Nuosavybės Teisių Pažeidimas: Kas Tai Ir Kaip Apsaugoti Savo Teises

Kontoros advokatas Paulius Alšauskas pasidalino savo kliento istorija, kurioje buvo pažeistos nuosavybės teisės. Teismo procesas truko ilgiau nei tris metus, o viena iš ginčo šalių tapo mūsų valstybė. Viešinu ją todėl, kad manau, jog atspindėta situacija gali būti aktuali ne vienam žmogui atsidūrusiame panašioje teisinėje duobėje, kai yra ignoruojamos elementarios nuosavybės teisės.

Konkrečiu atveju sunkiai savo mastu suvokiamas valstybinių institucijų aparatas įsuko asmenį į biurokratizmo karuselę, kurioje valdžios organų nesusikalbėjimas tarpusavyje (ar nenoras susikalbėti), konstitucinę žmogaus teisę, į asmens nuosavybės neliečiamumą ignoravo daugiau kaip du dešimtmečius ir tiktai po daugiau nei tris metus užtrukusio teisminio proceso buvo padėtas galutinis taškas ilgoje nesusipratimų virtinėje.

Situacija atrodytų paprasta. Mano atstovautam klientui, dar gūdžiu sovietmečiu darbovietė suteikė nedidelį žemės lopinėlį Šventojoje vasarnamiui pasistatyti, kas ir buvo padaryta. Atkūrus nepriklausomybę prasidėjo visuotinė nekilnojamojo turto privatizacija iš ko sekė, kad ir šios istorijos herojus nusprendė jam paskirtą žemės sklypą privatizuoti.

Pasinaudodamas nustatyta tvarka kreipėsi į tuometinę Palangos miesto valdybą, pateikė prašymą žemės išpirkimui, sumokėjo už žemę paskaičiuotą kainą ir gavo atsakingos institucijos sprendimą perduoti jam nuosavybės teisę į valdomą žemės sklypą. Vėliau, kai sklypo savininkas, kreipėsi dėl sklypo nuosavybės teisės įregistravimo, jam buvo nurodyta, kad prieš pateikiant duomenis įregistruoti turi būti parengtas norimo registruoti sklypo detalusis planas.

Žmogus kreipėsi į matininkus dėl sklypo plano parengimo, sumokėjo nemažas pinigų sumas, tačiau parengtą sklypo planą atsakingos institucijos derinti atsisakė, motyvuodamos, kad nėra parengtas teritorijos detalusis planas, o dėl to negali būti derinami ir atskirų sklypų planai.

Galiausiai teritorijos detalusis planas ir sklypo planas buvo parengti asmeninėmis suinteresuoto žmogaus lėšomis nuo procedūros pradžios praėjus beveik 20 metų, per kuriuos pastoviai buvo reikalaujama atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, pagal nuolat besikeičiančius teisės aktus.

Galiausiai - 2014 metais sklypo planas buvo suderintas, todėl atrodė, kad nuosavybės teisei į sklypą registruoti apribojimų nebėra. Atrodytų viskas pakankamai paprasta ir logiška, bet kaip parodė tolimesni šios istorijos vingiai logikos mūsų valstybinių institucijų sprendimuose mažai. Įdomumo dėlei reikėtų paminėti, kad sklypo plotas dėl kurio kilo šis ginčas yra mažesnis nei 3 arai.

Pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir sklypo planą registruoti, iš VĮ Registrų centro buvo gautas atsakymas, kad pagal pateiktus duomenis, suinteresuotam asmeniui kaip ir priklausęs žemės sklypas yra „sėkmingai“ įregistruotas valstybės vardu.

Aišku nedelsiant buvo kreiptasi į instituciją, kad padaryta klaida būtų ištaisyta, tačiau pasirodo, kad anokia čia klaida, o norint registruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, jos savininkui reikia sumokėti sklypo rinkos kainą, negana to, dar ir pačiam susimokėti už žemės sklypo vertinimą (kitaip tariant - žemę nusipirkti dar kartą, pagal šiuo metu esančias kainas).

Sprendimas atrodytų nelogiškas, juk už sklypą jo kaina kartą jau buvo sumokėta, tačiau, kaip jau minėjau logikos dėsniai valdžios institucijoms negalioja, arba galioja itin lanksčiai ir tik tam tikrais atvejais, todėl tolimesnis ginčo sprendimas persikėlė į teismą.

Atsakovo poziciją byloje užėmusi Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, laikėsi nuostatos, kad ieškovas nuosavybės teisės į žemės sklypą sumokėdamas jo kainą neįgijo, todėl sklypas pagrįstai nebuvo registruotas jo vardu. Savo argumentus NŽT grindė tuo, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus išpirkimas įmanomas tik atlikus individualų turto (žemės sklypo) vertinimą ir antrą kartą sumokėjus valstybei turto vertinime nurodytą rinkos kainą.

Nepaisant aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimą ir žemės pirkimo sandorį pripažino įvykusiu, NŽT nuolat skundė visus ieškovui palankius teismo sprendimus, kol išvis pakeitė savo poziciją, galiausiai, bandydama įrodinėti, kad ginčo sklypas ieškovui išvis negalėjo būti suteiktas o vėliau parduotas, tokiu pagrindu sandoris negali būti laikomas įvykusiu. Nurodomų skundų pasekoje, visų instancijų teismuose šioje byloje buvo priimti 8 atskiri procesiniai sprendimai. Beje, teismai vienareikšmiškai pasisakė ieškovo naudai.

Galiausiai lemiamas sprendimas buvo priimtas, antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliaciniam teismui konstatavus, kad ieškovo žemės sklypas galėjo būti privatizuotas, taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina sandorio šalių - Palangos miesto valdybos ketinimą parduoti ir ieškovo ketinimą pirkti ginčo žemės sklypą. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas galėjo prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, kaip tai teigė NŽT.

Taigi daugiau kaip po 20 teisinio netikrumo metų šioje byloje kaip ir padėtas galutinis taškas, tačiau šios istorijos moralas, manau aktualus daugeliui žmonių, manančių, kad jų atžvilgiu valdžios institucijų priimti sprendimai, galimai pažeidžia jų teisėtus interesus. Aptarta situacija parodo, kad institucijų bukagalviškumas, gali būti nugalimas teisinėm priemonėm.

Nuosavybė, paprastais žodžiais tariant, yra objektas(-ai), priklausantys kažkam. Remiantis šia taisykle, nuosavybė nėra apribota tik fiziniais daiktais: ji taip pat apima, pavyzdžiui, bendrovės akcijas, intelektinę nuosavybę (pvz. prekės ženklai) ir socialinio draudimo išmokas.

Taip, ši teisė nėra absoliuti. Iš asmens nuosavybė gali būti paimta dėl visuomenės interesų ir vadovaujantis įstatymu. Tai nėra baigtinis sąrašas: ar viešasis interesas yra teisėtas, nustatoma kiekvienu atveju. Net jei nuosavybės paėmimas vykdomas dėl visuomenės interesų, jis taip pat turi būti proporcingas - tai reiškia, kad priemonė turi atitikti tikslą ir neviršyti to, kas reikalinga jį pasiekti. Tokiu atveju valstybė paprastai turi pareigą atlyginti paveiktos nuosavybės savininkui.

Teisė į nuosavybę yra glaudžiai susijusi su asmens laisve

Karų metu iš aukų ne tik atimamos gyvybės, bet ir jų turtas. Pirmas žmogaus teisių katalogas - 1948 m. Visame pasaulyje balandžio 26 d. žinoma kaip intelektinės nuosavybės diena, kuomet prisimenamos pasaulį pakeitusios idėjos ir skatinamas intelektinės nuosavybės produktų kūrimas. Visgi šiais laikais dėl nuolat augančios konkurencijos ir informacinių bei komunikacinių technologijų plėtros apsaugoti žmogaus kūrybinės veiklos rezultatus darosi vis sunkiau.

Intelektinės Nuosavybės Teisių Pažeidimai

Autorių teisės - vienos iš dažniausiai pažeidžiamų intelektinės nuosavybės teisių. Autorių teisių objektų ratas labai platus, todėl ir pažeidimai šioje srityje labai įvairūs: kopijuojami įmonių logotipai, prekių ir jų pakuočių dizainai, įvairūs tekstai, aprašymai, nuotraukos, pavyzdžiui, iš kitiems asmenims priklausančių interneto svetainių, nesumokėjus licencinių mokesčių, naudojamos ir platinamos kompiuterių programos, filmai, knygos, muzikos kūriniai. 2015 m. pirmosios instancijos teismuose buvo pradėtos 42 bylos dėl autorių teisių pažeidimų. Daugiau bylų buvo iškelta tik dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo.

Intelektinės nuosavybės schema

Prekių ženklai

Pastebima, jog prekių ženklų apsaugos srityje dažniausiai susiduriama su keliomis problemomis. Pirma, pateikiant paraiškas įregistruoti žymenis dažnai neatsižvelgiama į tai, kad šie žymenys yra aprašomieji ir yra didelė rizika, jog nebus registruoti arba, jeigu ir būtų registruoti, jiems bus suteikiama siauresnė teisinė apsauga.

Antra, naudojant ar pateikiant paraišką registruoti žymenį, kuris klaidinamai panašus į ankstesnį kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą, nors dažnai atrodo, kad ženklai nėra panašūs ir visuomenės neklaidina. Todėl, prieš naudojant ar pateikiant paraišką registruoti žymenį, pravartu atlikti tokio žymens tyrimą, kurio metu įsitikinama, ar jis yra registrabilus, o taip pat - ar nepažeidžia kitų asmenų išimtinių teisių į prekių ženklus.

Lietuvoje prekių ženklų savininkų teisės paprastai yra ginamos pateikiant pretenziją išspręsti ginčą taikiai. Vis dėlto, nepasiekus taikaus susitarimo, paduodamas protestas LR Valstybiniam patentų biurui arba ieškinys Vilniaus apygardos teismui - 2015 m.

Dizainas

Dizaino apsaugos pažeidimas pasireiškia produkto išvaizdos kopijavimu, kadangi dizaino registracija saugo bendrą ar dalį gaminio vaizdo. 2015 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta tik viena byla dėl teisių į dizainą pažeidimo. Tokia situacija turbūt yra susidariusi dėl to, kad šiuo metu rinkoje nėra populiaru registruoti gaminių dizainus, kadangi originaliems dizainams yra suteikiama apsauga ir remiantis autorių teisėmis.

Vis dėlto, siekiant tinkamai apsaugoti savo teises į dizainą, o kartu ir investicijas į jį, rekomenduojama pateikti paraišką dizainui registruoti, atsižvelgiant į tai, kad šis procesas yra pakankamai greitas bei egzistuoja galimybė įgyti apsaugą visoje Europos Sąjungoje.

Komercinės paslaptys

Dar viena populiari intelektinės nuosavybės pažeidimų rūšis - komercinių paslapčių atskleidimas. Vienas dažniausiai pasitaikančių komercinių paslapčių atskleidimo būdų - ankstesnio darbdavio komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas, kuomet yra perviliojami įmonės klientai. Taip pat - nuosavo verslo įkūrimas arba dalyvavimas konkuruojančiame versle, pasinaudojus ankstesnio darbdavio komercine paslaptimi. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdavio komercinės paslaptys atskleidžiamos „uždarame“ draugų rate, tačiau ilgainiui tampa viešos dideliam asmenų ratui.

Išradimai (patentai)

Nors teisminių bylų dėl patentų pažeidimo šiuo metu Lietuvoje yra nedaug (kiekvienais metais atsiranda tik apytiksliai po vieną naują bylą), ši rizika didėja, nes vis daugiau įmonių Lietuvoje nusprendžia patentuoti savo išradimus, taip pat palaipsniui didėja Europos patentų išplėtimų kiekis iš Europos patentų tarnybos (EPT). Įsigaliojus vieningajam Europos patentui, patentų pažeidimo tikimybė Lietuvos teritorijoje ženkliai padidės - vien per artimiausius metus nuo vieningojo patento įsigaliojimo, pažeidimo tikimybė padidės apytiksliai net 2 kartus, vėliau Europos patentų kiekis ir toliau didės panašiu tempu. Kopijuoti ir perpardavinėti pasidarys sunkiau, tačiau tai paskatins inovacijas, kurias „Horizont 2020“ programa dosniai rems.

Apibendrinant, nuosavybės teisės yra esminė asmens laisvės ir ekonominės gerovės dalis. Svarbu žinoti savo teises ir tinkamai jas ginti, kad būtų išvengta pažeidimų ir užtikrinta teisinga kompensacija už patirtą žalą.

Nuosavybės Teisių Gynimas Teisme: Anželika Šimaitienė prieš Lietuvą

2020 m. balandžio 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Anželika Šimaitienė prieš Lietuvą (Nr. 36093/13), kurioje pareiškėja, remdamasi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą garantuojančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, skundėsi, kad nagrinėjant bylą pagal jos ieškinį prieš Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš teisėjos pareigų jai nebuvo užtikrinta teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, šiuo požiūriu pareiškėja teigė, kad jos bylą nagrinėję keli Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai neužilgo buvo paskirti į aukštesnes pareigas.

Be to, pareiškėja teigė, kad jai nebuvo užtikrinta nekaltumo prezumpcija pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl senaties nutraukus jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo atliekant teisėjos pareigas, civilinę bylą dėl atleidimo ir neišmokėto atlyginimo nagrinėję teismai atmetė jos ieškinį, nurodę, kad bylos nutraukimas suėjus senaties terminams negali būti prilygintas išteisinimui.

Atsižvelgęs į tai, kad bylos teisėjams paskirstomos automatizuotai, pasinaudojant kompiuterine programa, o taip pat į tai, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, kad Respublikos Prezidentė būtų dariusį spaudimą teisėjams, taip pat įvertinęs apeliacinės instancijos teismo argumentaciją dėl pareiškėjos pateiktų procesinių prašymų ir skundų, EŽTT neįžvelgė jokių teismo šališkumo požymių.

Vyriausybė teikė išankstinį prieštaravimą, įrodinėdama, jog pareiškėjos skundas buvo susijęs su būsimomis pajamomis ir todėl neišmokėtas atlyginimas įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu nėra „nuosavybė“ Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio požiūriu, kadangi pagal Konvenciją pareiškėja nuosavybę turėtų tik esant „teisėtiems lūkesčiams“ gauti neišmokėtą atlyginimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutiko su Vyriausybės pozicija ir nusprendė, jog šios bylos aplinkybėmis Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatos yra taikytinos. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas sumokėti atlyginimą už įgaliojimų sustabdymo laiką rėmėsi Teismų įstatymo 47 straipsnio nuostatomis.

Priimdami sprendimus, nacionaliniai teismai vadovavosi pareiškėjos atleidimo metu galiojusia Teismų įstatymo redakcija, pagal kurią negauto atlyginimo kompensacijai teisėjui pakako įrodyti, kad baudžiamasis persekiojimas negalimas arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu.

EŽTT nusprendė, jog nacionaliniai teismai į savo vertinimą įtraukė papildomą įstatyminį reikalavimą dėl įgaliojimų sustabdymo pagrįstumo, kuris nebuvo numatytas vidaus teisėje. EŽTT pažymėjo, kad jo kompetencija vertinti atitiktį vidaus teisei yra ribota, nes tai visų pirma atlieka nacionaliniai teismai, tačiau šioje byloje vidaus teismų argumentacijai pritrūko tikslumo ir nuoseklumo, be to, ji neatitiko įstatymo raidės, todėl, Strasbūro teismo manymu, nacionalinių teismų sprendimai buvo savavališki.

Be to, EŽTT manymu, pareiškėjai negalėjo būti atsisakyta sumokėti negauto atlyginimo dėl drausminės atsakomybės pritaikymo, kadangi vidaus teisėje nei įgaliojimų sustabdymo metu, nei pareiškėjos atleidimo metu nebuvo numatyta galimybė sustabdyti teisėjo įgaliojimus drausminio proceso kontekste, tokia galimybė vidaus teisėje buvo įtvirtinta tik vėliau. Todėl EŽTT nusprendė, kad pareiškėja negalėjo numatyti, jog nesant apkaltinamojo nuosprendžio jai bus nesumokėtas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškėjai priteisė reikalautą turtinės žalos atlyginimą už negautą teisėjos atlyginimą įgaliojimų sustabdymo laiku - 94 370 Eur. Pareiškėja taip pat reikalavo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, EŽTT manymu, pareiškėja neabejotinai patyrė neturtinę žalą, tačiau manė, jog būtų pagrįsta priteisti 6 500 Eur.

tags: #nuosavybes #teises #pazeidimas