Temperatūrų skirtumai patalpoje: komfortas, sveikata ir taupymas

Aplinka, kurioje gyvename, turi tiesioginį poveikį mūsų gerai savijautai, todėl svarbu palaikyti tinkamą mikroklimatą patalpose. Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinis oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Todėl, jei norite jaustis gerai, pasirūpinkite tinkamu mikroklimatu. Jį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, oro drėgmė, oro kiekis ir jo judėjimas.

Optimali temperatūra ir jos svarba

Dažniausiai patariama patalpose palaikyti 21-22 °C temperatūrą, nes ji yra ideali ir sveikiausia temperatūra, gyvenant patalpoje bet kuriuo metų laiku. Vis dėl to ideali temperatūra asmenims gali skirtis - šiltesnė aplinka yra tinkamesnė kūdikiams, senesnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems. Kitiems žmonėms gali visą laiką būti šilta, todėl „įprasta” temperatūra pasirodys per karšta. Taigi nustatant jūsų būsto „idealią” oro temperatūrą, pirmasis klausimas, į kurį turėtumėte atsakyti, kiek šilta turėtų būti jūsų namuose.

Specialistai tikina, kad tinkamiausia oro temperatūra gyvenamosiose patalpose - maždaug 18-21 °C šilumos. Panaši temperatūra turėtų dominuoti ir virtuvėje - ji ir taip pakyla nuo viryklės ir orkaitės, be to, čia intensyviau dirbame, tad nėra kada šalti. O štai vonios kambaryje temperatūra gali siekti ir 24 °C. Apskritai gyvenamųjų patalpų oro temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 23 °C, nes jai esant žmogus jaučiasi komfortabiliausiai.

Kas vyksta organizme, kai oro temperatūra netinkama?

Jei namų aplinkos temperatūra nuolatos per daug žema, kraujotaka taip pat sutrinka, ypač galūnėse, sąnariuose, dėl to paūmėja sąnarių uždegiminės ligos, nervų ligos, silpnėja imunitetas. Per daug šiltose patalpose mažėja darbingumas, vargina galvos skausmai, dirglumas. Be to, dažniausiai tokiose patalpose oras būna per sausas, todėl sausėja oda, gleivinės, dėl akių sausėjimo jas pradeda perštėti, skaudėti, o išsausėjusi nosis nebeatlieka savo apsauginės funkcijos - lengviau susergama kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

Vaikai yra ypač jautrūs namų kambario temperatūrai - kai kuriems jų, per karštas (ir įprastai per sausas) namų oras gali sukelti kvėpavimo sunkumų, kurie gali išprovokuoti dar rimtesnius kvėpavimo sutrikimus. Vyresni žmonės taip pat dažnai patiria nepatogumų perkaitintame kambaryje, o perkaitimas naktį, kaip manoma, yra veiksnys, lemiantis rimtas ligas, tokias kaip širdies priepuoliai, insultas ir astma.

Esant šaltam orui, taip pat gali padidėti apetitas, todėl daugelis iš mūsų persivalgo norėdami palaikyti kūno šilumą. Buvimas per šaltame kambaryje gali sukelti raumenų skausmą ir tingumą, nes kūnas negali atsipalaiduoti, nuolat kovodamas su šalčiu. Per šaltame kambaryje taip pat gali būti sunku užmigti ir susikaupti mokytis arba dirbti. Jei gyvenate su studentu, ar žmogumi, dirbančiu iš namų, tai informacija, kurią svarbu įsidėmėti.

Temperatūrų skirtumai

Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas.

Pasak vaistininkės, svarbiausia, kad temperatūrų skirtumas skirtinguose kambariuose nebūtų didesnis nei 4-5 °C tam, kad organizmas nepatirtų streso. „Vasarą nuolat sulaukiame žmonių su skaudančiomis gerklėmis, sprando skausmais, nes kondicionieriai būna nustatyti vėsinti per daug žemas temperatūra. Žiemą šildytuvu dažniausiai šildomas tik vienas pagrindinis kambarys, o kiti būna šalti, dėl to irgi atsiranda per didelis temperatūrų skirtumas ir žmonės lengviau suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis“, - atkreipia dėmesį ji.

Oro drėgmė ir jos palaikymas

Geriausia, kai santykinė oro drėgmė patalpose - apie 40-60 procentų. Jeigu ji didesnė, esant vėsiam orui galite sušalti, o jei karšta - perkaisti. Jeigu drėgmė per maža - ant radiatorių kabinkite specialius garinimo indus. Esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai patalpose, kyla didelė pelėsio atsiradimo rizika.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas. „Temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą“, - teigia K. Šnirpūnienė.

Vėdinimo svarba

Negerai, jei nuolat dirbate sandariose ir nevėdinamose patalpose. Jei patalpa nevėdinama, įkvėptas deguonis virsta anglies dvideginiu, nuo kurio pertekliaus pradeda skaudėti galvą, sumažėja darbingumas ir t. t. Kiek kartų per valandą oras turi keistis patalpose, priklauso ne tik nuo patalpos tūrio, bet ir nuo joje esančių žmonių skaičiaus. Nuo gaivaus oro ne tik geriau jaučiamės, bet būname aktyvesni ir darbingesni. Oro judėjimas ypač svarbus butuose su plastikiniais langais.

Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.

Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Siekiant gerinti miego kokybę medikai rekomenduoja naktimis miegamajame palaikyti žemesnę temperatūrą nei dieną. Medikai sutaria, jog norint geriau išsimiegoti nakčiai namuose verta keliais laipsniais sumažinti temperatūrą. Rekomenduojama dienos temperatūra namuose yra 21 laipsnis šilumos, o nakties - 17 laipsnių šilumos. Žinoma, kiekvienas žmogus turi individualius temperatūrinius poreikius ir komfortą jaus esant šiek tiek skirtingai temperatūrai.

Viena svarbi taisyklė, jei temperatūrą nakčiai mažinate ne tik dėl geresnio miego, bet ir taupymo sumetimais, dienos ir nakties temperatūrinis režimas neturi skirtis daugiau nei 4 laipsniais. „Sumažinus namuose šildymą 1 laipsniu sutaupysite apie 5 proc. šilumos energijos. Temperatūros sumažinimas nakčiai taip pat padeda taupyti, tačiau svarbu nepersistengti. Taip pat reikia gerai apgalvoti, kiek norite sumažinti temperatūrą nenaudojamose patalpose - tai taip pat populiari sąskaitų už šildymą mažinimo priemonė. Svarbu nepamiršti, jog būsto vidaus pertvaros neapšiltintos, tad šios patalpos vis tiek išlieka šildomos per sienas ir daugiau energijos sunaudojama greta esančių patalpų šildymui. Siekiant šildytis ekonomiškai rekomenduojama, kad nenaudojamose patalpose būtų palaikoma ne žemesnė kaip 14 laipsnių temperatūra.

Oro kondicionieriai: nauda ir pavojai

Jei nenorite turėti sveikatos problemų, skirtumas tarp kondicionuojamos patalpos ir lauko temperatūrų neturėtų viršyti 8 laipsnių. Taip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Ela Gurina. „Tarp lauko temperatūros ir kondicionuojamos patalpos arba automobilio salono temperatūros turi būti 6-8 laipsnių skirtumas“, - tvirtina ji.

Jos teigimu, jei kondicionierius įmontuotas netinkamai ir nustatyta netinkama temperatūra, žmogus gali išsyk susirgti sloga, jam gali pradėti perštėti gerklę. Antraip tariant, kondicionierius tokiu atveju sukelia neigiamą kvėpavimo organų reakciją. Anot E. Gurinos, svarbiausia, kad temperatūrų skirtumas tarp lauko ir patalpos arba automobilio salono temperatūros nebūtų didesnis už 8 laipsnius.

Vis dėlto kalbos, kad kondicionierius - tik sargdina žmonės, tėra mitas, tvirtina moteris. „Jei kondicionieriumi bus naudojamasi teisingai, jis tikrai nesusargdins. Jis iš tiesų palengvina mūsų medžiagų apykaitą, oro apykaitą ir pagerina gyvenimo kokybę“, - įsitikinusi specialistė.

Sumontavus aukštos kokybės atvirkštinio ciklo oro kondicionierių, būsite vienu žingsniu priekyje, be to, naudinga užkamšyti namus, patikrinti šilumos izoliaciją, įsitikinti, kad turite pakankamai šiltą patalynę ir nustatyti termostatą apatinei sutarto temperatūros intervalo ribai. Atvirkštinio ciklo oro kondicionierius taip pat yra vadinamas „šilumos siurbliu“. Jis paprasčiausiai įtraukia šilumą iš lauke esančio oro, net ir viduržiemio naktimis, ir šaltnešiu perduoda į jūsų būstą, kad orą sušildytų (arba atvėsintų) prieš pasiskirstant jį po patalpą. Šilumos siurbliai yra veiksmingas būdas, leidžiantis šildyti namus visą žiemą.

Lietuvos higienos norma HN:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose:

• oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 °C) turi būti ne mažesnė kaip 18 °C,
• grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 °C,
• santykinė oro drėgmė 30-75 proc.,
• oro judėjimo greitis - 0,05-01 m/s.

Patalpų mikroklimato reikalavimai mokyklose (HN 21:2017):

• mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22°C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28°C,
• sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15°C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17°C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24°C,
• persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Apibendrinant, lentelėje pateikiamos rekomenduojamos temperatūros skirtingose patalpose:

tags: #matot #kaip #skiriasi #temperaturos #vienoje #patalpoje