Turto paveldėjimas po sutuoktinio mirties: ką svarbu žinoti?

Anksčiau ar vėliau daugelio gyvenime ateina momentas, kai tenka susidurti su paveldėjimo klausimais. Netrūksta su tuo susijusių klaidingų įsitikinimų - vieni mano, kad, nesant testamento, visas velionio turtas automatiškai atitenka vaikams, kiti - sutuoktiniui ar sutuoktinei. Visgi testamentu pasirūpina toli gražu ne visi.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Anot B. Bernatonytės, tokiais atvejais paveldima pagal įstatymais apibrėžtą tvarką. „Pirmieji eilėje paveldėti turtą visuomet yra biologiniai ar įvaikinti velionio vaikai. Jie turtą paveldi lygiomis dalimis. Jeigu mirusysis vaikų neturi ar jie paveldėjimo atsisako, turtą lygiomis dalimis paveldi velionio tėvai ir anūkai. Toliau eilėje - palikėjo seneliai ir proanūkiai. Jei nėra ir jų - paveldi broliai ir seserys bei proseneliai ir prosenelės. Kiti eilėje - dukterėčios ir sūnėnai, dėdės ir tetos, o galiausiai - pusbroliai bei pusseserės. Svarbu tai, kad į kiekvieną tolimesnę eilę žiūrima tik tuomet, kai paveldėtojų nėra ankstesnėje arba jie paveldėjimo atsisako“, - pažymi B.

Nors į paveldėjimo eiles nėra įtrauktas palikėjo sutuoktinis, teisininkės teigimu, jis taip pat turi teisę į paveldėjimo dalį. „Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ir antros eilės paveldėtojais - t. y. vaikais ir tėvais bei anūkais. Tačiau sutuoktinio paveldima dalis skiriasi priklausomai nuo kitų paveldinčių giminaičių skaičiaus. Pavyzdžiui, jei mirusysis turėjo du vaikus, jie lygiomis dalimis pasidalina 75 proc. turto, o sutuoktiniui atitenka likę 25 proc. Jei yra daugiau nei du vaikai, jie paveldimą turtą kartu su sutuoktiniu pasidalina lygiomis dalimis. Visas paveldimas turtas sutuoktiniui ar sutuoktinei atitenka tuomet, kai velionis tarp gyvųjų neturi nei vaikų, nei tėvų, nei anūkų arba jei jie visi palikimo atsisako“, - teigia B.

Anot „Sorainen“ teisininkės, svarbu tai, kad dažnu atveju, kai nėra sudaryta vedybų sutartis, visas sutuoktinių turtas yra laikomas jungtine jų nuosavybe, išskyrus gautą palikimą, dovanas iš tėvų ir pan. Tai reiškia, kad vienam iš sutuoktinių mirus, pusė jų bendro turto automatiškai yra laikoma našlės arba našlio nuosavybe. Ir tik likusi pusė pagal įstatymų numatytą pirmenybės tvarką paveldima giminaičių ir taip pat našlio ar našlės.

Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad, kai palikimą priima, pavyzdžiui, našlė (-ys) ir du vaikai, likęs gyvas sutuoktinis įgis 62,5 proc. turto, t. y. 50 proc. - savo esamą pusę - ir dar paveldėtus 12,5 proc., o kiekvienas iš dviejų vaikų - po 18,75 proc.

„Taigi pusė visų sutuoktinių pinigų banko sąskaitose, pusė nekilnojamojo turto, pusė akcijų ir kito turto dažnu atveju priklauso likusiam gyvam vyrui ar žmonai. Pavyzdžiui, jeigu mirusysis banko sąskaitoje turėjo 10 tūkst. eurų ir butą, jo sutuoktinei automatiškai priklauso 5 tūkst. eurų ir pusė buto. Kiti paveldėtojai pretenduoja tik į likusius 5 tūkst. eurų ir pusę buto, o ne į visą turtą. Vedybų sutarties atveju tas turtas, kuris buvo apibrėžtas kaip asmeniškai priklausantis sutuoktiniui, pagal numatytas pirmenybės eiles paveldimas visas“, - pažymi B.

Sutuoktinio paveldėjimo dalis, esant skirtingam įpėdinių skaičiui

Testamentas: mirusiojo valios išraiška

Teisininkės teigimu, visų paveldėjimo pirmenybės taisyklių nepaisoma, jei mirusysis palieka testamentą. Juo įtvirtinta velionio valia tampa turto paskirstymo pagrindu. Testamentu turtą įvairiomis dalimis galima palikti skirtingiems paveldėtojams - tiek šeimos nariams ir giminaičiams, tiek kitiems asmenims.

„Praktikoje dažnai naudojamas sutuoktinių testamentas. Pagal jį, mirus vienam sutuoktiniui, visą jo turtą paveldi jį pergyvenęs. Tuomet jau jis ar ji turi teisę spręsti, ar paveldimo turto atsisakyti ir perleisti kitiems galimiems paveldėtojams, ar pasilikti sau“, - sako B.

Jei ne visą turtą norima palikti sutuoktiniui, sudaromas paprastas, idealiu atveju - notarinis testamentas. Jame galima nurodyti, kokiam paveldėtojui, kokia turto klasė, dalis ar objektai, paliekami.

„Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiajame teisme praėjusiais metais buvo nagrinėjama situacija, kai notarė atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą buvusiai mirusiojo sutuoktinei. Nors testamente buvo nurodyta, kad turtas paliekamas būtent sutuoktinei, tačiau liko neaišku, ar palikimas siejamas su šeimyniniu statusu, ar konkrečiu asmeniu. Kadangi mirties dieną asmenys jau buvo išsiskyrę, notarė tai traktavo, kaip pagrindo paveldėjimui nebuvimą. Visgi Teismas ginčo iš esmės neišsprendė ir grąžino šias aplinkybes vertinti notarei iš naujo. Tokie ginčai gali stipriai vilkinti paveldėjimo priėmimo procesą“, - pasakoja B.

Anot „Sorainen“ teisininkės, šis atvejis įrodo, kaip svarbu testamente naudoti labai tikslias formuluotes, vengiant neapibrėžtumo ar skirtingų interpretacijų galimybės.

Sudėtingos situacijos ir ginčai dėl turto

Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu. Ilgametę patirtį paveldėjimo teisėje sukaupęs teisininkas dr. Julius Paškevičius sako, kad turto dalybos tarp įpėdinių dažnai sukelia audringas emocijas ir ginčus tenka spręsti teisme.

„Artimo žmogaus mirtis jau savaime yra labai skausmingas įvykis, o palikimo dalybos ją dar labiau apsunkina. Todėl svarbu žinoti esminius niuansus, kad lemtingą akimirką nebūtų pridaryta brangiai kainuojančių klaidų. Šioje srityje patirties turintis teisininkas gali padėti, tačiau svarbu ir patiems žinoti, kokį turtą įpėdinis gali paveldėti“, - sako dr.

Kad mirusiojo vaikai galėtų paveldėti dalį jo partnerio turto, jis turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Įpėdinis turi įrodyti faktą, kad mirusysis ir jo partneris gyveno drauge ir tvarkė bendrą ūkį, taip pat kad buvo padaryti esminiai turto pagerinimai mirusio partnerio lėšomis ar darbu arba prisidėta pinigais įsigyjant turtą. Pagal teismų praktiką tai gali būti pakankamas pagrindas, kad turtas būtų pripažintas mirusio žmogaus ir jo partnerio bendrąja dalinę nuosavybę.

Teisininkas dr. Julius Paškevičius prisimena tai iliustruojančią situaciją iš savo praktikos. „Andrius ir Sigita (vardai pakeisti) kurį laiką kartu nuomojosi butą. Tuomet Sigita įsigijo nuosavą butą, prie kurio įsigijimo finansiškai prisidėjo ir Andrius. Jis prisidėjo ne tik piniginiu įnašu į butą, bet ir pirko statybines medžiagas buto remontui bei pats darbavosi remontuojant būstą. Partneriams kurį laiką pagyvenus kartu, Andrius mirė. Andriaus dukra iš ankstesnės santuokos Agota įgijo teisinį pagrindą pretenduoti ir į dalį Sigitos buto. Tam ji turėjo kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su Andriumi“, - aiškina dr.

Kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, mirusio partnerio finansinis indėlis į jį turi būti teismo pripažintas pakankamu. Jei prie turto įsigijimo ar remonto mirusysis prisidėjo neženkliai, pavyzdžiui, keliais tūkstančiais eurų - toks indėlis nebus pakankamas pagrindas turtą pripažinti bendru.

Gana panašus teisinis mechanizmas veikia ir tuomet, kai mirusysis buvo susituokęs ir turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Tuomet asmeninė sutuoktinio nuosavybė teismo gali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kad tai įvyktų, asmeninis sutuoktinio turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Toks pagerinimas gali būti kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.

„Pateiksiu pavyzdį iš savo praktikos. Sutuoktiniai, kurių vardai pakeisti, Dainius ir Brigita gyveno Dainiaus iki santuokos įsigytame name. Santuokos metu bendromis lėšomis jie atliko namo rekonstrukciją. Netrukus mirė Brigita, kuri prieš mirtį testamentu visą savo turtą paliko sūnui Benui iš pirmos santuokos. Benas kreipėsi į teismą dėl Dainiaus namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe su Brigita ir paveldėjo dalį Dainiaus namo“, - aiškina teisininkas dr.

Mirusiojo turto paveldėtojai gali kreiptis į teismą ne tik dėl namo ar buto, bet ir dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Teisininkai paprastai rekomenduoja mirusio asmens įpėdiniams pasidomėti, ar palikėjo partneris bendro gyvenimo metu neįgijo turto asmeninės nuosavybės teise ir ar šiuo laikotarpiu nebuvo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos darbai partnerio nekilnojamame turte.

Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties gali sukelti nenumatytų teisinių komplikacijų, ypač kai palikimas priimamas tik faktiškai valdant turtą, bet neįforminamas teisiškai.

Ką daryti, jei praleistas palikimo priėmimo terminas?

Mūsų kliento atvejis puikiai iliustruoja, kaip net po daugelio metų galima išspręsti tokią situaciją - kai po 1996 m. Mūsų klientas susidūrė su neįprasta teisine problema. Jo motina mirė 1996 m., ir nors tėvas faktiškai perėmė jos turtą pradėdamas jį valdyti, jis niekada nesikreipė į notarą dėl palikimo įforminimo. Kai mūsų klientas, būdamas vienintelis testamentinis tėvo įpėdinis, norėjo įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, jis susidūrė su kliūtimi - negalėjo įrodyti, kad jo tėvas buvo teisėtai paveldėjęs po 1996 m. mirusios sutuoktinės dalį bendro turto.

Situacijai išspręsti buvo būtinas teismo procesas - juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Mūsų advokatų komanda parengė išsamų pareiškimą, kuriame prašėme teismo pripažinti, kad po 1996 m.

Teismas, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, priėmė mūsų klientui palankų sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po 1996 m.

• Nepertraukiamai gyveno bendrame šeimos turte nuo 1996 m.
• Naudojosi po 1996 m.
• Oficialiai patvirtino, kad po 1996 m.

Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties, ypač kai tai įvyko seniai (kaip šiuo atveju 1996 m.), visuomet turėtų būti tinkamai įformintas, siekiant išvengti teisinių komplikacijų ateityje.

Testamento sudarymas: ką reikia žinoti?

Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Anot R. Cibulskienės, dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų.

Mat sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi COBALT vadovaujanti teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui.

„Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti“.

Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą.

„Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią, - sako R. Cibulskienė. - Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.“

Kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti?

Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai, pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.

„Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.

Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta“, - sako R.

Kaip paveldėti turtą?

Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Kas yra testamentas? Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.

Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.

CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai.

Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.

CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.

CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga.

Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti.

Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti.

Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.

Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.

Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą.

Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.

Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Kiek kainuoja sudaryti testamentą? Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.

Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą? Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

Klausimai ir atsakymai

Su sutuoktiniu turime bendrą būstą, įsigytą su paskola. Jis nėra mano vaiko tėvas. Kas atsitiktų, jei man mirus vaikas paveldėtų mano turto dalį? Ar jam tektų ir paskolos dalis?

Paveldėjimas reiškia, kad kartu su turtu paveldimos ir mirusiojo prievolės (skolos). Jei nebūtų testamento, vaikas paveldėtų jūsų turto dalį pagal įstatymą. Tai reikštų, kad jis perimtų ir atsakomybę už jūsų turto daliai tenkančią paskolos dalį.

Atsisakymas paveldėti: jei vaikas nenorėtų prisiimti paskolos, ji gali atsisakyti paveldėjimo per 3 mėn.

Kaip paskirstomas palikimas mirus vienam iš sutuoktinių, jei yra vedybinė sutartis, bet ji nieko nenumato mirties atveju? Ar nepilnamečiui vaikui garantuojama gyvenamoji vieta? Jei palikime yra nuomojamas butas, ar nuomos sutartys tęsiamos?

Pirmiausia palikimas paskirstomas pagal įstatymą pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 d. 1 p. Pagal Civilinio kodekso 5.13 str., sutuoktinis paveldi ne mažiau kaip ¼ dalį, o likusi dalis padalijama vaikams lygiomis dalimis.

Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai taikomos garantijos: jei jis gyvena paveldėtame būste, jo negalima iškeldinti be tinkamos alternatyvos, o buto pardavimui gali prireikti teismo leidimo, jeigu tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas (CK 3.3 str.

Kalbant apie nuomos sutartis: nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip.

Kokius dokumentus reikia pateikti VMI po brolio mirties? Ar man teks mokėti jo mokesčių skolas?

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Metinės pajamų deklaracijos pateikimas: Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.

Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.

Paveldėjimo faktas nustatomas notaro, kuris registruoja palikimo priėmimą. Jei niekas nesikreipia dėl palikimo, laikoma, kad palikimas nepriimtas, ir skolos lieka nepadengtos.

Jei Jūs siektumėte paveldėti turtą, tai galite paveldėti pagal turto apyrašą.

Paveldėjimas, kai nepriėmus vieno sutuoktinio palikimo, miršta kitas sutuoktinis

Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis.

Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė.

Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu.

Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu.

tags: #turtas #po #sutuoktinio #mirties