra dvi pagrindinės situacijos:
- Partneriai yra turto bendrasavininkai: kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia.
- Turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu: tačiau įsigijimo tikslas yra bendras.
„Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus - nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių. Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės“, - komentuoja M.
Štai pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant turto dalybų klausimus:
Poros, norėdamos įsigyti būstą, dažniausiai naudojasi banko finansavimo paslaugomis. „Tokiu atveju reikia įrodinėti, kas už ką buvo atsakingas finansiškai ir kieno lėšomis buvo mokamos paskolos įmokos, aptarti tolimesnių įsipareigojimų kreditoriui vykdymą.
M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma.
Kaip išvengti ginčų dėl turto?
„Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M.
Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto.
Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.
„Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme.
Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.“ - pažymi M.
„Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų.
Vaikų teisės nesusituokusių porų atveju
Nesusituokusių porų santykiai su vaikais teisiniu požiūriu yra reguliuojami tomis pačiomis šeimos teisės normomis, kaip ir susituokusių tėvų atveju.
Tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, turi vienodas teises ir pareigas savo vaikams - užtikrinti jų išlaikymą, rūpintis auklėjimu bei palaikyti emocinį ryšį.
Vaiko gimimas automatiškai nesukuria teisinio ryšio su tėvu, jei jis nėra pripažinęs tėvystės. Jei abu tėvai sutinka dėl tėvystės pripažinimo, tai galima atlikti kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą. Nustačius tėvystę, abu tėvai įgyja vienodas teises ir pareigas, susijusias su vaiko išlaikymu, gyvenamąja vieta ir bendravimu.
Įstatyme numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė palaikyti santykius su abiem tėvais, todėl nė vienas iš jų negali vienašališkai apriboti kito tėvo ar motinos bendravimo su vaiku.
Dažna situacija - kai vienas iš tėvų po skyrybų ar išsiskyrimo siekia apriboti kito tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime. Tokiais atvejais teismas, vertindamas situaciją, atsižvelgia į abiejų tėvų indėlį į vaiko auklėjimą, ryšį su vaiku bei jo interesus.
Nesusituokusiems tėvams, kurie skiriasi ar nori išvengti galimų ginčų ateityje, rekomenduojama sudaryti susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos bei išlaikymo dydžio ir patvirtinti jį teisme. Tai suteikia aiškumą abiem pusėms ir užtikrina, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.
Apibendrinant, nors nesusituokusių porų turto pasidalijimas gali būti sudėtingas, tinkamas planavimas ir aiškūs susitarimai gali padėti išvengti ginčų. Svarbu nepamiršti ir vaikų teisių, užtikrinant jų gerovę ir galimybę bendrauti su abiem tėvais.
Ar susituokę ir nesusituokę partneriai turi skirtingas teises ir pareigas? | Šeimos teisės advokatas Jasonas Lane'as
tags: #bendra #jungtine #veikla #nuosavybes #padalijimas #nesusituokus