Pilaitė - Vilniaus miesto dalis, įsikūrusi šiaurės vakaruose, dešiniajame Neries krante. Važiuojant Pilaitės mikrorajono link, senuoju keliu aptiksi kultūrinę nuorodą į šią vietą. Šią gyvenvietę galima skirti į tris dalis, kurių kiekviena pasižymi savitu charakteriu ir skirtinga istorija. Viena, senoji, su piliakalniu ir dvaru priešakyje, mena LDK laikus, antra - sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos epochų sandūrą, o trečia - tai naujoji statyba, prasidėjusi po 2000-ųjų.
Pilaitės dvaro sodybos išplanavimas susiformavo XVII amžiaus pabaigoje, sunykus ant kalvos XVI a. pradžioje LDK didikų Astikų pastatytai piliai. Netoli Pilaitės XIX a. buvo dvi gyvenvietės: Papilėnai ir Papilaičiai. Pasak Jono Jurkšto, jie žymi vietas, esančias prie pilies (pilaitės) ir patvirtina, kad čia yra buvęs vietovardis Pilaitė ir tikrai yra stovėjusi pilis.
Pilaitės piliakalnis
Dvaro Savininkai ir Istoriniai Etapai
Dvaras po Astikų priklausė didikams Glebavičiams, Gorskiams. XVII a. viduryje jis atiteko jėzuitams. Po Jėzuitų ordino panaikinimo Pilaitė atiteko 1775 m. Seimo įsteigtai Edukacinei komisijai. XVIII a. pab. - XIX a. pr. dvaras buvo atiduotas valdyti bajorui T. Kukevičiui.
1827 m. Pilaitės dvarą nupirko Vilniaus universitetas. Čia vadovaujant profesoriui M. Očiapovskiui, tais pačiais metais pradėtas steigti pirmasis Lietuvoje Agronomijos institutas. Pilaitės mokomajam ūkiui paskirtas vadovauti profesorius M. Fričinskis. Pilaitės dvaro sodyboje mėgdavo ilsėtis Vilniaus universiteto profesūra. Čia kurį laiką gyveno ir rašytoja O. Radvilaitė - Mostovska (apie 1762-1833), parašiusi apysaką „Pilaitės vaiduoklis“.
1832 m. Nikolajaus I reskriptu Vilniaus universitetas buvo uždarytas, o Pilaitės dvaras 1833 m., perduotas Liaudies Švietimo ministerijos žinion. Pilaitės dvarą su visais pastatais nuo 1833 m. iki 1860 m. išsinuomojo ir činčo teisėmis valdė tas pats agronomas Mykolas Fričinskis (1792-1859). Mirus M. Fričinskiui, dvaras testamentu atiteko sūnėnui K.Fričinskiui. Jo valdymo metu Pilaitė gerokai nuskurdo.
Jau XIX a. devinto dešimtmečio pradžioje jis priklausė Polozovams. 1881 m. našlė E. Polozova Pilaitės dvarą pardavė bendron nuosavybėn broliams baronams Dovydui ir Augustui Gvidonui Hugo Bolto fon Hogenbachams. Mirus 1891 m. Dovydui Hogenbachui, jo valdyto dvaro dalis atiteko broliui Augustui Gvidonui. Dabar išlikusių neoklasicistinių Pilaitės dvaro rūmų statytojai buvo Hogenbachai, kurie dvarą valdė 1881 -1913 metais.
Pirklys Arsenijus Pimenovas su žmona Stefanija Pilaitės dvarą iš pastarojo įsigijo 1913 m. Pimenovų šeima 1921 m. dvaro žemes ir pastatus pasidalino. Petrui Pimenovui priklausė 107 ha žemės, vandens malūnas su tvenkiniu ir dar 3 trobesiais.
1940 m. dvaro pastatai ir jo žemės nusavintos sovietų valdžios. Ilgą laiką dvare buvo Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo pagalbinis ūkis. Po 1990 m. dvaro sodybos pastatai privatizuoti.
Architektūra ir Pokyčiai
Jo valdymo metu, nekeičiant planinės struktūros buvo perstatyti ir pastatyti nauji gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, išvystyta rekreacinė dvaro dalis, įrengtas parkas, išplėsti sodai. *Lietuvoje oficinos statytos dvaruose. Išlikę seniejieji rūmai savo puošnumu panašūs į Beržėnų dvarą. Architektūra kiek apniokota sovietinių sprendimų- čia plyta nevietoje sumūryta, čia priestatas neaiškios paskirties prilipdytas... Na o visa kitą gali tik įsivaizduoti kaip buvo užmanyta. Daug prarasta ir nebesugrąžinsi. Likę tik keli dvarą primenantys simboliai.
Pilaitės dvaras
Pilaitės Malūnas: Istorija ir Dabartis
Galite aplankyti ir kepurinį medinį malūną, įsikūrusį buvusio Pilaitės dvaro teritorijoje. Taip pat, tuo laikotarpiu pradėjo girnas sukti Pilaitės dvare įrengtas malūnas. Malūnai sudarė nemažą svorį viso dvaro bendrajame plane. Nuo seno neatskiriama peizažo dalis buvo vėjo bei vandens malūnai. Tai architektūrinis bei ūkinis elementas, aplink kurį sukosi, zujo bei nuo jo priklausė daugybė žmonių.
Dabartinė situacija lemia, jog kaikuriuose malūnuose įrengti restoranai, kavinės, viešbutukai, moteliai. Išnaudotas ir Pilaitės malūne esantis plotas- jame veikia "Senųjų vandens malūnų" ekspozicija. Malūną supa vandens sistema, kuri buvo naudojama žuvininkystei. Centrinis tvenkinys ir vandens malūnas - elektros energijos gamybai. Laiptuota tvenkinių konstrukcija pagyvina kraštovaizdį, taip apsunkusį nuo industrinio žmogaus įsikišimo.
Pilaitės dvaras neveltui gali didžiuotis tiek savo praeitimi, tiek dabartine padėtimi. Juk tik keturi malūnai puošia Vilniaus miestą! Kiek keistoku šeimininkų sprendimu laikyčiau visai netoliese įkurdintą šviežutėlį vėjo malūną. O gal tai tik grandiozinio plano dalis? Šiuo metu tai netelpantis į bendrą kontektą dvaro elementas.
Gretimais pagrindinio tvenkinio, tarsi miniatiūrinė kopija sukonstruotas mažasis vėjo malūno brolis. Dvaras turi pakankamai didelį potencialą. Tačiau dar daug pastangų reikės įdėti, norit prikelti bei puošniai pristatyti atskirus architektūrinius vienetus. Tokius kaip- oficina, pagrindinis rūmų pastatas ir kt.
Pilaitės dvaro malūnas
Pilaitė Šiandien
Kiek sudėtingesnė ir dvaro vieta, palyginus su kitais, nutolusiais nuo Vilniaus centro dvarais. Tačiau dar daug pastangų reikės įdėti, norint prikelti bei puošniai pristatyti atskirus architektūrinius vienetus. Daugiabučių namų rajoną pavadinti Pilaite nuspręsta ne iš karto. Buvo siūlomi įvairūs vietovardžio variantai. Kalbininkui Jonui Jurkštui ir istorikui Kęstučiui Labanauskui pavyko įtikinti, kad šis pavadinimas yra autentiškas. Iš kitų miesto rajonų Pilaitė išsiskyrė savitu projektavimu - daugiaaukšte statyba, uždarais kiemais, kur trijų, keturių daugiabučių sudarytame dideliame kvartale buvo įrengtos poilsio ir žaidimų aikštelės.
Pilaitėje yra lankytinų vietų. Joms galėtume priskirti du piliakalnius, išlikusius buvusio Pilaitės dvaro sodybos pastatus, parką. Pilaitės piliakalnis yra respublikinės reikšmės archeologijos paminklas ir įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą. Jis tyrinėtojų priskirtas prie XVI-XVIII a. karinių įtvirtinimų. Pilaitės piliakalnis yra išlikęs iki mūsų dienų. Kalno viršūnėje atsiveria gana plati, erdvi buvusios pilies aikštė, yra senų pamatų liekanų.
Yra Pilaitėje ir paminklų bei kitų įžymybių. Prie Martyno Mažvydo progimnazijos (Vydūno g. 17A) pastatytas koplytstulpis knygnešiams (skulpt. Aleksandras Tarabilda), progimnazijos uždarame kiemelyje - paminklas Martynui Mažvydui (skulpt. Pilaitėje įamžintas čia gyvenusio Lietuvos laisvės gynėjo, sužaloto per Sausio 13-osios įvykius, kompiuterių inžinieriaus Antano Sakalausko atminimas.
Pilaitėje yra Gilužio ežeras, greta - Salotės ežeras, turintis miesto pliažo statusą. Yra du tvenkiniai. Per Pilaitę teka ir sraunus Sudervėlės upelis, kurio šlaituose yra šaltinių. Kadaise upelis buvo užtvenktas ir juosė Pilaitės piliakalnį.
Baroko „šortai“. Tvano istorija: Vilniaus pilys XVII a. viduryje
Pilaitės apylinkėse gyvuoja verbų pynimo tradicija. Vilnius nuo seno garsus savitomis verbomis. Verbų rišimas buvo labai paplitęs buvusių Pilaitės bei netoliese esančių dvarų vietovėse.