Šiame straipsnyje aptarsime bendros jungtinės nuosavybės klausimus, susijusius su JAR (galimai, Jungtine Amerikos Respublika) kontekstu, remiantis pateikta informacija apie bendrijų susirinkimus, balsavimo teises ir kitus teisinius aspektus.
Bendrijų Susirinkimai ir Balsavimas
Organizuojant bendrijos narių susirinkimą, būtina turėti registruotojo bendrijos pirmininko parašu susirinkimo dieną patvirtintą bendrijos narių sąrašą, kurį reikia pridėti prie BN susirinkimo protokolo. Susirinkimo metu pirmininkas turėtų paklausti, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu dalyvauja ne bendrijos narys ir ne savininkas.
Bendrijos narių susirinkimas gali balsuoti už tai, kad būtų leista tam asmeniu dalyvauti, arba gali balsuoti taip, kad jis turi pasišalinti. Priklausomai nuo situacijos, į tokio asmens klausimus, jeigu jam būtų leista dalyvauti, galima būtų atsakyti. Bendrijos nariai nori perrinkti (atšaukti) bendrijos pirmininką ir valdybos narius.
Pirmininkė nesutinka organizuoti susirinkimo, teigdama, kad tai neteisėta, nes į skelbimą turi įrašyti kandidatus, tam kad bendrijos nariai (kurie negali dalyvauti susirinkime gyvai) galėtų balsuoti iš anksto. Skelbiant bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę, siūlomus sprendimus galima nurodyti, galima ir nenurodyti (nebent jūsų bendrijos įstatuose tuo klausimu kas nors įsakmiai įrašyta, kuo abejotume). Siūlomą sprendimą privaloma įtraukti į darbotvarkę.
Visuotinis ataskaitinis bendrijos narių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Ar užsiskaitys tie patys neįvykusio susirinkimo išankstinės nuomonės pareiškimo biuleteniai pakartotiniame susirinkime, ar iš naujo reikės balsuoti jau pareiškusiems nuomonę bendrijos nariams? Jeigu bendrijos narys, pavyzdžiui, ilgam išvykęs, iš anksto pareiškęs savo nuomonę raštu, vis tiek privalo dalyvauti pakartotiniame susirinkime arba balsuoti iš naujo.
Balsavimo Teisės
Bendrijos narių visuotiniame susirinkime (arba bendrijos nariams balsuojant raštu) vienas bendrijos narys turi vieną balsą, nesvarbu, kiek į bendriją įtrauktų butų ar patalpų, ar pastatų jis valdo nuosavybės teise. Be to, jeigu butą ar patalpą valdo keli asmenys, jie turi susitarti, kuris iš jų atstovaus balsuojant.
DNSB steigimo metu priimtuose ir užregistruotuose įstatuose buvo nuostata, kad kiek patalpų su unikaliais numeriais turi savininkas, tiek balsų jis turi balsavimo metu. Ar šia nuostata galima remtis skaičiuojant balsus? Be to, jeigu bendrijos įstatai prieštarauja įstatymams, tuomet remtis įstatais negalima, reikia remtis įstatymais.
Butas priklauso mamai, mama bute negyvena, o gyvena sūnus, kitu atveju butas priklauso uošvienei, o gyvena marti. Kokius dokumentus turi pateikti bendrijai sūnus ir marti, kad galėtų dalyvauti bendrijos susirinkimuose su balsavimo teise? Ar užtenka balsavimo perleidimo sutarties, ar ne? Jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta, kad balsavimo teisės perleidimo sutartis gali būti perleista, pavyzdžiui, tik kitam bendrijos nariui, tuomet sūnui ar marčiai jūsų nurodytu atveju užtenka pateikti laisvos rašytinės formos balsavimo teisės perleidimo sutartį.
Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose).
Vienas savininkas gali būti vienu bendrijos nariu. Bet, jeigu vienas bendrijos narys valdo nuosavybės teise 1 sklypą, o kitam sklypui tik 1/2 dalį, susirinkime jo balsas skaičiuojamas kaip už 2 narius? Jeigu bendrijos įstatai neprieštarauja įstatymams, tuomet reikia vadovautis įstatais.
Balsų skaičiavimas. Balsavimo metu už aktualų klausimą pasisakė pvz 22, prieš 10, susilaikė 15 balso teisę turinčių narių. Ar tai teisėtas pritarimas aktualiam klausimui? Logiškai mąstant, susilaikę asmenys neturi būti priskiriami nei prie už, nei prie prieš. Susirinkimas buvo pakartotinis, kvorumo nereikia.
Jeigu kalbate apie garažų bendrijos narių pakartotinį susirinkimą, tai pagal Bendrijų įstatymo nuostatas Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (jeigu susirinkime dalyvavo 47, "už" balsavo 22, tai užtenka balsų) , išskyrus sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos likvidavimo ar reorganizavimo.
Kiti Svarbūs Klausimai
- Bendrijos Pirmininko Reikalavimai: Bendrijoje norime pakeisti bendrijos pirmininką. Pirmininkas nedaro jokių susirinkimų jau 10 metų. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 str. 1 punktu susirinkimą gali iškviesti 1/5 bendrijos narių, įteikus bendrijos pirmininkui reikalavimą raštiškai, kad jis per mėn. laiko organizuotų susirinkimą, jei to nepadaro 1/5 bendrijos narių patys organizuoja susirinkimą.
- Dokumentų Pateikimas: Klausimas: kaip turėtų atrodyti tas įteikiamas dokumentas pirmininkui, kuriuo reikalaujama surengti susirinkimą? Ar tame teikiamame rašte turi būti 1/5 bendrijos narių parašai su pavardėmis? Dokumentą reikėtų aiškiai pavadinti: REIKALAVIMAS. Taip, dokumentą turėtų pasirašyti visi susirinkimo reikalaujantys bendrijos nariai.
- Susirinkimo Darbotvarkė: Ką daugiabučio namo susirinkimo darbotvarkėje turėtų reikšti formuluotė „Kitų klausimų svarstymas“. Ar tai neturėtų būti klausymų, iškilusių susirinkimo metu, aptarimas? Ar namo administratorius gali po šia formuluote „dangstyti“ klausymus, kuriuos yra iš anksto numatęs svarstyti susirinkimo metu, tačiau vengia juos konkrečiai įvardinti prieš susirinkimą skelbiamoje darbotvarkėje? Ne, darbotvarkės dalyje "Kiti klausimai" neturėtų būti slepiami svarbūs klausimai. Tai galėtų būti kažkokie papildomi nenumatyti klausimai, bet nelabai reikšmingi.
Šie aspektai yra svarbūs norint užtikrinti sklandų ir teisėtą bendrijos veiklą.
Civilinė Byla
Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. rašytinio proceso tvarka susipažinęs pareiškėjo bankrutuojančios IĮ „JAR-Security“ bankroto administratoriaus pareiškimu suinteresuotiems asmenims P. J. ir A. J. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko P. J. turto dalį jungtinėje nuosavybėje, į kurią bankroto administratorius bankroto byloje galėtų nukreipti išieškojimą bei nustatyti, kad P. J. sutuoktinės A. J. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui P.
Įmonių Bankroto Įstatymas
Pareiškimas priimti atsisakytina (CPK 137 str. 2d. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Tokia pat nuostata suformuluota ĮBĮ 10 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 str. 3 d. įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 14 str. 3 d.
Svarbu Žinoti
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma profesionalia teisine konsultacija. Jei susiduriate su konkrečiu teisiniu klausimu, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.