Ar atsimenate, kada paskutinį kartą vaikščiojote basomis? Ne vienu, o net keliais gamtiniais paviršiais? Ar išdrįstumėte bent keletui minučių nusiauti patogius laisvalaikio batus ir žengti kankorėžių taku, o paskui pasimurgdyti molio klampynėje?
Jei taip, tuomet kviečiame Jus pasivaikščioti BASAKOJŲ TAKU Survilų sodyboje ir sužinoti, ką reiškia molio klampynė, šiaudai, mediniai stulpai, akmenys ir ežiukai po kojomis.
Survilų Sodyba: Vieta, Kur Istorija Susijungia su Gamta
SURVILŲ SODYBA - tai ne tik poilsio vieta, bet ir šeimos istorijos dalis, kurią kuriame kartu su jumis. Sodyba, kurios istorija driekiasi net 132 metus atgal, kviečia jus įsitraukti į šeimos tradicijų ir poilsio harmoniją. Čia galite pajausti autentišką kaimo dvasią, atsipalaiduoti ir mėgautis nuostabiais gamtos vaizdais.
SURVILŲ SODYBA yra vienkiemyje, šalia Šveicarijos gyvenvietės, Jonavos rajone, vos 28 km nuo Kauno. Ši vieta idealiai tinka tiek ramiam, tiek aktyviam poilsiui, įmonių renginiams ar šeimos šventėms.
Ant Šveicarijos tvenkinio kranto įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje Basakojų takas atviras visomis dienomis nuo 10 iki 20 valandos. Iki sodybos atvedęs keliukas baigiasi automobilių stovėjimo aikštelėje, o greta stovinčiame namelyje parduodami bilietai. Už vaikščiojimą basomis čia teks susimokėti ir suaugusiems, ir vaikams, tačiau vėliau galima pasilikti sodybos teritorijoje ir išsimaudyti tvenkinyje. Aplinka atrodo išpuoselėta, yra ir daugiau pramogų, todėl Basakojų takas gali būti tik pramogų pradžia.
Basakojų Takas: Išbandymas Basoms Pėdoms
Survilų kaimo turizmo sodyboje įrengtas Basakojų takas yra ne tik vienas pirmųjų, bet ir ilgiausias toks takas Lietuvoje, todėl galima tikėtis rimtų iššūkių. 2 kilometrų Basakojų taką sudaro daugiau nei 10 skirtingų dangų.
Tai tarsi civilizacijos pasaulio kraštas, nes prieš akis ošia Punios šilas. Didžiausia ir vertingiausia ąžuolų senginė Lietuvoje bei vienas vertingiausių miškų Europoje. Sveikatą, žvalumą ir daugelio žmogaus organų stimuliavimą skatinanti procedūra prasideda čia pat. Žengti reikia pro medinę arką su išpjaustytomis pėdomis bei trumpiausiu kada nors matytu motyvaciniu užrašu „liko 2 km“.
Kuo jautresni padai, tuo stipresnis bus suvokimas, koks tai atstumas yra tie 2 kilometrai. Geriausiai būtų apie tai negalvoti, tačiau po keliasdešimties metrų padai pradeda degte degti. Ežiukais po padu vadinami kankorėžiai puikiai atlieka savo funkciją, o itin dygios plastikinės detalės, pritvirtintos prie lentų, priverčia balansuoti ties pakantumo riba.
100 ar 200 metrų tokių išbandymų ir tektų kelti rankas aukštyn, bet šeimininkai nėra sadistai ir pakaitomis įrengė dygesnius bei malonesnius paviršius. Ėjimas į žemę sukaltais ar horizontaliai pritvirtintais mediniais buomais, įvairaus stambumo akmenukais ir smėliu leidžia apčiuopti skirtingus paviršius bei kartu pajusti skirtingus potyrius. Vietomis svarbiau ne padų dirginimas, o pusiausvyros laikymas ir koordinacija, tačiau nelauktai priešais atsiradusi dygių plastiko detalių atkarpa vėl priverčia dėmesį sutelkti į padus.
Visgi jautrių padų turėtojams suteikiama šiokia tokia malonė - galima pasirinkti maršrutą „atsargiems“ ar apėjimus aplink pelkes.
Iššūkiai Miške ir Pelkėse
Už puskilometrio Basakojų takas neria į mišką ir išbandymai tęsiasi jame. Stendas siūlo atkreipti dėmesį į gyvūnus ir paukščius, kuriuos čia galima sutikti ar išgirsti. Vargu, ar tai įmanoma, nes vieninteliai girdimi garsai - tai einančiųjų taku nuostabos šūksniai, dejonės ir net keiksmai. Miške Basakojų takas jau kitoks nei pradžioje ir didelis emocijų proveržis nebestebina. Ypač toje vietoje, kur kaip kelrodis nutiesta virvė rodo kelią per pelkę.
Turintiems lakią vaizduotę reikėtų kuo greičiau ją išjungti ir nebandyti įsivaizduoti į ką sminga kojos. O jos sminga giliai, vanduo iš pradžių pasiekia kauliukus, kelius ir tai dar ne viskas. Po vandeniu tenka eiti tarsi iškastu stačiašlaičiu grioviu, kurio gylis vietomis siekia metrą, o gal ir dar daugiau. Basakojų takas pavirsta pelkės taku ir paskęsta paskutinės viltys išsaugoti švarius rūbus. Nutiesta virvė padeda nepargriūti, bet ne visiems.
Tada jau nesvarbu, kad vanduo šaltas, o veidas ir rankos purvini, prasiveržusios emocijos išlaisvina nuo susireikšminimo ir „jūra tampa iki kelių“. Po keleto posūkių po kojomis vėl pasijaučia žemė. Paviršiai, per kuriuos tenka eiti, čia nėra tokie pikti, todėl galima pasidairyti ir į miške įrengtas dekoracijas. Liko 1 kilometras - toks ženklas dar labiau motyvuoja, tačiau naivu tikėtis, jog rimtų iššūkių jau nebebus.
Sekanti pelkė - vos už 100 metrų. Dar didesnė ir gilesnė, su duobėmis ir po vandeniu išsiraizgiusiomis medžių šaknimis, todėl, kaip dirbant sunkų darbą, pradeda tekėti prakaitas. Geras grobis uodams, sparvoms ir musytėms, todėl iki pusės panirusį į pelkę kūną ore lydi debesis kraujasiurbių. Net nežinau kur blogiau - po vandeniu ar virš vandens? Pelkė, atrodo, niekada nesibaigs.
Po pelkės kojos visiškai juodos nuo durpių ir purvo mišinio, o maudymosi šortai kiaurai permirkę. Jei tako pradžioje su tokiais šortais atrodžiau juokingai, tai dabar labiau juoktis norėjosi iš tų, kurie tikėjosi tik dygių paviršių. Basakojų tako pavadinimas šiam kliūčių ruožui atrodo pernelyg mandagus ir švelnus.
Pabaiga ir Atsigavimas
Einant link pabaigos vėl laukia medinių lentų, akmenukų ir padangų atkarpos bei dar vieni ežiukai po padu. Čia dar didelis klausimas, kas šiame take sukelia daugiau emocijų - basų kojų atkarpos ar pelkės etapai? Tai tarsi dvi gydomosios procedūros - pėdų refleksoterapija ir purvo vonia vienoje vietoje bei vienu metu.
„Basų kojų takas tai ypatinga proga iš labai arti, per savo kojų padus, pajausti tiesioginį ryšį su gamta“. Tokį užrašą ant namelio perskaitau plaudamasis kojas. Tik man pasirodė, kad tas ryšys stipresnis buvo ne kai ežiukai padus kuteno, bet kuomet iki pusės paniręs į pelkę, žingsnis po žingsnio, yriausi į priekį. Ne tako ilgis, o šios atkarpos per pelkes išskiria Survilų sodybos Basakojų taką iš visų kitų. Nepamiršk pakaitinių rūbų bei laikykis maršruto ir tiesioginis ryšys su gamta tau garantuotas.
Įveikus maršrutą yra įrengta prausykla pėdoms, nes jei sąžiningai įveiksite visus ruožus- kojas plauti tikrai reikės.
Ką Dar Galima Rasti Survilų Sodyboje?
Kaip minėjau, kad praeiti basų kojų taką, apsistoti sodyboje nereikia, tačiau jei ieškote vietos, kur pasilsėti su šeima- nuomai yra skirti trys nameliai: norintys ramiai pailsėti gali išsinuomuoti du nedidelius namelius, talpinančius iki 8 žmonių. Šeimos ar kitoms šventėms yra pagrindinis namelis su sale talpinančia iki 40 žmonių. Survilų sodyboje taip pat veikia laipiojimo bokštas, disko golfo ir futbolo golfo parkas, sodyboje galima užsisakyti nakvynę, pirtį ar kubilą.
Mėgaukitės mūsų sodybos patogumais - čia jūsų laukia erdvios pirtys ir kubilai. Siūlome unikalias pramogas įmonėms: Kliūčių ruožas, Diskgolfas ir Futbolo golfas. Tai puikios veiklos, skirtos stiprinti komandos dvasią ir aktyviai praleisti laiką su draugais.
Naudinga Informacija Apie Basų Kojų Taką
- Adresas: Barborlaukis, Jonavos raj. 55.035292, 24.255271
- Maršrutas: Žiedinis, 2 kilometrų ilgio
- Darbo laikas: Kasdien nuo 10 val. iki 20 val.
- Kaina: Suaugusiam 7 eur. Vaikui nuo 3m. - apie 10-14 EUR
Svečių Atsiliepimai
"Man tai pati nuostabiausia ir mieliausia sodyba Jonavos rajone. Graži, nuostabi aplinka, daug pramogų. Ir vaikai ir suaugę visada ras ką veikti."
Pirmasis ir vienas ilgiausių basų kojų takų Lietuvoje yra kartu ir ekstremaliausias. Tenka eiti per įvairaus dydžio akmenukų plotus, kankorėžius, smėlį, šiaudus ar įveikti ypač aštrių plastikinių detalių ruošus, tačiau didžiausias iššūkis laukia priėjus pelkę. Laikantis nutiestos virvės reikia įveikti du pelkių ruošus, kuriuose į vandenį ir durpes kartais tenka panirti iki pusės. Kad būtų įdomiau, miške įrengtoje trasos dalyje yra įvairių dekoracijų, o baigus eiti taku laukia gražiai sutvarkyta sodybos aplinka.
Survilų sodybos basakojų takas skirtas ne vien padų jautrumą pasitikrinti, tačiau ir pasimatuoti savo drąsą ir ryžtą.
Kaip Nuvykti?
Važiuojant keliu A6 (Kaunas - Daugpilis) netoli Jonavos, dešinėje kelio pusėje, yra Šveicarijos gyvenvietė. Ją reikia pravažiuoti keliomis gatvėmis ir Pavasario gatve įvažiuoti į Barborlaukį. Nuo ten pasitinka rodyklės, kurios nuveda žvyruotu keliu į Survilų sodybos automobilių stovėjimo aikštelę.